Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, išnagrinėjusi A. G. (A. G.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria nutarta A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), be pilietybės, išduoti Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros 2009 m. balandžio 9 d. teisinės pagalbos prašyme Nr. 25/29-2007 nurodytus nusikaltimus, numatytus 1960 m. Baltarusijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baltarusijos Respublikos BK) 87 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje ir 88 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 191 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-04-18 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros 2007-04-09 teisinės pagalbos prašymas Nr. 25/29-2007, kuriuo ši kompetentinga teisingumo įstaiga, vadovaudamasi 1992 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 63, 71 straipsniais, prašė išduoti A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn. 2012-04-30 iš Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros buvo gautas pakartotinis prašymas Nr. 25/29-2007, kuriuo patvirtintas 2007-04-09 prašymas išduoti A. G. Baltarusijos Respublikai baudžiamojo persekiojimo vykdymui.

Kaip matyti iš Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros pateikto prašymo bei prie jo pridėtų dokumentų, Novopolocko miesto teisme tiriama baudžiamoji byla, kurioje A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus 1960 m. Baltarusijos Respublikos BK 87 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje ir 88 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 191 straipsnio 3 dalyje, t. y.:

A. G. kaltinamas tuo, kad, būdamas anksčiau teistas už grobimą, 2000-03-02, apie 12 val., būdamas neblaivus, iš anksto susitaręs su V. L. B. ir A. G. G., išlaužęs laužtuvu Novopolocko mieste (duomenys neskelbtini) butų Nr. X, X koridoriaus duris; po to, analogišku būdu išlaužė buto Nr. X duris, pateko į minėtą butą, iš kurio slapta pagrobė pilietei V. I. B. priklausančio turto iš viso už 220 840 Baltarusijos rublių (pagal oficialių Lietuvos banko nustatytą lito ir Baltarusijos rublio kursą 2000-03-02, tai atitinka 947,2931 Lt), tuo padarydamas nukentėjusiajai didelę turtinę žalą. Dėl šių savo veiksmų, t. y. slapto turto pagrobimo, įvykdyto iš anksto susitarusių asmenų, pakartotinai, padarant didelę turtinę žalą piliečiui, įsibraunant į butą požymius, A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą 1960 m. Baltarusijos Respublikos BK 87 straipsnio 3 dalyje.

Jis gi, 2000-03-02 apie 12 val., vagystės iš Novopolocko mieste (duomenys neskelbtini) esančio buto Nr. X metu tyčia sunaikino pilietei V. V. B. priklausančią įleistinę spyną ir duris, iš viso sunaikindamas turto už 64 000 Baltarusijos rublių (t. y. 274,528 Lt). Dėl šių savo veiksmų (tyčinio turto sunaikinimo požymius) A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą 1960 m. Baltarusijos Respublikos BK 96 straipsnio 1 dalyje.

Jis gi, tuo pačiu metu darydamas nurodytą vagystę, slapta pagrobė pasą, išduotą V. A. B. vardu, bei kitus V. V. B. ir V. I. Z. priklausančius oficialius dokumentus. Dėl šių savo veiksmų (piliečių paso ir kito svarbaus dokumento pagrobimo požymius) A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą 1960 m. Baltarusijos Respublikos BK 191 straipsnio 3 dalyje.

Jis gi, 2000-03-03, apie 0 val. 30 min., būdamas neblaivus, stotelėje „XX“, esančioje XX gatvėje, Novopolocko mieste, turėdamas tikslą įvykdyti atvirą turto grobimą, pareikalavo iš piliečio A. N. P. pinigų, iš viso 20 rublių. Gavęs neigiamą atsakymą, jis tyčia sudavė du smūgius ranka piliečiui A. N. P. į galvą, po to, pasinaudodamas „MILITTARI 50003" markės dujų balionėliu su ašarinėmis dujomis, nukreipė dujų srovę A. N. P. į veidą ir pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, tuo pačiu sudavė vieną smūgį ranka A. N. P. į krūtinę, padarydamas pastarajam lengvą kūno sužalojimą, nesukėlusį trumpalaikio sveikatos sutrikdymo. Tačiau A. N. P. pasipriešinus, nesugebėjo užbaigti savo nusikalstamų veiksmų ir nusikalstamo rezultato nepasiekė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Dėl šių savo veiksmų (pasikėsinimo į atvirą turto pagrobimą, panaudojant smurtą, nepavojingą nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai, įvykdytą pakartotinai, požymius) A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą 1960 m. Baltarusijos Respublikos BK 88 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje.

Jis gi, 2000-03-03, apie 0 val. 45 min., būdamas neblaivus, stotelėje „XX", esančioje XX gatvėje, Novopolocko mieste, turėdamas tikslą įvykdyti atvirą turto grobimą, pakartotinai pareikalavo iš nenustatyto piliečio pinigų, iš viso 20 rublių, tačiau negavo jų, nes jo nusikalstamiems veiksmams užkirto kelią pilietis A. N. P., atlikęs visuomeninę viešosios tvarkos apsaugos pareigą, ir nusikalstamo rezultato A. G. nepasiekė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios. Dėl šių savo veiksmų (pasikėsinimo į atvirą turto pagrobimą, įvykdytą pakartotinai, požymius) A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą 1960 m. Baltarusijos Respublikos BK 88 straipsnio 2 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalyje.

Jis gi, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kėsindamasis įvykdyti atvirą nenustatyto asmens turto grobimą, po to, kai A. N. P., atlikdamas savo visuomeninę viešosios tvarkos apsaugos pareigą, ėmėsi veiksmų sulaikyti A. G., pastarasis tyčia sudavė kelis smūgius rankomis ir kojomis A. N. P. į kojas ir liemenį, sumušdamas jį. Dėl šių savo veiksmų (asmens, atliekančio visuomeninę viešosios tvarkos apsaugos pareigą, sumušimo požymius) A. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą 1960 m. Baltarusijos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalyje.

2000-03-20 priimtas nutarimas patraukti A. G. kaltinamuoju. Tą pačią dieną šis nutarimas jam paskelbtas ir išaiškinta pareikšto kaltinimo esmė. Bylą perdavus Novopolocko miesto teismui ir bylos nagrinėjimo teisme metu A. G. pasislėpus, 2000-05-03 Novopolocko miesto teismo nutartimi byla dėl A. G. išskirta ir paskelbta jo paieška. Ta pačia nutartimi A. G. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę - suėmimą.

Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų ieškomas A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo sulaikytas 2007-04-01.

2007-04-02 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu jis buvo paleistas iš areštinės ir tos pačios dienos nutarimu jam buvo paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

2007-07-12 Vilniaus apygardos teisme turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl A. G. išdavimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, tačiau A. G. į teismo posėdį neatvyko, nuo 2007-07-13 jis taip pat nebeatvyko registruotis į policijos komisariatą, tai yra pažeidė paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - sąlygas ir pasislėpė nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų.

2007-07-26 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas.

2012-04-28 A. G. buvo sulaikytas Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilnius m. 6-ojo policijos komisariato pareigūnų.

2012-04-30 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi A. G. nustatytas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 2 (dviems) mėnesiams. 2012-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 (dviems) mėnesiams nuo 2012-06-30. 2012-08-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas l (vienam) mėnesiui nuo 2012-08-30.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė, vadovaudamasi 1992-10-20 Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose bei LR BK 9 straipsniu ir LR BPK 71 ir 73 straipsniais, 2012-05-10 pareiškime Nr. 17.2-10687 (14.3-81/07) prašė išduoti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros 2007-04-09 teisinės pagalbos prašyme Nr. 25/29-2007 nurodytus nusikaltimus, numatytus 1960 m. Baltarusijos Respublikos BK 87 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje ir 88 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Perduotino asmens A. G. skundas atmetamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis perduoti A. G. baudžiamajam persekiojimui Baltarusijos Respublikai, kuri Lietuvos apeliaciniame teisme revizuojama atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl A. G. išdavimo Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už Baltarusijos Respublikos generalinės prokuratūros 2007 m. balandžio 9 d. teisinės pagalbos prašyme Nr. 25/29-2007 nurodytus nusikaltimus, numatytus 1960 m. Baltarusijos Respublikos BK 87 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje ir 88 straipsnio 2 dalyje, 96 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 191 straipsnio 3 dalyje, nepažeidė LR BK 9 straipsnio, LR BPK 71 ir 73 straipsnių, 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nėra aplinkybių, kurios neleistų išduoti A. G. Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Iš perduotino asmens skundo turinio matyti, kad A. G., prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, tvirtina, jog nusikalstamoms veikoms, kurių padarymu jis yra kaltinamas, jau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su tokiu perduotino asmens argumentu ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas teisingai konstatavo, jog už nusikalstamas veikas, dėl kurių A. G. išdavimas galimas, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai nei pagal Lietuvos Respublikos, nei pagal Baltarusijos baudžiamuosius įstatymus nėra pasibaigę. A. G. Baltarusijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti yra išduodamas dėl nusikaltimų, numatytų 1960 m. Baltarusijos Respublikos BK 87 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje ir 88 straipsnio 2 dalyje (šios nusikalstamos veikos atitinka LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį). Pagal Baltarusijos Respublikos BK 4 straipsnio 4 dalį nurodyti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, o, vadovaujantis Baltarusijos Respublikos BK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, - apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas - 10 metų (A. G. skunde klaidingai nurodo 12 metų terminą). Tuo tarpu LR BK minėtos nusikalstamos veikos yra įvardijamos kaip apysunkios, atitinkamai trumpesnis ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas – 8 metai (LR BK 11 straipsnio 4 dalis, 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis). Nors skunde perduotinas asmuo neargumentuoja savo teiginio dėl senaties termino pasibaigimo, tačiau akivaizdu, kad pastarasis apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą skaičiuoja formaliai, t. y. ima laiko tarpą nuo nusikalstamų veikų padarymo iki šio momento. Iš teismui perduotos medžiagos matyti, kad A. G. po to, kai byla buvo perduota nagrinėti Novopolocko miesto teismui, pasislėpė, dėl ko 2000-05-03 buvo paskelbta jo paieška ir ta pačia nutartimi kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą. Baltarusijos Respublikos teisėsaugos pareigūnų ieškomas A. G. buvo sulaikytas Lietuvoje 2007-04-01, 2007-04-02 nutarimu jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2007-07-12 Vilniaus apygardos teisme turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl A. G. išdavimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, tačiau A. G. į teismo posėdį neatvyko, o nuo 2007-07-13 jis taip pat nebeatvyko registruotis į policijos komisariatą, t. y. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - sąlygas ir pasislėpė nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų. 2007-07-26 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2012-04-28 A. G. buvo sulaikytas, jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas teismų nutartimis pratęstas iki 2012-09-30.

Tiek Baltarusijos Respublikos, tiek Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog tuo atveju, jei nusikaltimą padaręs asmuo pasislepia nuo teisėsaugos institucijų ar teismo, senaties eiga sustoja ir atsinaujina tik nuo tos dienos, kai asmuo sulaikomas arba, kai jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Vadinasi, nuo to momento, kuomet A. G. pasislėpė nuo jo bylą turėjusio nagrinėti Novopolocko miesto teismo ir kuomet buvo paskelbta jo paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, senaties eiga sustojo. Ji atsinaujino tik 2007-04-01, tačiau pastarajam vėl pasislėpus, senaties eiga nutrūko iki 2012-04-28, kuomet A. G. vėl buvo sulaikytas teisėsaugos institucijos pareigūnų. Tad, kaip matyti, perduotinas asmuo iš esmės visą laiką nuo bylos perdavimo Novopolocko teismui slapstėsi, todėl senaties eiga sustojo ir nėra skaičiuojama pagal baudžiamojo įstatymo nustatytas taisykles. Tad apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai pagal abiejų valstybių įstatymus yra nepasibaigę.

Perduotinas asmuo A. G. skunde nurodo esą šiuo metu vyksta svarstymas dėl jam laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, tokiu būdu siekdamas sudaryti prielaidą pagrindo atsisakyti išduoti asmenį buvimui. Iš teismui pateiktos medžiagos aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas 2012-05-30 priėmė sprendimą Nr. (15/6-5)-15PR-197, kuriuo atsisakė suteikti asmeniui be pilietybės A. G. laikiną teritorinį prieglobstį (pabėgėlio statusą ir laikiną apsaugą) Lietuvos Respublikoje. Dėl minėto sprendimo A. G. buvo padavęs skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau dėl esamų trūkumų skundas jam buvo grąžintas, o per teismo nustatytą terminą jis nurodytų trūkumų nepašalino, dėl ko laikytina, jog jis skundo nepadavė. Tad Migracijos departamento sprendimas yra galiojantis ir, remiantis juo, nėra jokio pagrindo atsisakyti išduoti asmenį 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 64 straipsnio 1 punktu, t. y. jeigu asmeniui, kurį prašoma išduoti, Susitariančioje Šalyje yra suteikta prieglobsčio teisė. Tokiu būdu kaip nepagrįsti atmetami A. G. teiginiai apie tai, kad jam gali būti suteiktas minėtas prieglobstis, kadangi, kaip matyti, šitas klausimas jau yra pilnai išspręstas. Beje, atkreipiamas perduotino asmens dėmesys į tai, kad apygardos teisme, sprendžiant klausimą dėl jo perdavimo, tiek jis, tiek jo gynėjas prašė teismo šį klausimą spręsti savo nuožiūra, nenurodydami jokių teismui nežinomų duomenų, dėl ko asmens perdavimas būtų negalimas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl perduotino asmens A. G. skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.