Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Eglei Stanevičienei, Vaivai Paulauskaitei, Laurai Jarušaitei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nukentėjusiosios G. B. atstovui pagal įstatymą S. B., kaltinamajai D. B., jos gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, Kauno miesto ir rajono savivaldybių administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams: Vygantui Aukštuoliui, Svetlanai Čiumačenko, Zitai Surdokaitei, Sigitai Mockienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1978-07-03, Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2012-12-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 290 str. – 5 MGL (650 Lt) bauda, baudos nesumokėjusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal LR BK 163 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdama nepilnametės nukentėjusiosios G. B., gimusios 1996-12-19, motina, 2010 m.–2011 m. žiemą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, elektros prailgintojo laidu ne mažiaus du kartus tyčia sudavė savo dukrai G. B. per kojas, sėdmenis, tuo sukeldama nuketėjusiajai G. B. fizinį skausmą, 2011 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tyčia paėmusi už plaukų trenkė dukros galvą į sieną, tampė palukus, o nukentėjusiajai nukritus ant grindų, elektros prailgintojo laidu sudavė jai ne mažiaus du kartus per kojas, nugarą, tuo sukeldama G. B. fizinį skausmą, 2011 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prailgintojo laidu tyčia sudavė ne mažiau tris kartus savo dukrai G. B. per kojas, sėdmenis, rankas, tuo sukeldama nuketėjusiajai fizinį skausmą, 2012-01-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kompiuterio laidu, ne mažiau kaip penkis kartus tyčia sudavė savo dukrai per kojas, tuo sukeldama G. B. fizinį skausmą, 2012-05-29, apie 22.00 val., rankų delnais, ne mažiau dešimt kartų tyčia sudavė savo dukrai į galvos sritį, tuo sukeldama G. B. fizinį skausmą, 2012-05-30, apie 07.00 val., tyčia metė batą į savo dukrą bei ne mažiau tris kartus ranka trenkė G. B. į galvos ir veido sritį, tuo sukeldama nuketėjusiajai fizinį skausmą, be to 2011 m. lapkričio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo dukrai G. B. liepė nusirengti ir klauptis namuose ant grindų bei klūpoti aukštyn iškėlus rankas, ir tokiu būdu fiziškai bei psichiškai gniuždydama G. B., žiauriai elgdamasi su ja, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir pareigomis.

Kaltinamoji D. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010-2011 metų žiemą susiginčijo su dukra dėl to, kad namuose už šiukšliadėžės rado tuščią cigarečių pakelį, G. neprisipažino, kad rūkė, todėl ją apšaukė, bet jos nemušė. 2011 metais šuns pavadėliu du-tris kartus uždrožė per užpakalį, nes grįžusi po naktinės pamainos, iš kaimynės G. V. sužinojo, jog naktį G. parvežė policija. Dukra gynėsi, melavo, jai nieko nesakė. 2012 m. Naujųjų metų naktį, apie 02.00 val., pas ją namuose buvo svečių. Nekviestas pažįstamas atėjo į jos namus ir atsivedė kovinį šunį, kuris užpuolė vieną iš svečių, vyrai susimušė, todėl G. iškvietė policijos pareigūnus. Tačiau dukros nekaltino dėl iškviestos policijos, jos nemušė. 2012-05-29 vakare namuose kilo ginčas nes jai nepatinka, kad dukra bendrauja su seneliais A. ir D. B., sakė G., kad jai reikia pamokas lankyti, o ne pas senelius vaikštinėti. Dukra neprisipažino, kad važinėja pas senelius, ji pradėjo rėkti ant G., bet jos nemušė. 2012-05-30 ryte, G. vėlavo išeiti į mokyklą, pamatė, kad ji dar neapsirengusi, bet jau pasidažiusi. Dukrai liepė nusiplauti dažus. G. sakė, kad nepasidažiusi į mokyklą neis. Ji pradėjo šaukti ant dukros, ši nors ir nusiplovė makiažą, bet pradėjo įžūliai rėkti, sakyti, kad ji ją tik engia, reikalauja visko, kad ji šiokia ir anokia, todėl įpykusi ir labai susinervinus, ji trenkė dukrai delnu. Trenkė į veidą, bet G. pasisuko ir kliuvo į petį.

Nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2011 m. žiemą, mama ieškojo namuose cigarečių, neradusi, pareikalavo jos surasti. Jai neradus, mama paėmė elektros prailgintuvą, liepė nusirengti. Ji nepaklausė, išbėgo iš namų, bet mama ją pasigavo ir parsivedė namo paguldė ant lovos ir prailgintojo laidu sudavė per kojas, per užpakalį. Žymės ant kojų liko keletą savaičių. 2011 metų liepos mėnesio viduryje ji susitarusi susitikti su draugu apie 22.30 val. išėjo iš namų. Mama tuo metu dirbo naktinėje pamainoje. Pastebėję gyvenvietėje policijos pareigūnai ją parvežė namo. Mama apie tai sužinojo iš kaimynės G. V., todėl ją barė, paėmusi už plaukų trenkė jos galvą į sieną, už plaukų nutempė į jos kambarį, jai gulinčiai ant grindų elektros prailgintojo laidu mušė per kojas ir nugarą. Ji gulėjo ant grindų ir verkė iš skausmo. Kitą dieną padarytus sumušimus ji parodė kaimynei G. A.. 2011 m. gruodžio mėnesį, pas ją namuose lankėsi K. B.. Mama sužinojusi, kad ji į namus vedasi svetimus vaikus, elektros prailgintojo laidu trenkė per šlaunis ir užpakalį, kadangi ji dengėsi rankomis, su laidu gavo ir per rankas. Po keleto dienų savo sužalojimus ji parodė klasės draugėm S. G., M. Š., M. Ž., kai buvo persirengimo kambaryje mokykloje. 2012-01-01 namuose vyko naujametinis vakarėlis, kurio metu kilus konfliktui tarp vakaro svečių, ji iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau mama ją kaltino, šaukė ant jos. Ji prieštaravo, kad policiją kvietė konfliktui nuraminti, mama įsiuto, sakydama, jog akių jai nedraskys, ir kompiuterio laidu trenkė jai per šlaunis ne mažiau kaip penkis kartus. Po smūgių sudavimo buvo likę kraujosruvos. 2012-05-29 vakare mama paklausė jos, kuo ji pasitiki, jai atsakius, kad savo seneliais, o savo mama nelabai, mama įtūžo ir delnais sudavė jai per galvą kelis kartus vadindama ją „šavalka“. 2012-05-30 ryte namuose kilo konfliktas, nes ji laiku neišėjo į mokyklą, mama metė į ją batą ir trenkė rankos delnu 2-3 kartus per veidą, galvą, pataikė į skruostą. Apie šį konfliktą ji papasakojo kaimynei G. A.. 2011 m. lapkričio mėnesį namuose įvyko barnis tarp jos ir mamos. Tada mama liepė jai nusirengti iki apatinių ir klauptis virtuvėje ant grindų bei iškelti rankas į viršų. Į svečius atėjusi kaimynė G. A..

L. A., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, parodė, kad D. B. šeimą žino nuo 2009 metų pradžios, kai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, dėl pastarosios girtavimo ir netinkamo rūpinimosi šeima. 2012-02-23 D. B. kreipėsi į Kauno r. VTAS su prašymu dėl pagalbos sprendžiant problemas su dukra G. B., kadangi ši pabėgusi gyvena pas senelius. D. B. su G. B. buvo paskirtos konsultacijos pas Kauno Šančių poliklinikos psichologą. Iš jų gauta informacija, jog pirmose dvejose konsultacijose lankėsi, vėliau neatvyko. Pokalbių su psichologu metu G. B. teigė, kad nesutaria su motina, jos bijo, kaltino D. B. fiziniu smurtu, mušimu su diržu, elektros laidu, šlepete. 2012-05-30 apie 09.00 val. jai paskambino G. B. ir pasakė, kad vakar ir šįryt ją mušė motina D. B. rankomis per galvą. Nuvykus su policijos pareigūnais į G. B. namus, rado G. B. namuose vieną. G. B. jai nurodė, kad 2012-05-29 jai žiūrint televizorių, motina D. B. paklausė ar ji pasitiki ja. G. B. atsakius, kad pasitiki seneliais, D. B. rankų delnais trenkė ne mažiau dešimt kartų G. B. per galvą, per rankas, kuriomis dengėsi veidą. G. B. taip pat nurodė, kad 2012-05-30 apie 07.00 val. D. B. prisiminus vakarykštį pokalbį, trenkė G. B. per veidą 2-3 kartus. Dėl nesaugių sąlygų namuose ji priėmė sprendimą laikinai paimti G. B. iš namų ir apgyvendinti Kauno Respublikinėje ligoninėje. Vėl kvietėsi abu tėvus spręsti situaciją. Vaiko teisių apsaugos skyrius dar kartą kreipėsi į prokuratūrą dėl smurto šeimoje ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto šeimoje. Į jų organizuotą peržiūrą motina vėl neatvyko, tik vaiko tėvas S. B.. Mama vėliau sakė, kad neturėjusi galimybės pranešti, vėliau teigė neturėjusi sąskaitos pranešti apie neatvykimą, bet tą pačią dieną D. B. jai rašė įžeidžiančio turinio žinutes už ką, vėliau buvo teisiama kitoje baudžiamojoje byloje. 2012 m. birželio pradžioje mergaitė gražinta tėvui S. B..

Liudytoja D. B. parodė, kad su anūke G. susirašinėja SMS žinutėmis slapta nuo D. B., nes ši neleidžia joms bendrauti. 2012 m. vasario viduryje pas ją į namus po pamokų atvažiavo G., prašėsi pagyventi pas juos, senelius, kadangi motina nuolat ant jos šaukia, rėkia, ją muša dėl įvairiausių prasižvengimų, motina įpykusi muša su lygintuvo laidu, rankomis, laiko užrakintą namuose visą dieną ir neišleidžia. D. B. neleisdavo mergaitei lankytis pas juos, nes jie, neva daro blogą įtaką vaikui.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2012 metų kovo mėnesį pas juos namuose buvo apsigyvenusi anūkė G. B., kuri pabėgo iš namų, kur gyveno su motina D. B.. Mergaitė jo žmonai sakėsi, kad motina ją mušė. Jam pačiam anūkė to nepasakojo. Kai D. B. paskambindavo mergaitei, ši išsigąsdavo, nenorėdavo kalbėti.

L. R. R. parodė, kad D. B. yra jo sesers dukra, gyvena kitoje gatvėje, už 300 metrų nuo jo namų. D. B. skundėsi jam, kad dukra G. jos neklauso, dažnai bėga iš pamokų. Todėl D. B. ne kartą yra barusi G., tačiau, kad naudotų fizinį smurtą nematė ir negirdėjo. 2012 m. žiemą, D. B. prašė nuvežti ją su dukra į Kauno r. Vaikų teisių tarnybą, kadangi joms paskyrė konsultacijas lankytis pas psichologus, daugiau smulkmenų nepasakojo. 2012 m. kovo mėnesį D. B. paprašė nuvažiuoti su ja iki V. mokyklos ir parvežti G. į namus. Jie su D. nuvažiavo prie mokyklos, suprato, kad G. ketino važiuoti pas senelius į Kauną, tačiau D. B. neleido, todėl automobilyje D. barė G..

Liudytojas A. B. parodė, kad mama D. B. nesutardavo su jo seserimi G., kad ši kažkur išeidavo neatsiklaususi mamos. Du kartus matė, kaip mama mušė G.. Vieną kartą, kad neatsiklaususi kažkur išėjo, o kitą kartą, kai sesė naktį išėjo su draugu ir ją parvežė policija.

L. M. S. parodė, kad dažnai lankosi pas D. B., nėra matęs, kad pastaroji muštų savo dukrą, tačiau D. B. skųsdavosi blogu dukros elgesiu: ji neišplaudavo indų, atsikalbinėdavo, neruošdavo namų darbų.

Liudytoja G. A. parodė, kad D. B. yra jos kaimynė, anksčiau gražiuoju sutardavo, ateidavo pas kaimynę išgerti kavos. Šiuo metu jų ryšys nutrūkęs. kartą atėjus pas D. B., G. klūpėjo prie skalbimo mašinos, pakeltomis į viršų rankomis, tik su apatiniais. Ji liepė mergaitę paleisti, tačiau D. sakė, kad gal susiprotės kaip prie suaugusiųjų elgtis. Kadangi mergaitė buvo vien su apatiniais, matė mėlynės ant šlaunies iš nugarinės pusės, jos buvo mėlynos spalvos, ilgos, plačios. Iš kur mėlynės ant mergaitės kūno, ji neklausė. K. G. yra skriaudžiama motinos, jai žinoma ir iš pačios mergaitės pasakojimų, G. jai leido paliesti galvoje guzą, sakė, kad mama su nagų lako buteliuku paleido. J. D. ant G. šaukdavo, tai G. jai atsakydavo, o tada mama kaip isterikė paleisdavo tuo kas po ranka papuldavo. Ji žino daugiau atvejų, kai D. skriaudė G., buvo sulaužius jai ranką, G. buvo langetė įdėta.

L. M. Š. parodė, kad G. B. yra jos draugė, kartu mokėsi V. pagrindinėje mokykloje. G. skųsdavosi, kad mama ją muša, todėl jai nepatinka su ja gyventi. Tikslaus laiko nepamena, G. į mokyklą atėjo su žaizda kaktoje, kitą kartą su žaizda barzdoje. Taip pat matė mėlynes ant jos šlaunų, mėlynės buvo pailgos formos. T. G. sakėsi, kad mama ją mušė su laidu, už tai, kad laiku negrįžo į namus.

L. S. G. parodė, kad G. B. yra jos klasės draugė. G. ne kartą yra sakiusi, kad namuose pykstasi su mama, kadangi ši liepia tvarkytis, o jei ji nesitvarko, mama ją muša. Maždaug prieš du metus, per kūno kultūros pamoką, persirengimo kambaryje, matė ant G. B. kairės kojos šlaunies pailgą kraujosruvą, ne mažiau kaip 7 cm ilgio ir 2 cm pločio. P. G. kas atsitiko, ši pasakė, kad ją namuose mušė mama už tai, kad ji per ilgai buvo su draugais ir namuose nepadarė įvairių darbų.

L. M. Ž. parodė, kad 2011 metų pavasarį mokykloje persirengimo kambaryje matė mėlynes ant G. B. kojų, paklausus, kas jas padarė, ši apsiverkė ir sakė, jog mama. Vieną kartą matyta kraujosruva ant G. šlaunies buvo ypač didelė – apie 2-3 cm. pločio ir 10 cm. ilgio. G. paaiškino, kad tą mėlynę padarė jos mama, mušdama ją laidu už tai, kad ji namuose kažko nesutvarkė.

2012-05-30 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2012-05-30, 10.30 val., Garliavos policijos nuovados pareigūnai lankėsi (duomenys neskelbtini). Namuose rasta nepilnametė G. B., kuri buvo susijaudinusi, baili, kad negrįžtų motina. Nukentėjusioji G. B. paaiškino, kad 2012-05-29, apie 22 val., kambaryje prie televizoriaus D. B. paklausus kuo ji pasitiki, mergaitė atsakė, jog seneliais. Todėl D. B. nukentėjusiajai abiejų rankų delnais trenkė per galvą, ausis, rankas dengusias galvą, šaukdama, kaip tu drįsti namuose kalbėti apie senelius. Anksčiau motina yra ją mušusi (1 t., b. l. 21-22).

2012-03-28 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešime „Dėl nepilnametės G. B.“ nurodyta, kad teikiant psichologinę pagalbą VŠĮ Kauno Šančių poliklinikoje konsultacijos metu G. B. parodė, jog D. B. prieš ją naudoja fizinį smurtą: muša su diržu, kabeliu, šlepete (1 t., b.l. 17, 18).

2012-04-12 Kauno rajono socialinių paslaugų centro rašte „Dėl D. B. šeimos“ nurodyta, kad D. B. viena augina dukrą G. B. ir sūnų A. B.. Situacija šeimoje įtempta, mamai su dukra būtina psichologų pagalba. D. B. atsisakė socialinių paslaugų, teigdama, kad savo šeimos problemas gali išspręsti pati. V. pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė S. Š. paaiškino, kad G. B. blogas pamokų lankomumas, o su mokytojais bendrauja nemandagiai, pokalbių metu mergaitė patvirtino, kad žiemą namuose patyrė smurtą. Esant sudėtingiems tarpusavio santykiams tarp mamos ir dukros, siūlo D. B. šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikų, sąrašą (1 t., b. l. 28).

2012-05-03 Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad D. B. šeima 2007-05-29–2010-06-07 laikotarpiu buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Per 2008-2009 m. laikotarpį Vaiko teisių apsaugos skyriuje du kartus buvo gauta informacija, kad G. B. galimai patiria smurtą iš motinos D. B., vaikas laikinai paimtas iš šeimos. Dėl galimo smurto ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nenustačius D. B. veiksmuose nusikalstamos veikos požymių. Šeimai buvo teiktos socialinės paslaugos, ne kartą buvo išduoti siuntimai psichologinei pagalbai teikti, 2012-02-28 buvo priimtas sprendimas, kad G. B. laikinai gyvena pas senelius (1 t., b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas piktnaudžiavimu motinos teisėmis D. B. pasitvirtino. Iš byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos nustatyta, kad D. B. fiziškai ir psichiškai gniuždė savo nepilnametę dukrą Gerdą, gimusią 1996-12-19, už prasižengimus bausdama ją fizinėmis bausmėmis, mušdama ją elektros prailgintojo laidu, rankomis, versdama klūpoti ant grindų aukštyn iškeltomis rankomis, išsirengus iki apatinių.

Kaltinamoji savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dukros atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, tik išbardavo ją už netinkamą elgesį, tačiau pripažino du-tris kartus uždrožusi dukrai per užpakalį šuns pavadėliu, kai iš kaimynės G. V. sužinojo apie tai, kad Gerdą naktį parvežė policija. O kitą kartą trenkusi delnu dukrai į veidą, tačiau ši pasisuko ir smūgis teko į petį, kai namuose tarp jų kilo konfliktas dėl to, kad dukra vėlavo į mokyklą. Nors kaltinamoji savo kaltės ir nepripažino, tačiau nukentėjusioji G. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog buvo mušama savo motinos, nukentėjusioji neneigė, jog iš dalies konfliktinės situacijos kildavo ir dėl jos elgesio t.y., kad ją naktį namo parvežė policija, kad į namus atsivesdavo svetimus vaikus, kad išvažiuodavo gyventi pas senelius. Nukentėjusioji parodė, kad ją motina mušdavo elektros prailgintojo laidu per kojas, sėdmenis, nugarą, rankas, kad ją tampė už plaukų, trenkė jos galvą į sieną, sudavė delnu per galvą, dėl ko ji jausdavusi fizinį skausmą. Apie tai, kad mergaitės atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojai: A. B., matęs, kad mama seserį mušė du kartus, D. B., kuriai G. pasakojo, jog mama ją muša, A. V., kuri patvirtino, jog Vaiko teisių apsaugos skyriuje du kartus buvo gauta informacija, apie G. patiriamą fizinį smurtą šeimoje, dėl ko inicijavo ikiteisminį tyrimą, G. A., kuri matė, kaip G. buvo paklupdyta aukštyn iškeltomis rankomis, išrengta iki apatinių, ant jos šlaunų matėsi mėlynės, jos teigimu, mergaitė išsakė nusiskundimus, kad ją mama muša, liudytojos: M. Ž., M. Š. ir S. G. parodė, jog G. skųsdavosi, kad mama ją muša, matė ant jos šlaunų mėlynes per fizinio lavinimo pamokas persirengimo kambaryje. Iš liudytojų parodymų, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimų, tarnybinio pranešimo apie smurtą artimojoje aplinkoje nustatyta, kad D. B. smurtą nepilnametės dukros G. atžvilgiu naudojo sistemingai: 2010-2011 metų žiemą, 2011 metų liepos mėnesį, 2011 m. gruodžio mėnesį, 2012-01-01, 2012-05-29, 2012-05-30. Be to, 2011 metų lapkričio mėnesį, paklupdė dukrą ant grindų ir liepė klūpėti aukštyn iškeltomis rankomis, išsirengus iki apatinių rūbų ir tokiu būdu psichiškai gniuždė savo vaiką. Kaltinamosios motyvas dėl dukros probleminio elgesio, dėl to, kad jai vienai teko auklėti dukrą, nes po skyrybų vaiko tėvas tuo neužsiėmė, nėra pagrindas imtis neteisėtų veiksmų ir naudoti fizinį smurtą nepilnametės atžvilgiu ar gniuždyti ją psichiškai. Būtina įvertinti ir tai, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius siuntė kaltinamąją ir nukentėjusiąją pas psichologą, Socialinių paslaugų centras siūlė socialines paslaugas, tačiau D. B. jų atsisakė, nurodydama, jog šeimos problemas gali išspręsti pati.

Konstatuotina, kad D. B. psichiškai ir fiziškai gniuždydama savo nepilnametę dukrą, piktnaudžiavo motinos teisėmis, tokie jos veiksmai kvalifikuojami kaip nusikalstama veika, numatyta LR BK 163 straipsnyje.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. padarė apysunkį nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama baigta, kad nėra kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Vertinant D. B. asmenybę, pažymėtina, kad ji teisiama antrą kartą, veikos padarymo metu teistumo dar neturėjo, duomenų apie patraukimą administracinėn atsakomybėn į bylą nepateikta, Priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruota, buvo gydyta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Marių ligoninės padalinyje, diagnozė: mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, teismo psichiatrijos specialisto išvada patvirtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizę dėl tokios diagnozės atlikti nereikalinga. Kaltinamoji dirba, augina du nepilnamečius vaikus, neigiamai charakterizuojama gyvenamosios vietos seniūno. Kauno rajono Samylų seniūnas D. B. charakterizuoja kaip itin sunkaus būdo, piktą ir su aplinkiniais konfliktuojančią asmenybę. Ji nesugeba ramiai išklausyti kitų nuomonės, visuomet kalba pakeltu tonu, elgiasi įžūliai, yra grubi, šeimoje padėtis įtempta, su dukra nusiteikusiais viena kitos atžvilgiu priešiškai. Seniūnija siūlė psichologo pagalbą, tačiau D. B. jos atsisakė.

LR BK 163 str. sankcijoje yra numatytos baudos, laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. augina du nepilnamečius vaikus, kuriems privaloma teikti išlaikymą, todėl baudos bausmė jai neskirtina. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai paskyrus laisvės apribojimą su įpareigojimu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu. Teismui nustačius, kad kaltinamoji smurtavo savo nepilnametės dukros atžvilgiu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. šią nusikalstamą veiką padarė iki Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-19 nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtu nuosprendžiu bendrintina pagal LR BK 63 str. 9 d. numatytas taisykles t.y., kai nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą.

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai nebuvo paskirta.

Civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 163 straipsnyje ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-19 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir 5 MGL (650 litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., D. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.