- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-172-626/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- V. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Daugpilio teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 3 dalyje (tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai, kurie dėl kaltojo asmens neatidumo tapo nukentėjusiojo asmens mirties priežastimi).
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimas dėl Daugpilio teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžio V. K. atžvilgiu pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi teikimas patenkintas ir nuteistajam V. K. Daugpilio teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal Latvijos baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 3 dalį subendrinta su LR baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalimi, paliekant paskirtą 3 (trijų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. 2016 m. sausio 21 d. Į bausmės laiką V. K. visiškai įskaityta visa bausmė, atlikta pagal Daugpilio teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendį nuo 2015-04-11 iki 2016-01-21.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. K. nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartimi apeliaciniu skundu prašo minėtą nutartį panaikinti. Nuteistasis skunde nesutinka su Daugpilio teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Latvijos baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 3 dalį subendrinimu su BK 129 straipsnio 1 dalimi, kadangi pastarasis BK 129 straipsnyje 1 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį nužudymą, tuo tarpu jis Daugpilio teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu nuteistas už sunkius kūno sužalojimus, kurie dėl kaltojo asmens neatsargumo tapo mirties priežastimi.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis nesutinka su Daugpilio teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos jam bausmės pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio suderinimu su Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalimi, tačiau nenurodo su kokiu Lietuvos Respublikos BK straipsniu reikia suderinti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Daugpilio teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 3 dalį (tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai, kurie dėl kaltojo asmens neatidumo tapo nukentėjusiojo asmens mirties priežastimi). Pagal faktinę bylos medžiagą nukentėjusiajai buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie visumoje vertinami kaip tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai, kurie sukėlė nukentėjusiosios mirtį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą už sunkaus kūno sužalojimą baudžiamoji atsakomybė kyla pagal BK 135 straipsnį. Todėl minėtas Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 3 dalis neatitinka Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies.
Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj pat po padarytos veikos, ar praėjus kuriam tai laikui.
Daugpilio teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu nustatyta, kad nukentėjusiajai padaryti sunkūs kūno sužalojimai buvo pavojingi gyvybei ir turi priežastinį ryšį su ištikusia mirtimi. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiosios mirtį sukėlė būtent nuteistojo V. K. smurtiniai veiksmai, kurie vertintini kaip būtina sąlyga padariniams – nukentėjusiosios mirčiai – kilti ir yra svarbiausia to priežastis, t. y. tarp nuteistojo peiliu suduotų smūgių į nukentėjusiosios kairio kelio užpakalinę dalį ir į dešinės rankos dilbinio alkūnės kaulo sritį ir nukentėjusiosios mirties yra būtinasis priežastinis ryšys. Jeigu V. K. nebūtų peiliu dūręs nukentėjusiajai į minėtas kūno vietas, pastaroji nebūtų patyrusi sunkių kūno sužalojimų, nuo kurių mirė.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nors nuteistasis ir nenorėjo nužudyti nukentėjusiosios, juolab, kad byloje nėra ir tokį nuteistojo tikslą patvirtinančių duomenų, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes, būtent dėl V. K. pavartoto smurto (suduotų peiliu smūgių į paminėtas kūno vietas) nukentėjusiosios atžvilgiu pastaroji patyrė mirtį sukėlusius sužalojimus, taigi nukentėjusiosios mirtis buvo dėsninga V. K. nusikalstamų veiksmų pasekmė. Konstatuotina, kad tyčia nukentėjusiosios atžvilgiu suduodamas smūgius į aukščiau kūno vietas, V. K. suvokė, jog kelia pavojų pastarosios gyvybei, numatė, kad ji gali patirti mirtiną sužalojimą, ir nors nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.
Įvertinus išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagal faktines bylos aplinkybes, Latvijos Respublikoje pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 125 straipsnio 3 dalį (tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai, kurie dėl kaltojo asmens neatidumo tapo nukentėjusiojo asmens mirties priežastimi) teisingai suderino su BK 129 straipsnio 1 dalimi (nužudymas, t.y. žmogaus gyvybės atėmimas veikiant netiesiogine tyčia). Nors už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 7 iki 15 metų, tačiau, derinant bausmę pagal minėtą straipsnį, nuteistojo padėtis negali būti pabloginta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį palikti galioti.