Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant vaizdo konferenciniu būdu pareiškėjai D. N., jos atstovei advokatei R. L., suinteresuoto asmens A. N. atstovei advokatei R. V.,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos D. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. N., A. N., dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos sūnus A. N. Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintas nepakaltinamu ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonę – stacionarinis stebėjimas specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, kur jis šiuo metu ir yra. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų komisija pateikė teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 su išvada, kad A. N. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, kuria jis sirgo iki baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, serga ir šiuo metu, todėl nei baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, nei po jos negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, to negali padaryti ir šiuo metu. A. N. daug metų gyveno (duomenys neskelbtini), jam anksčiau buvo nustatytas netekto darbingumo lygis, tačiau ėmus sparčiai blogėti psichinei sveikatai, jis jokių savo reikalų nebetvarkė, todėl paskutinė darbingumo lygio pažyma nustojo galioti (duomenys neskelbtini). Tarp ligų, dėl kurių buvo nustatytas netektas darbingumas, yra atžymimas ir F06.8 (duomenys neskelbtini). Jis niekur nedirbo, tačiau jokių kitų išmokų negavo, kadangi nieko nesitvarkė. Pastaruoju metu gyveno pas pareiškėją, jos bute, buvo pilnai jos išlaikomas, nors pačios pareiškėjos pajamos sudaro tik senatvės ir našlių pensijos.

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. N. palaikė pareiškimą jame išdėstytais pagrindais ir prašė jos sūnų A. N. pripažinti neveiksniu ir ribotai veiksnu tose srityse, kurios yra nurodytos Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus eksperto pateiktoje ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje. Papildomai pažymėjo, kad kai jos sūnus apsigyveno su ja, jis savimi visiškai nebesirūpino, buvo viskam apatiškas, reikėdavo jam priminti, jog turi rūpintis savo higiena, susitvarkyti kambarį.

Suinteresuoto asmens A. N. atstovė advokatė R. V. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos pareiškimą ir atsižvelgdama į pareiškėjos paaiškinimus apie jos atstovaujamąjį asmenį, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, prašė pripažinti A. N. neveiksniu ir ribotai veiksniu ekspertizės akto išvadoje nurodytose srityse. Pažymėjo, kad pateikta ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada yra kategoriška, patikima ir abejonių nekelia, todėl tikslinga ja vadovautis nustatant A. N. neveiksnumo sritis.

Suinteresuotas asmuo A. N. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo. Po teismo posėdžio jis pateikė pranešimą, kad posėdyje negalėjo dalyvauti dėl to, kad yra išvykęs į užsienį ir nepageidauja dalyvauti procese dėl A. N. neveiksnumo nustatymo bei globos/rūpybos, globėjo/rūpintojo, turto administratoriaus jam paskyrimo.

Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, jog A. N. dėl jo psichinės sveikatos būklės nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, prašomas pripažinti neveiksniu A. N. nebuvo šaukiamas dalyvauti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 466 straipsnis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tik tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos D. N. sūnus. Remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotame darbingumo lygio pažymomis, A. N. nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. sausio 5 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) netektas darbingumas, nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 18 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) netektas darbingumas. Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), A. N., padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, pripažintas nepakaltinamu ir, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. A. N. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini).

2020 m. rugpjūčio 31 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodoma, kad A. N. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Tokia išvada pateikta atsižvelgiant į tai, kad A. N. savarankiškai supranta informaciją ir geba priimti sprendimus, savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl savo galimų sprendimų priėmimo.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertas teismo psichiatrijos akte Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė priešingą A. N. sveikatos būklės įvertinimą ir išvadą, kurioje nurodė, kad A. N. šeimos anamnezė apsunkinta psichikos ligomis. Anamnezėje turėjęs galvos smegenų traumą. 2015 m. išryškėjo paranoidinė simptomatika su regos haliucinacijomis, persekiojimo kliedėjimo idėjomis, stebėtas neadekvatus, kliedesių įtakotas elgesys. Diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Dėl blogos psichinės būklės eilę kartų gydytas psichiatrijos ligoninėje. Klinikoje vyraudavo gausi polimorfiška psichopatalogija. Tarpstacionarinių gydymų laikotarpiu tiriamasis dėl kritikos stokos yra nebendradarbiaujantis, ambulatoriškai nesigydo, vengia medikamentinio gydymo. Eigoje stebima ryškėjanti procesiniam susirgimui būdinga negatyvi simptomatika. Tiriamasis nuo 2020 m. vasario 28 d. gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, jam nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija. Klinikiniame vaizde išlieka sutrikęs mąstymas, santykio, persekiojimo, didybės kliedesiai, išlieka nekritiškas savo būklės atžvilgiu. Stebimas sutrikęs funkcionavimas kasdieninėje veikloje, tiriamasis išlieka atsiribojęs, nebendraujantis, pasyvus, neužsiima jokia tikslinga veikla. Atsižvelgiant į tai, A. N. dėl savo sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinės komercinės veiklos (juridinių asmenų steigimosi, buvimo juridinio asmens dalyviu, vertimosi individualia veikla ir kt.). Taip pat dėl savo psichinės sveikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimosi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos prie-žiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimo ir pan.); šeimos santykių (santuokos sudarymo, asmens gebėjimo įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); pilietinių teisinių santykių (balsavimo rinkimuose); kreipimosi į teismą, viešojo administravimo ir kitas institucijas; asmens dokumentų gavimo. Dėl savo psichinės sveikatos būklės A. N. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: asmens higienos priežiūros; laisvalaikio planavimo; savitvarkos įgūdžių srityse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis), o asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, - gali būti pripažįstamas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis). Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa, o pripažintam ribotai veiksniu tam tikroje srityje yra nustatoma rūpyba (CK 2.11 straipsnis).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, A. N. medicininius duomenis, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus eksperto pateiktą teismo psichiatrijos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje išsamiai aprašyta A. N. sveikatos būklė, diagnozė, ligos simptomatika ir jos eiga, pareiškėjos D. N. paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog A. N. dėl jam nustatytos psichikos sveikatos sutrikimų, negeba pasirūpinti savimi, jam būtina nuolatinė kitų asmenų pagalba. Todėl, siekiant apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, teismas konstatuoja, jog A. N. pripažintinas neveiksniu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus eksperto pateiktame teismo psichiatrijos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Taip pat, A. N. pripažintinas ribotai veiksniu minėtame teismo psichiatrijos akte nurodytose asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnis, Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 punktas).

A. N. atžvilgiu pradėtina byla dėl globos/rūpybos nustatymo, globėjo/rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis ir CPK 468 straipsnio 4 dalis, 505 straipsnio 1 dalis).

Teismas turi teisę savo iniciatyva nurodyti, jog visa bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša (CPK 10 straipsnio 2 dalis). Byloje yra duomenys apie privatų A. N. gyvenimą, t. y. duomenys apie jo sveikatos būklę. Siekiant garantuoti suinteresuoto asmens A. N. teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nustatytina, jog visa bylos medžiaga yra nevieša. Užtikrinant suinteresuoto asmens A. N. teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, vadovaujamasi nuostata, kad privataus gyvenimo interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimo ūkinės komercinės veiklos (juridinių asmenų steigimosi, buvimo juridinio asmens dalyviu, vertimosi individualia veikla ir kt.);

- sveikatos priežiūros (kreipimosi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimo naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimo ir pan.);

- šeimos santykių (santuokos sudarymo, asmens gebėjimo įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- pilietinių teisinių santykių (balsavimo rinkimuose);

- kreipimosi į teismą, viešojo administravimo ir kitas institucijas;

- asmens dokumentų gavimo.

Pripažinti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantį (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

- asmens higienos priežiūros;

- laisvalaikio planavimo;

- savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Inicijuoti bylos dėl globos/rūpybos A. N. nustatymo ir globėjo/rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo iškėlimą.

Nustatyti, kad visa bylos medžiaga yra nevieša.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti ne-veiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.