- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- N-444-2689-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Rokiškio rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. rugsėjo 15 d. surašė A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 1.00 val., Palūšnių kaime, Rokiškio rajone, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į motorolerį, kurį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.4 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimu A. J. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Teismas nurodė, jog asmens kaltė įrodyta paties prisipažinimu, Ž. J. paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Parinkdamas konkrečią subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams - teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę nuoširdų gailestį ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas nutarime taip pat pažymėjo, jog sulaikytas automobilis bus grąžintas tik po to, kai bus sumokėta paskirta bauda (ATPK 269 str. 7 d.).
II.
Nesutikdamas su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimu, A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad skundžiamas nutarimas teisėtas – sumažinti paskirtos baudos dydį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neteisingai interpretavo jo teisme duotus paaiškinimus. Teigia, jog vairuodamas J. Z. priklausantį automobilį 2008 m. rugsėjo 15 d., apie 15 val., atvažiavo pas žmoną, tačiau įvažiavęs į kiemą ir pamatęs ten pastatytą sūnaus motorolerį, neišlipęs iš mašinos išvažiavo, nes su sūnumi nesugyvena. Pažymi, jog atvykusiems į namus policijos pareigūnams aiškino, jog jam išvažiuojant iš kiemo matė stovintį motorolerį, todėl neatmeta galimybės, kad transporto priemonė galėjo nugriūti nuo jo pravažiuojančios mašinos vibracijos, be to, į kiemą galėjo įvažiuoti ir kas nors kitas. Tvirtina, jog su sūnumi yra apsipykę, todėl jis galėjo specialiai jį apkalbėti. Pažymi, jog pasišalinti iš eismo įvykio vietos galima tik veikiant tyčia, t. y. žinant, kad padaryta priešinga teisei veika, ko šiuo atveju nebuvo. Mano, jog tai, kad jis buvo aktyvus nustatant įvykio aplinkybes, jam galėjo būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, juolab kai pats nedirba, gyvena iš motinos pensijos, lėšų neturi, transporto priemonės neapgadintos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. J. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, pilnai įrodyta, ir mano, jog veikos kvalifikuotos tinkamai. Apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo teisme duotus paaiškinimus, visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo aiškiai matyti, kad asmuo jokių abejonių, jog ne jis kliudė motorolerį nekėlė, teismo posėdžio metu savo kaltę vienareikšmiškai pripažino, todėl nėra jokio pagrindo abejoti dėl A. J. kaltės padarius skundžiamame nutarime nurodytus pažeidimus.
Apeliantas taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes buvo aktyvus nustatant įvykio aplinkybes, nedirba ir lėšų neturi, gyvena iš motinos pensijos, transporto priemonės įvykio metu neapgadintos.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, asmens gailestis dėl padarytų pažeidimų yra atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau jis jau buvo įvertintas teismo parenkant minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, o tai, kad A. J. materialinė padėtis sunki, jokiais įrodymais nepagrįsta. Pažymėtina, jog skundžiamu nutarimu išaiškinta asmens teisė prašyti baudos išdėstymo, tačiau byloje toks prašymas nepateiktas.
Antra, apeliantas nurodo, jog transporto priemonės nebuvo apgadintos, ir mano, jog tai gali būti vertinama kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą švelnesnės nuobaudos taikymui. Nagrinėjamu atveju pasakytina, jog transporto priemonių apgadinimų pobūdis atskleistas Ž. J. paaiškinime (b. l. 15), eismo įvykio schemoje (b. l. 16). Nors apgadinimai nėra šiurkštūs, tačiau pakankami A. J. padarytą veiką kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir tai nesudaro pagrindo išimtiniam nuobaudos švelninimui.
Trečia, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Tad, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda individualizuota tinkamai.
Kaip jau buvo nustatyta, teismas skundžiamame nutarime pažymėjo, jog A. J. vairuotas ir J. Z. priklausantis automobilis, kuris yra sulaikytas, bus grąžintas tik po to, kai bus sumokėta paskirta bauda (ATPK 269 str. 7 d.). J. Z. pateikė prašymą grąžinti jai transporto priemonę. Šiuo aspektu pasakytina, jog tuo metu galiojusi ATPK 269 straipsnio 7 dalis skelbė, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas. Nagrinėdamas šios nuostatos konstitucingumą Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, jog ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata prieštaravo ir prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes, tačiau priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimu tam tikrą laikotarpį iš esmės siekiama užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtos nuobaudos – baudos ar administracinio arešto įvykdymą. Tokiu atveju asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso priverstinai nuvežta transporto priemonė (arba jis yra teisėtas jos valdytojas), negali laisvai savo nuožiūra jos naudoti, be to, priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkas (teisėtas valdytojas) ir asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio priverstinai nuvežta transporto priemonė, gali būti skirtingi.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimo dalis, kurioje nurodyta, jog A. J. vairuotą J. Z. priklausančią priverstinai nuvežtą transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) saugomą R. Gačionio IĮ automobilių stovėjimo aikštelėje, grąžinti tik sumokėjus baudą, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais,
nutaria:
A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarimą pakeisti: nutarimo dalį dėl automobilio (duomenys neskelbtini) saugomo R. Gačionio IĮ automobilių stovėjimo aikštelėje, grąžinimo tik tuomet, kai bus sumokėta paskirta bauda, panaikinti ir automobilį grąžinti jo teisėtam valdytojui. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.