Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-308/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
1A-308/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Kažys, Kęstutis Jucys (pran.), Regina Gaudutienė
Nuteistasis
A. B.
Advokatai
Zigmas Pečiulis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-308/2009Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6.2.
LIETUVOS Apeliacinis teismasN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teisėjų: Reginos Gaudutienės, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,gynėjui advokatui Zigmui Pečiuliui,nuteistajam A. B. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968, įsigal. 2003 m. gegužės 1 d., redakcija), ir nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems metams šešiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Iš A. B. priteista 57 811,81 Lt (penkiasdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai vienuolika litų 81 ct) AB (duomenys neskelbtini) padarytai žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad dirbdamas AB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , draudimo konsultantu nuo 2007 m. pradžios, tiksli data nenustatyta, iki 2007 m. birželio 28 d. pagal sudarytas su UAB (duomenys neskelbtini) , draudimo sutartis paėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) draudimo įmokas grynaisiais pinigais, išrašė pinigų priėmimo kvitus: 9 884 Lt kvitą Nr. GRA7618132 (be datos); 2 000 Lt kvitą Nr. GRA7618150 (išrašytą 2007 m. gegužės 14 d.); 7 242 Lt kvitą Nr. GRA7618682 (išrašytą 2007 m. sausio 7 d.); 3 842 Lt kvitą Nr. GRA7618683 (išrašytą 2007 m. sausio 9 d.); 5 714 Lt kvitą Nr. GRA7618719 (išrašytą 2007 m. vasario 22 d.); 3 000 Lt kvitą Nr. GRA7625039 (išrašytą 2007 m. balandžio 4 d.); 2 000 Lt kvitą Nr. GRA7625045 (išrašytą 2007 m. balandžio 14 d.); 5 000 Lt kvitą Nr. GRA7625102 (be datos); 19 311 Lt kvitą Nr. GRA7625107 (išrašytą 2007 m. birželio 20 d.), tačiau šių įmokų į AB (duomenys neskelbtini) kasą neįnešė, taip pat pagal sudarytą draudimo sutartį su R. K. išrašė pinigų priėmimo 473 Lt kvitą Nr. GRA7618142 (išrašytas 2007 m. birželio 16 d.), šios įmokos į AB „Lietuvos draudimas“ kasą neįnešė bei pagal 2007 m. gegužės 11 d. sudarytą su UAB (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį nurodė UAB (duomenys neskelbtini) pervesti 7 102 Lt draudimo įmoką į V. B. AB banke (duomenys neskelbtini) esančią atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) . Taip A. B. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą AB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, iš viso 65 568 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 17 d. nuosprendį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei tai, kad savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Nuteistasis taip pat prašo, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 3 punktu, paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino dėl kelių priežasčių. Jis teigia, kad 2007 metais jis turėjo individualią įmonę, bet verstis komercine veikla sekėsi sunkiai ir dėl to pablogėjo santykiai su artimaisiais. Jis nesugebėjo tinkamai tvarkyti savo įmonės reikalų ir darbo AB (duomenys neskelbtini) , visiškai apleido finansinių dokumentų tvarkymą. Darbą ir atsiskaitymus komplikavo ir tai, kad kai kurie klientai laiku nesumokėdavo draudimo įmokų, todėl būdavo atvejų, kai apeliantas mokėdavo už juos savo pinigais, o jų skolas vėliau atsiimdavo. Kai jam pareiškė įtarimą, jis manė, kad tai yra nesusipratimas, kuris tyrimo metu išsispręs, nes jis buvo įsitikinęs, jog su AB (duomenys neskelbtini) jis yra atsiskaitęs, o pareikšti įtarimai yra nepagrįsti. Tik vėliau jis suvokė, kad AB (duomenys neskelbtini) jis sumokėjo ne visus iš klientų gautus pinigus.

Apeliantas skunde nurodo, kad prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis ketina artimiausiu metu atlyginti AB (duomenys neskelbtini) visą padarytą žalą, nes pasisavinta pinigų suma nėra ypač didelė.

Apeliantas pažymi, kad turi septynerių metų sūnų, jo žmona yra nėščia ir niekur nedirba, todėl jis išlaiko mažametį sūnų, kurio dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nuteistasis teigia, kad jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, nes iki tol su AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitydavo tinkamai, gerai dirbo, už tai buvo skatinamas. Todėl apeliantas tvirtina, kad bausmės tikslai būtų pasiekti paskiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

A. B. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. B. kaltė dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės neginčijamos, todėl apeliacinės instancijos teismas nuosprendį patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, bei tai, kad savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę, laikytina bet kuri iš šių situacijų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką; 3) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi teismas, norėdamas kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi pripažinti aplinkybe, lengvinančia jo baudžiamąją atsakomybę, turi nustatyti tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nužudymą nustatomas tada, kai jis pripažįsta esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodant teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Tais atvejais, kai kaltininkas, nors ir prisipažindamas dėl padaryto nusikaltimo, sąmoningai neatskleidžia dalies jo faktinių aplinkybių, taip siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nėra pagrindo pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas atlieka pozityvius veiksmus – stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalga“). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino, duodamas parodymus ginčijo faktines bylos aplinkybes. Jis iškėlė versiją, kad iš įmonių ir fizinių asmenų, su kuriais AB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi draudimo sutartis, draudimo įmokas jis ėmė grynaisiais pinigais, nes klientai neturėjo lėšų ir vėlavo sumokėti draudimo įmokas, todėl jis mokėjo iš savo lėšų, o vėliau atsiėmė iš įmonių skolas; taip pat teigė, kad UAB (duomenys neskelbtini) draudimo įmoką nurodė pervesti į jo žmonos V. B. atsiskaitomąją sąskaitą dėl patogumo, kad nereiktų važiuoti atsiimti skolos; teigė, kad visas draudimo įmokas pervesdavo į AB (duomenys neskelbtini) sąskaitą; tvirtino, kad draudimo polisus atiduodavo klientams tik tada, kai būdavo sumokėti pinigai; taip pat teigė, kad AB (duomenys neskelbtini) pateikdavo visus pinigų priėmimo kvitus kartu su draudimo polisais, taip siekė sumažinti savo nusikalstamų veiksmų apimtį, norėdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis, nors ir teigia prisipažįstantis padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau pateikia tą pačią versiją dėl draudimo įmokų sumokėjimo iš savo lėšų ir vėlesnio skolų iš klientų atsiėmimo. Tai, kad apeliantui sunkiai sekėsi savas verslas, pablogėjo santykiai su artimaisiais, todėl jis nesugebėjo susitvarkyti reikalų darbe AB (duomenys neskelbtini) yra nereikšminga. Taigi, nuteistasis A. B. nebuvo nuoširdus duodamas parodymus apie jo įvykdyto nusikaltimo aplinkybes, todėl ir gailestis dėl padaryto nusikaltimo yra tik formalus. Todėl pirmosios instancijos pagrįstai nenustatė, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų aplinkybių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą, pripažįstama tada, kai jis pats ar jo pavedimu kiti asmenys atlygina visą dėl nusikaltimo padarymo atsiradusią žalą. Šiame punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nepripažįstama tada, kai kaltininkas atlygina tik dalį padarytos žalos. Tačiau dalinį žalos atlyginimą teismas gali motyvuotai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi. Tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, o kaltininko (nuteistojo) elgesys turi sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Šių sąlygų neatitinka atvejai, kai atlyginama tik nedidelė dalis padarytos žalos. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. pasisavino AB (duomenys neskelbtini) priklausančius 65 568 Lt. Tačiau, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, A. B. , išeidamas iš darbo AB (duomenys neskelbtini) , atlygino bendrovei tik dalį padarytos žalos, t. y. 7 577 Lt. Šią aplinkybę patvirtino civilinio ieškovo AB (duomenys neskelbtini) atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškovas pareiškė 57 811,81 Lt ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas patenkino. Apeliacinio proceso metu nuteistasis pateikė kvitą Nr. 708657,nurodantį, kad atlygino 7 000 Lt žalą. Atsižvelgdamas į civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ padarytos turtinės žalos dydį ir atlygintos žalos santykį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokios nežymios dalies patirtos žalos atlyginimo negalima pripažinti pakankamu, kad jį būtų galima vertinti kaip A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo atlyginta padarytos žalos dydis nėra pakankamai didelė, todėl aukščiau išvardyti nuteistojo veiksmai civiliniam ieškovui AB “Lietuvos draudimas” nesudaro pagrįstų prielaidų tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo.

Apeliantas skunde prašo pripažinti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos buvimą ir paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tačiau konstatuoti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos buvimą, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. išlaiko ir prižiūri mažametį vaiką kartu su savo sutuoktine V. B. . Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo sutuoktinė V. B. nedarbinga, todėl teigti, kad, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebus kam išlaikyti ir prižiūrėti mažamečio vaiko, nėra pagrindo. Be to, BK 62 straipsnio 2 daliai taikyti reikalinga, kad būtų bent dvi kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o to šioje byloje taip pat nėra. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta kitų būtinų alternatyvių BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų. Todėl nuteistajam taikyti BK 63 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nėra jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B. , vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo reikalavimais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei BK 61 straipsnio nuostatomis. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę (buvo baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 190-191), anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 189)), taip pat į tai, kad jis dirba ir turi šeimą; į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstama veika baigta, tyčinę kaltės formą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kur A. B. pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėje, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo (baudž. byla Nr. 1-375-201/2009). Pirmosios instancijos teismas skirdamas A. B. bausmę į šią aplinkybę taip pat atsižvelgė. Ši aplinkybė duoda pagrindą manyti, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti. Nuteistojo nurodyti argumentai, kad jo žmona yra nėščia ir kad jis vienintelis išlaiko mažametį vaiką, yra nepakankami ir neįtikinami, kad būtų galima sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė visiškai atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, todėl jos mažinti nėra jokio pagrindo. Apygardos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir A. B. už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę neperžengdamas baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio ribų. A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui. Tai neprieštarauja BK 61 straipsnio nuostatoms. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, taip pat nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis JucysTeisėjai Regina GaudutienėViktoras Kažys