Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., J. K., A. R., K. J., I. J., D. Ž., valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad I. R. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4), J. R. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). I. R. ir J. M. sutuoktuvių liudijimas (el. b. l. 8). I. R. 2017-11-27 testamentas (el. b. l. 9-10). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal palikėjo I. R. testamentą įpėdinei Z. Š. (el. b. l. 11–19). Testamentų registro išrašas (el. b. l. 7). Gyventojų registro pažyma apie J. R. asmens duomenis (el. b. l. 20, 22). Gyventojų registro pažyma apie I. R. asmens duomenis (el. b. l. 21). Gyventojų registro pažyma apie J. R. asmens duomenis (el. b. l. 23). Kauno rajono savivaldybės administracijos Čekiškės seniūnijos pažyma iš ūkinių knygų apie pastatus (el. b. l. 28). Nekilnojamojo turto registro duomenys (el. b. l. 29–33). Kvitai (el. b. l. 34–37).

Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad šioje byloje sprendžiami reikalavimai dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu po J. R. mirties. Išaiškintina, kad šioje byloje I. R. testamento galiojimo klausimas, jo surašymo aplinkybės ir pan., nėra vertinamos ir sprendžiamos. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad I. R. testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, tačiau dėl šio reikalavimo suinteresuoti asmenys turi kreiptis bendra ginčo teisenos tvarka ir pateikti CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį atskiroje byloje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas negali pasisakyti dėl I. R. testamento. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra palikimo priėmimas po J. R. mirties.

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Nagrinėjamu atveju, turtas, kuris liko po pareiškėjos motinos mirties buvo santuokos su I. R. įgytas nekilnojamasis turtas. Pagal byloje esančius duomenis žemės sklypas su statiniais buvo registruoti I. R. vardu. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Čekiškės seniūnijos pažymą iš ūkinių knygų apie pastatus nustatyta, kad statiniai buvo aprašyti I. R. ir J. R. santuokos metu, todėl preziumuojama, kad šis turtas priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys neprieštaravo, kad nekilnojamasis turtas įgytas tėvų santuokos metu. Darytina išvada, kad šioje byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės, kas prižiūrėjo turtą po J. R. mirties, juo rūpinosi, valdė, kaip savą.

Suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu patvirtino, kad I. R. po sutuoktinės mirties toliau liko gyventi gyvenamajame name, iš jo gaunamos pensijos buvo mokami mokesčiai, su I. R. gyvenęs jo sūnus J. R. prižiūrėjo tėvą, vėliau tėvą prižiūrėjo pareiškėja. Tokio paties pobūdžio aplinkybes nurodė ir teismo posėdyje apklausta liudytoja.

Teismas papildomai nurodo, kad teisės aktuose nėra numatyta prioriteto, kokiu būdu priimamas palikimas, t. y. tiek palikimo priėmimui pas notarą, tiek palikimo priėmimui faktiniu valdymu, nustatoma tokios pat teisinė galia. Dėl šios priežasties ta aplinkybė, kad po J. R. pas notarą niekas nesikreipė ir netvarkė dokumentų, nesudaro pagrindo pareiškėjos reikalavimą laikyti nepagrįstu.

Pareiškime nurodytos aplinkybes, pridėti duomenys, apklausta liudytoja ir suinteresuoti asmenys patvirtina, kad I. R. toliau liko gyventi santuokos metu įgytuose namuose, iš jo gaunamų pajamų jie buvo prižiūrimi, mokami mokesčiai ir pan. Darytina išvada, kad po J. R. mirties jos sutuoktinis priėmė palikimą faktiniu valdymu (CPK 178 straipsnis). Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. R. turtą, nėra. Iš byloje pateikto testamento registrų išrašo nustatyta, kad paveldėjimo byla nėra užvesta.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad jos tėvas išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinės mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.