Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Ž. 2016 m. vasario 19 d. 22.21 val. Šiaulių r., Gruzdžiuose, Nepriklausomybės al., vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir sukdamas į automobilių stovėjimo aikštelę kliudė stovėjusius antrinių žaliavų konteinerius bei juos apgadino. Po eismo įvykio iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus.

K. Ž. teismo posėdžio metu prisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisme jis paaiškino, kad pasielgė kvailai, kai išvažiavo iš įvykio vietos. Vasario 19 d. greitis nebuvo didelis, suko į dešinę, po to į kairę, sumėtė automobilį, jis slydo ir nučiuožė į konteinerius. Išlipo apžiūrėti mašinos ir konteinerių. Aikštelėje buvo draugai, kurie pasakė, kad tai ne pirmas kartas, seniūnė susieks su avariją padariusiu asmeniu, nes yra kameros, kurios viską mato. Todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Po kurio laiko pats bandė ieškoti, kam priklauso konteineriai. Dar po kurio laiko jo pradėjo ieškoti policija. Gruzdžių policijos viršininkas sakė kreiptis į Šiaulių m. savivaldybę. Po savaitės kreipėsi į komunalinį ūkį, dar po savaitės nuvyko į Gruzdžių PK. Tada nuvažiavo į Šiaulių m. savivaldybę ir Šiaulių AVPK. Žalos neatlygino, nes dar negavo sąskaitos už padarytą žalą. Matė, kad konteinerius apgadino. Suprato sukėlęs eismo įvykį. Draugai sakė, kad tai ne pirmas kartas, seniūnė pati susisiekia su žmogumi. Jis nepažįsta Gruzdžių m. seniūnės, todėl tikėjosi, kad ji susisieks. Įvykį matė draugai. Vairuotojo pažymėjimą gavo 2015-09-11, prieš tai turėjo motorolerio teises. KET žinojo. Savo automobilį apgadino nežymiai. Nuvyko į Šiaulių AVPK su savo automobiliu, nufotografavo, suformino. Savo elgesį vertina blogai, reikėjo iš karto kviesti policiją, o ne draugų klausyti. Nenori prarasti teisių, baudą kaip nors sumokės. Jo laukia darbas, kuriam reikia teisių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad be K. Ž. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), K. Ž. paaiškinimu (6 b. l.), J. M. paaiškinimu (7 b. l.), Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (8, 9, 10 b. l.), fotolentele (11-12 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu (13 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus raštais (14, 15 b. l.), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (17-18 b. l.), K. Ž. duomenimis (19, 22 b. l.), registruotos transporto priemonės duomenimis (20 b. l.), registruotos kelių transporto priemones duomenų lapu (23 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (25 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad K. Ž., vairuodamas automobilį „Peugeot 406“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinkdamas saugaus greičio, atsitrenkė į stovėjusius antrinių žaliavų konteinerius ir juos apgadino. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitiems asmenims priklausnatis turtas - antrinių žaliavų konteineriai, K. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. Ž. suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Jis nurodė, jog po įvykio buvo sustojęs, išlipęs iš automobilio, matė apgadintus konteinerius, bet iš įvykio vietos nuvažiavo. Pažymėtina ir tai, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį. Tokias aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, tame tarpe ir J. M. paaiškinimas, kad jis matė, kaip vairuotojas išlipęs apžiūrėjo automobilį ir bandė pastumti konteinerius. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, taip pat į apgadinimų pobūdį, dydį, jų akivaizdumą, teismas konstatuoja, kad K. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Spręsdamas klausimą dėl nuobaudos K. Ž. skyrimo, teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

ATPK 30¹ str. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra galimi tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-8-2013).

K. Ž. teismui paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga, šiuo metu jis neturi darbo, bet turėdamas vairuotojo pažymėjimą, galėtų lengviau jį susirasti ir dirbti vairuotoju. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėtinu atveju buvo nustatyta, jog pats adminitracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, sukėlęs eismo įvykį, nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl padarytos žalos atlyginimo, susisiekė su Šiaulių rajono savivaldybės administracija, kur pateikė prašymą atlyginti padarytą žalą. Tokios aplinkybės rodo, kad asmuo savo elgesį įvertino kritiškai, pripažindamas savo kaltę po pažeidimo padarymo siekė pašalinti padaryto pažeidimo pasekmes. Nagrinėtinu atveju buvo nustatyta ir tai, kad K. Ž. pažeidimo padarymo metu buvo ne vienas, kaip aiškino teismui, atsitrenkus į namo kieme stovėjusius konteinerius, draugai jam teigė, jog su juo susisieks seniūnė dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl jis iš įvykio vietos ir nuvažiavo. Tokios aplinkybės rodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, įvykus eismo įvykiui, netinkamai įvertino situaciją, kas lėmė jo apsisprendimą pasišalinti iš įvykio vietos. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės kartu su kitais byloje jau esančiais duomenimis sudaro pakankamą pagrindą K. Ž. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje. Dar daugiau, byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus rodo, kad K. Ž. anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, administraciniai nurodymai jo atžvilgiu netaikyti. Todėl teismas, įvertinęs aplinkybių, susijusių su padaryto teisės pažeidimo pobūdžiu ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybe visumą, taip pat atsižvelgęs į K. Ž. operatyvų reagavimą į pažeidimo pasekmių šalinimą, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, mano, kad yra galimybė pagal ATPK 130 str. 1 d. sušvelninti nuobaudą.

Skirdamas K. Ž. administracinę nuobaudą už padarytus teisės pažeidimus, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 32 str.). Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pagal ATPK 127 str. 2 d. skiriama minimali bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. skiriama sankcijoje numatyta minimali bauda bei, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, teisės atėmimas vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Nuobaudos subendrinamos pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

K. Ž. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

K. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti pagal LR ATPK 33 str. ir galutinę administracinę nuobaudą K. Ž. paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.