Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (pareiškėjų) N. J. ir D. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos aplinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-135-867/2015, pagal ieškovų D. T., K. T., E. S., R. S., A. G., V. G., Rūtos M. Ž., P. P., J. P. ieškinį atsakovams N. J., D. J. dėl teisės baigti pastato eksploatacijai būtino žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos derinimo darbus ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre, trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, institucija teikianti byloje išvadą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. lapkričio 22 d. teisme priimtas atsakovų (pareiškėjų) prašymas dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos aplinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (ankstesnis pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-135-867/2015, kuriuo atsakovai (pareiškėjai) pareiškė reikalavimus: 1) atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-135-867/2015 nagrinėjimą ir ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš ieškovų visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymo pagrindu nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pateikė kardinaliai kitą – priešingai nei buvo teikta ankščiau, poziciją dėl žemės sklypo Nr. 29, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vertinant gautą informaciją akivaizdu, kad Nacionalinė žemės tarnyba iniciavo žemės sklypo ribų ir ploto tikslinimo/keitimo procedūrą, kuri iš esmės daro įtaką įsiteisėjusiam 2015 m. balandžio 29 d. priimtam teismo sprendimui. Nurodė, kad esant nustatytiems pažeidimams, t. y. nustačius kad Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas neatitinka Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatų ir dėl to netinkamai ir neteisėtai buvo suformuotas per didelis sklypas prie šalims priklausančio pašarų sandėlio, o šis faktas pareiškėjams (atsakovas) nebuvo ir negalėjo būti žinomas, kadangi šios informacijos valdymas, projektavimo klaidų konstatavimas yra Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija ir tik po 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo paaiškėjus aplinkybėms, kuriuos turėtų keisti teismo priimto sprendimo išvadą. Pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 28 d. uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų matavimai 3811 kv. m. ploto žemės sklypo kadastrinių matavimų projektas parengtas vadovaujantis Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu, kurį įpareigota keisti. Mano, kad dėl išdėstytų aplinkybių – būtinumo rengti naują projektą pagal naujai patikslintą žemės sklypo Nr. 29, plotą, ribas, yra pagrindas atnaujinti bylą, panaikinti 2015 m. balandžio 29 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis). Atnaujinus procesą sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to, bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir peržiūrint ją instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai (atsakovai) prašymą atnaujinti procesą grindžia naujai paaiškėjusia aplinkybe, t. y. 2018 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinės žemės tarybos sprendimu, kuriuo, jų manymu, inicijuotas žemės sklypo Nr. 29, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto tikslinimo/keitimo procedūra, kuri daro įtaką teismo 2015 m. balandžio 29 d. priimtam sprendimui, kuriuo buvo pripažinta ieškovų teisė baigti pastato eksploatacijai būtino 0,3811 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimo bylos derinimo darbus pagal perengtą projektą ir jį pateikti Nekilnojamojo turto registrui dėl žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be jų sutikimo. Minėtas 2013 m. gegužės 28 d. projektas, kurį parengė uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų matavimai“ yra parengtas pagal Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kurį institucija, įpareigojo pakeisti.

Tiek institucija byloje teikianti išvadą, tiek ieškovai su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovai nurodė, kad nėra duomenų, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. kovo 14 d. įsakymu patvirtintas Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas yra panaikintas, be to, 2015 m. balandžio 29 d. teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas. Nurodė, kad pareiškėjų (atsakovų) nurodytos aplinkybės negalima laikyti naujai paaiškėjusiomis, kadangi tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme jie buvo informuoti apie galimybę suformuoti žemės sklypą pagal jų pasiūlymą kreipiantis dėl žemėtvarkinio projekto patikslinimo arba atliekant naują formavimo projektą pagal galiojančius teises aktus, tiek apeliacinės instancijos nurodytame, jog atsakovai turėjo teisę nustatyta tvarka siekti, jog būtų patikslintas Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas arba būtų parengtas naujas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų patvirtintos naujos – kitokios sklypo ribos, tačiau nei vienu iš šių atveju pareiškėjai (atsakovai) nepasinaudojo.

Teismas įvertinęs išdėstytus šalių argumentus, pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, neturi pagrindo išvadai, jog pareiškėjų (atsakovų) nurodytos aplinkybės yra naujai paaiškėjusios, kadangi sutinkant su aukščiau ieškovų nurodytomis aplinkybėmis bei įvertinus bylos išnagrinėjimo ir prašymo pateikimo laikotarpius, darytina priešinga išvada, jog pareiškėjams (atsakovams) siekiant išspręsti kilusį ginčą jau pirmos instancijos teisme nagrinėjant bylą buvo galimybė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir atlikti žemėtvarkinio projekto patikslinimus arba rengti naują performavimo projektą ir siekti (reikšti) reikalavimus, kad būtų patvirtintos kitokios sklypo ribos, be to, Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. kovo 14 d. įsakymu patvirtintas Klaipėdos rajono Sendvario seniūnijos Gindulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas nėra panaikintas. Teismo vertinimu, pateiktas 2018 m. rugsėjo 19 d. Nacionalinės žemės tarybos sprendimas ir jame nurodytos aplinkybės nesukelia pagrindo atnaujinti byloje teisminį procesą, kurio rezultatas ir padarytos išvados 2015 m. balandžio 29 d. įtvirtintos priimtu sprendimu ir kuris yra pilnai įgyvendintas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje, ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti atsakovai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 370 Eur atstovavimo išlaidas (išlaidas apmokėjo ieškovė K. T.) už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą, ir kitas teisines paslaugas, kurios priteistinos iš pareiškėjų (atsakovų) N. J. ir D. J. lygiomis dalimis po 185 Eur, viso 370 Eur (b. l. 33).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-135-867/2015.

Iš pareiškėjų (atsakovų) N. J. ir D. J. priteisti lygiomis dalimis po 185 Eur, viso 370 Eur ieškovei K. T., jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.