- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- ATP-282-238/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07351-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- J. B.-S.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. B.-S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimo J. B.-S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B.-S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2015 m. liepos 24 d., apie 21.35 val., Kaune, S. Žukausko ir P. Lukšio gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (kraujyje rasta 1,40 promilės alkoholio), sankryžoje sukdama į kairę pusę nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 157 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimu J. B.-S. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirtos administracinės nuobaudos – 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) J. B.-S. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimą pakeisti, perkvalifikuoti jos padarytą administracinį teisės pažeidimą į LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 289 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, o paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui. Skunde nurodo, kad teismas pažeidė in dubio pro reo principą, nes atmetė kaip nepagrįstus visus argumentus dėl įvykio aplinkybių, susijusių su dėl šio eismo įvykio kalto asmens kalte, o jos dalinį kaltės neigimą vertino kaip gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Tokia teismo išvada prieštarauja elementariems fizikos mokslo dėsniams, nes iš byloje esančių įrodymų – eismo įvykio vietos plano, nuotraukų ir prie apeliacinio skundo pridedamų eismo įvykio vietos plano, spalvotų nuotraukų matyti, kad eismo įvykio aplinkybės neatitinka susidūrusių automobilių faktinio išsidėstymo, koks jis turėtų būti, jei liudytojų T. S. ir D. G. parodymai būtų logiški ir teisingi. Tokiu atveju tiesiai S. Žukausko g. nuo Savanorių pr. važiavęs „Mercedes-Benz“ po susidūrimo turėjo nustumti automobilį „Fiat Panda“ tiesiai į S. Žukausko gatvę, o ne į P. Lukšio gatvės priešpriešinę eismo juostą, kurią prie įvažiavimo į šių gatvių sankryžą skiria šaligatvio borteliais aptverta žalioji juosta. Šią išvadą pagrindžia automobilio „Fiat Panda“ pažeidimai, iš kurių matyti, kad į jo dešinį šoną automobilis „Mercedes-Benz“ atsitrenkė taip, lyg jis būtų važiavęs per sankryžą tiesiai P. Lukšio gatve, o ne daręs kairį posūkį iš S. Žukausko gatvės 45 laipsniu kampu. Tuo atveju, jei automobilis „Mercedes-Benz“ būtų važiavęs S. Žukausko gatve nuo Savanorių pr., tai būtų atsitrenkęs ne tiesiai į automobilio „Fiat Panda“ dešinio šono centrą, o į 45 laipsniu kampu kertančio kairį posūkį automobilio „Fiat Panda“ dešinio šono priekinę arba galinę dalį. Tokiose padėtyse automobiliai, kokiose po susidūrimo jie stovėjo, atsidūrė tik todėl, kad automobilis „Mercedes-Benz“ dideliu greičiu išsuko iš P. Lukšio gatvės degant raudonam signalui ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį prieš sankryžos vidurį. Priešingu atveju, kaip minėta, automobilis „Fiat Panda“ turėjo atsirasti už sankryžos S. Žukausko gatvėje. Tai galėjo nustatyti vadovaujantis bylos nagrinėjimo metu betarpiškumo principu teismo paskirta eismo įvykio ekspertizė, tačiau bylą nagrinėjęs teismas skirti ekspertizę atsisakė. Ekspertizės išvados paneigtų ne tik, jos įsitikinimu, kalto dėl eismo įvykio liudytojo T. S., bet ir neva eismo įvykį mačiusio liudytojo D. G. parodymus. Šio nežinia iš kur atsiradusio liudytojo parodymai apskritai prieštarauja protingumo principui, nes jis paliudijo, kad eismo įvykio metu buvo sustojęs sankryžoje, tarytum sankryžoje leidžiama stovėti, kai dega žalias šviesoforo signalas ir daromas posūkis į dešinę, o paskui kažkodėl nuvažiavo net iki parduotuvės „Norfa“ ir iš jos aikštelės pėsčias grįžo iki sankryžos, nors jokių draudžiančių sustoti kelio ženklų Lukšio g. pakeliui iki parduotuvės „Norfa“ nėra ir jam nebuvo jokių kliūčių sustoti Kelių eismo taisyklėse leistinu atstumu iš karto pasukus iš S. Žukausko g. į P. Lukšio g. Akivaizdu, kad tiek automobilių padėtys po eismo įvykio, tiek liudytojų parodymai, tiek aplinkybės, kad tik po daugiau nei po pusės valandos į eismo įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, prieštarauja logikos dėsniams ir fizikos mokslui ir rodo, kad eismo įvykio kaltininkas yra kitas asmuo – T. S.. Byloje nepriėmus papildomų įrodymų – automobilių fotonuotraukų, eismo įvykio plano, sankryžos fotonuotraukų, neatlikus eismo įvykio ekspertizės, neišklausius eismo įvykius tiriančių specialistų ir ekspertų parodymų, neapklausus visų liudytojų, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo eismo įvykio aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas su J. B.-S. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
J. B.-S. apeliacinis skundas netenkintinas.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino J. B.-S. padariusią LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas J. B.-S. kaltės dėl sukelto eismo įvykio klausimas ir nurodoma, kad ji Kelių eismo taisyklių nepažeidė, eismo įvykio nesukėlė, o kaltas dėl eismo įvykio kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo, kadangi apeliantės manymu jis dideliu greičiu važiavo degant raudonam šviesoforo signalui.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės išvada nesutinka ir daro išvadą, kad byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių J. B.-S. kaltę dėl sukelto eismo įvykio.
Kelių eismo taisyklių 157 punkte nustatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. B.-S. sukdama į kairę nedavė kelio transporto priemonei – T. S. vairuojamam automobiliui „Mercedes Benz“, kuri važiavo lygiareikšmiu keliui tiesiai, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad būtent J. B.-S. veiksmai buvo tiesioginė priežastis eismo įvykiui kilti. Apeliantė skunde teigia, kad eismo įvykio aplinkybės neatitinka susidūrusių automobilių faktinio išsidėstymo, liudytojų parodymų ir nurodo, kad eismo įvykis kilo dėl to, jog automobilis „Mercedes-Benz“ dideliu greičiu išsuko iš P. Lukšio gatvės degant raudonam signalui ir atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį prieš sankryžos vidurį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia įvykių eiga, atsižvelgus į automobilių išsidėstymą po eismo įvykio, yra neįmanoma, kadangi automobilis „Mercedes-Benz“ po eismo įvykio stovėjo statmenai Lukšio gatvei, t. y. S. Žukausko gatvės kryptimi. Negana to, tokios apeliantės versijos nepatvirtino nei kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo (T. S.), nei tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas D. G..
Šalies argumentai
Apeliantė mano, kad tiesiai S. Žukausko g. nuo Savanorių pr. važiavęs „Mercedes-Benz“ po susidūrimo turėjo nustumti automobilį „Fiat Panda“ tiesiai į S. Žukausko gatvę, o ne į P. Lukšio gatvės priešpriešinę eismo juostą. Tačiau, kaip matyti iš nuotraukose matomų automobilių pažeidimų, smūgis tarp automobilių nebuvo stiprus, todėl visiškai logiška, kad automobilis „Mercedes-Benz“ nenubloškė automobilio „Fiat Panda“ priešinga minėtam automobiliui važiavimo kryptimi. Priešingai – visiškai logiška, kad automobiliui „Fiat Panda“ darant posūkį į kairę ir tuo metu į jį nestipriai atsitrenkus automobiliui „Mercedes-Benz“, automobilis „Fiat Panda“ toliau judėjo savo važiavimo kryptimi link Lukšio gatvės, tačiau nuo smūgio jo kryptis nežymiai pasikeitė, dėl ko jis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur po eismo įvykio ir sustojo. Apeliantė mano, kad tuo atveju, jei automobilis „Mercedes-Benz“ būtų važiavęs S. Žukausko gatve nuo Savanorių pr., tai būtų atsitrenkęs ne tiesiai į automobilio „Fiat Panda“ dešinio šono centrą, o į 45 laipsniu kampu kertančio kairį posūkį automobilio „Fiat Panda“ dešinio šono priekinę arba galinę dalį. Tačiau pažymėtina, kad Lukšio g. ir S. Žukausko g. sankryža yra plati, taigi automobilis „Fiat Panda“ įpusėjęs ar baigdamas manevrą į kairę (iš S. Žukausko g. į Lukšio g.) realiai galėjo būti statmenas S. Žukausko gatvės atžvilgiu, o automobilis „Mercedes-Benz“ galėjo atsitrenkti į jį statmenai, kas atsitiko ir nagrinėjamu atveju.
Liudytojas D. G. tiek savo rašytiniame paaiškinime, tiek duodamas parodymus teisme nurodė, jog automobilis „Fiat“, važiuodamas Žukausko gatve (nuo Šiaurės pr.), degant žaliam šviesoforo signalui, suko į kairę pusę – į Lukšio gatvę. Tuo metu Žukausko gatve (nuo Savanorių pr.) atvažiavo automobilis „Mercedes Benz“, kuriam taip pat degė žalios spalvos šviesoforo signalas, ir atsitrenkė į sankryžoje sukantį automobilį „Fiat“. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad liudytojas D. G. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, o aplinkybių, kurios leistų manyti, jog šis asmuo gali būti šališkas ar siektų nepagrįstai apkaltinti J. B.-S. nebūto pažeidimo padarymu, byloje nenustatyta. Tai, kad kaip nurodo apeliantė, liudytojas D. G. po eismo įvykio jam užsidegus žaliam šviesoforo signalui nuvažiavo net iki parduotuvės „Norfa“ ir iš jos aikštelės pėsčias grįžo iki sankryžos, nors jokių draudžiančių sustoti kelio ženklų Lukšio g. pakeliui iki parduotuvės „Norfa“ nėra ir jam nebuvo jokių kliūčių sustoti Kelių eismo taisyklėse leistinu atstumu iš karto pasukus iš S. Žukausko g. į P. Lukšio g., niekaip nepaneigia šio liudytojo duotų parodymų, taip pat nesuponuoja jokių prielaidų abejoti šio liudytojo patikimumu, kadangi asmuo gali pats pasirinkti, kur jam saugiai pastatyti automobilį. Analogiškas aplinkybes liudytojo D. G. nurodomoms eismo įvykio kilimo aplinkybėms taip pat nurodė ir kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo – T. S.. Pažymėtina ir tai, kad eismo įvykio metu apeliantė J. B.-S. buvo neblaivi, jai nustatytas 1,40 promilių girtumo laipsnis, taigi ji galėjo nevisiškai tiksliai suvokti eismo įvykio kilimo aplinkybes, o tai, kad ji nepastebėjo S. Žukausko gatve tiesiai atvažiuojančio automobilio „Mercedes-Benz“, kuriam taip pat degė žalias šviesoforo signalas, savaime nesuponuoja išvados, kad automobilis „Mercedes-Benz“ šia gatve nevažiavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde taip pat prašoma skirti ekspertizę, siekiant atsakyti į klausimą, kuris asmuo kaltas dėl eismo įvykio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų tyrimas nėra begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl tiriamo įvykio. Šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog dėl eismo įvykio yra kalta J. B.-S.. Apeliacinio skundo teiginiai, kad nebuvo išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti visi įrodymai, nepagrįstas, nes kaip minėta, jos kaltė yra grindžiama byloje esančiais neabejotinais duomenims, jokių abejonių nekyla ir dėl jos veiksmų teisinio vertinimo atitikimo nustatytoms aplinkybėms. Papildomai tirti kitus įrodymus, skiriant eismo įvykio techninę ekspertizę, vadovaujantis ekonomiškumo ir bylų tyrimo operatyvumo principais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad visos eismo įvykio kilimo aplinkybės yra aiškios, todėl nėra pagrindo teigti, kad šioje byloje buvo būtina skirti specialų tyrimą – ekspertizę eismo įvykio kilimo aplinkybėms nustatyti.
Byloje neginčytinai nustačius, kad J. B.-S. 2015 m. liepos 24 d., apie 21.35 val., Kaune, S. Žukausko ir P. Lukšio gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Fiat Panda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (kraujyje rasta 1,40 promilių alkoholio), sankryžoje sukdama į kairę pusę nepraleido lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, jos veika pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes ir už LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą J. B.-S. paskyrė nuobaudą minėto pažeidimo sankcijos ribose, kuri šiuo atveju yra teisinga. Paskirtosios nuobaudos – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, laikytinos proporcingomis padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinkanti nubaustosios asmenybę ir pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju paskirtos administracinės nuobaudos nėra per griežtos siekiant nubausti ir auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir kad nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl J. B.-S. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde taip pat buvo prašoma išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Tačiau apeliacinės instancijos teismui netenkinus J. B.-S. apeliacinio skundo dėl veikos perkvalifikavimo, taip pat atsižvelgus į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. nutarime baudos mokėjimas buvo išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui, šis apeliantės prašymas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutarimą palikti nepakeistą, o J. B.-S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.