- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-454-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- A. V. G.
- Atsakovas
- V. B., A, A. M.
- Trečiasis asmuo
- GEB „Plungė“, GSB „Žemaitija“, notarei J
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Arvydo Žibo apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. G. patikslintą ieškinį atsakovams V. B. ir A, A. M., tretiesiems asmenims GEB „Plungė“, GSB „Žemaitija“ ir notarei J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančia 1992-06-12 garažų kooperatyvo „Plungė“ išduotą pažymą Nr.12, kuria patvirtinta A. A. M. nuosavybės teisė į garažą (boksą) su rūsiu lGlp, kuriame yra 32,14 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; 2) pripažinti negaliojančiu 1998-11-03 d. garažo (bokso) su rūsiu lGlp, kuriame yra 32,14 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sandorį ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė 1975 m. rudenį įsigijo iš garažų kooperatyvo „Plungė“ nario A. A. M. jo pajinį įnašą Garažų statybos kooperatyve „Plungė“ už 5000,00 tuometinių rublių. Šis pajinis įnašas suteikė jai nuosavybės teisę į garažą (boksą) su rūsiu 1G1p, kuriame yra 32,14 kv. m bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Visi pajinio įnašo perleidimo dokumentai 1975 m. buvo pateikti kooperatyvo „Plungė“ pirmininkui K. L., kuris ir žadėjo tinkamai įforminti pajinio įnašo perleidimą pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Už pajinio įnašo perleidimo įforminimą K. L. buvo sumokėta 500,00 rublių. Būtent nuo to laikotarpio ieškovė, o vėliau jos sūnus V. G. ir naudojasi šiuo garažu, kaip savu - moka mokesčius už elektrą, dalyvauja kooperatyvo narių susirinkimuose, o jį pertvarkius į bendriją, bendrijos narių susirinkimuose nario teisėmis ir kitaip aktyviai dalyvauja garažų savininkų veikloje sprendžiant įvairius ūkinius klausimus. 2007 m. vasaros antroje pusėje ieškovė sužinojo, kad šis garažas yra teisiškai registruotas atsakovo V. B. vardu, kadangi gavo šio asmens pranešimą dėl garažo patuštinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. V. G. atsakovui V. B. 2300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei 193,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė būtų kada nors įsigijusi atsakovui A. A. M. priklausiusį pajinį įnašą Garažų statybos kooperatyve „Plungė“; kad ji už pajų būtų jam sumokėjusi 5000,00 rublių. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ji būtų tuos pinigus perdavusi tuometiniam Garažų statybos kooperatyvo pirmininkui ir kad būtų mokėjusi kokius tai pinigus jam už dokumentų sutvarkymą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tai, jog po pinigų sumokėjimo ieškovė ar jos sūnus būtų domėjęsi dokumentų tvarkymo eiga – ieškovės įstojimu į kooperatyvą, garažo nuosavybės dokumentų tvarkymu ir pan. Teismo vertinimu, 5000 rublių 1975 metais buvo pakankamai nemaža suma, kurią sumokėjus, atidus ir protingas žmogus privalėjo pasirūpinti nuosavybės teisės dokumentų sutvarkymu, kuo, kaip nustatyta, nei ieškovė nei jos sūnus nesidomėjo daugiau kaip 20 metų. Ir priešingai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad teisėtu garažo savininku iki 1998 metų buvo atsakovas A. A. M., kuris jį 1998-11-03 pardavė atsakovui V. B., ir kurio jis iki tol nepažinojo. Konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie kokius nors piktavališkus susitarimus tarp abiejų atsakovų, kaip ir neįrodė aplinkybės, kad tarp atsakovų sudarytas sandoris buvo kaip nors nenaudingas ieškovei. Todėl, neįrodžius nei vienos sutarties šalies kaltės tyčios forma, reikalavimą ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu atmetė. Nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovės sūnus naudojosi ginčo garažu nuo senų laikų, t.y. dar gerokai anksčiau iki įsigyjant garažą V. B., tai, kad būtent ieškovės sūnus dalyvavo garažų bendrijos susirinkimuose ar atliko kokius tai darbus bendram labui niekaip nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji buvo įsigijusi garažą nuosavybėn. Nustatęs, kad garažas iki jo pardavimo V. B. teisėtai priklausė atsakovui A. A. M., teismas nepagrįstu laikė ir ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia 1992-06-12 garažų kooperatyvo „Plungė“ išduotą pažymą Nr.12, kuria patvirtinta A. A. M. nuosavybės teisė į garažą (boksą) su rūsiu, todėl jį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. V. G. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, jog teismas bylą išnagrinėjo tendencingai, pažeisdamas asmenų lygybės, procesinio lygiateisiškumo principus, todėl neatskleidė bylos esmės ir neįvykdė teisingumo. Nurodo, kad 2008-09-23 vykusio parengiamojo posėdžio metu (t. I, b.l. 119-120), tenkinant ieškovės atstovo prašymą, teismas priėmė nutartį iš Kauno miesto prokuratūros išreikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-0459-07 medžiagą, kurioje užfiksuoti svarbūs bylai įrodymai (pvz. V. G. ir atsakovo A, A. M. užfiksuoto pokalbio, kurio metu pastarasis prisipažino pardavęs garažo boksą už 5000 rub. išklotinė). Kaip matyti iš byloje esančio lydraščio (11 b.l. 123), ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikta. Tačiau vėliau bylą nagrinėjusi teisėja šią baudžiamosios bylos medžiagą 2008 11 06 perdavė kitam šio teismo teisėjui (I t b.l. 128), nagrinėjusiam apeliantės skundą dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Tačiau po to ši baudžiamoji byla nebuvo sugrąžinta atgal ir teismas sprendime apie joje užfiksuotas prejudicinę reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai turinčias aplinkybes net neužsiminė. Ieškinyje, o taip pat 2009 02 23 parengiamojo posėdžio metu (I t b.l. 171) ieškovės atstovas prašė teismo posėdyje apklausti 5 liudytojus: J. Ž., A. P., J. P., A. M., V. T., kurie minėtojo ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ginčo garažo bokso pardavimo faktą. Teismas patenkino atstovo prašymą ir siuntė šiems liudytojams šaukimus, tačiau, kai jie atvykdavo į teismo posėdžius, lyg tyčia teismas nutardavo teismo posėdžius atidėti, neapklausus šių liudytojų, nors galėjo tai atlikti. 2009 11 19 teismas priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ,kol bus išspręstas atsakovo A.A. M. globos klausimas (II t. b.l. 110). 2011 06 8 nutartimi (t. II b.1.134) teismas atnaujino bylos nagrinėjimą, tačiau į paskirtąjį teismo posėdį kvietė tik dalyvaujančius byloje asmenis, tuo tarpu liudytojų nekvietė, tuo pažeisdamas savo paties ankstesnę nutartį dėl minėtų liudytojų apklausos. Kitus, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji dalyvavo GSB „Žemaitija“ veikloje kaip pripažintas narys, teismas sprendime tik išvardijo, tačiau jų reikšmės visiškai neaptarė ir nenurodė tų priežasčių, kodėl jais nesirėmė. Taip pat teigia, jog teismo posėdžio pirmininkui turėjo kilti abejonės dėl ieškinio dalyko ir pagrindo apimties ir turinio-jų galimo tikslinimo; todėl, siekiant nustatyti esmines bylos aplinkybes, ieškovei turėjo būti ne vien formaliai išaiškintos jos teisės, susijusios su galimu minėtų ieškinio elementų tikslinimu. Tačiau bylos nagrinėjimo eiga rodo, kad šios teismo posėdžio pirmininko pareigos nebuvo vykdomos tinkamai ir neformaliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantės teiginys, kad teismas sprendime neužsiminė apie svarbius įrodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo b/b 20-2-0459-07 medžiagoje, neatitinka tikrovės, kadangi teismas įvertino ikiteisminio tyrimo medžiagą (sprendimo 5 lapas 6 pastraipa). Apeliantės motyvas, kad 2011 06 08 nutartimi (2 t. b.l. 134) atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas nekvietė ieškovės liudytojų, kurie ikiteisminio tyrimo metu patvirtino bokso pardavimo faktą, yra atmestinas, kadangi apeliantės atstovai - advokatas E.Staniukaitis ir įgaliotas asmuo V. G. 2011 06 08 teismo posėdyje dalyvavo ir pageidavimo kviesti šių liudytojų nepareiškė, motyvuodami, kad yra teismui pateikę visus įrodymus bei paaiškinimus, kaip tai numatyta CPK 226 str. Pažymi, kad teismo procesas dėl atsakovui priklausančio garažo patuštinimo pradėtas 2007 metais. Apeliantė ieškinį šioje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pareiškė 2008 metais. Teismo procesas ženkliai užsitęsęs, todėl apeliantė, turėdama kvalifikuotą atstovą, advokatą, pati turėjo spręsti ieškinio dalyko ir pagrindo apimties klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė jos esmės bei pažeidė procesinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs ir išaiškinęs teisės normas dėl neatskleistos bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Algerta“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-576/2007; 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Panevėžio balsas“ v. UAB „Eksena“, bylos Nr. 3K-3-244/2009 ir daugelis kitų). Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą įvertino byloje esančius įrodymus ir išdėstė teisinius argumentus, kuriais remdamasis konstatavo ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir bylos esmę atskleidė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo ir teismo sprendimo neatitikimo CPK 270 straipsnyje išdėstytiems reikalavimas yra teisiškai nepagrįsti.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neturėjo ir nevertino ikiteisminio tyrimo medžiagos, pokalbių išklotinės, kurioje buvo užfiksuoti svarbūs bylai įrodymai, atsakovo A. M. ir ieškovės sūnaus V. G. pokalbiai apie tai, jog A. M. pripažino pardavęs garažo boksą už 5000 rub. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinio skundo argumentacija nesutinka. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, nagrinėjant bylą ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 20-2-459-07 buvo prijungta prie nagrinėjamos bylos. Nustatyta, kad minėta baudžiamoji byla 2008 m. lapkričio 6 d. buvo pateikta ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau byla 2008 m. lapkričio 12 d. buvo grąžinta ir apie tai patvirtina atliktas įrašas rašte (t 1 ., b.l. 128). Iš teismo posėdžio protokolo (t 2 ., b.l. 156 ) matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, jog su byloje esančia medžiaga yra susipažinę ir nepageidauja ją pagarsinti (CPK 250 straipsnio 3 dalis). Byloje dalyvaujantys asmenys papildyti bylos medžiagą nepageidavo (CPK 251 straipsnis). Apylinkės teismo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad apylinkės teismas, priimdamas spendimą, vertino byloje esančius įrodymus, tame tarpe ir apeliantų minimos baudžiamojoje byloje esamus duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės minima išklotinė nepatvirtina faktų, kad atsakovas A. M. pokalbio metu su V. G. būtų pripažinęs pardavęs garažą už 5000 rub., todėl apeliantės skunde nurodyti tokie teiginiai neteisingi. Taigi, remiantis nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija aptartus apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.
Apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja ir tuo, kad teismui nagrinėjant bylą turėjo kilti abejonės dėl ieškinio dalyko ir pagrindo ir galimo jo turinio tikslinimo, o tai neatlikus teismo posėdžio pirmininkas savo pareigas atliko netinkamai ir formaliai.
Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Rungimosi principas reiškiasi lygiateisių ginčo šalių dvikovoje, kurios arbitras yra teismas. Vadovaujantis rungimosi principu kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Tai reiškia, kad ieškinio dalyką ir pagrindą bei įrodinėjimo dalyką nurodo šalys (ieškinyje ieškovas, atsiliepime į ieškinį – atsakovas). Ieškovė nagrinėjant bylą naudojosi kvalifikuoto advokato pagalba, reiškė ieškinį bei ieškinį tikslino, teismo posėdžiuose jai atstovavo advokatas ir kitas jos atstovas, kuris davė paaiškinimus ir turėjo teisę reikšti prašymus. Taigi, ieškovei buvo suteiktos visos procesinės teisės, užtikrinančios rungimosi principo reikalavimų vykdymą bei kitų principų įgyvendinimą. Nagrinėjant bylą šalių lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas (CPK 17 straipsnis). Ieškovei buvo visos galimybės dar kartą patikslinti ieškinio dalyką bei suformuluoti jo tinkamą pagrindą, tačiau ieškovė to neatliko. Esant nurodytiems motyvams teisėjų kolegija ieškovės minimus apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą nepažeisdamas procesinės teisės normų, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos pagal CPK 98 straipsnio nuostatas priteistinos atsakovui V. B. išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktą byloje kvitą (t 3., b.l. 13).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės A. V. G. (a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 1210 Lt atsakovui V. B. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato pagalbai apmokėti turėtų apeliacinės instancijos teisme.