Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteista laisvės atėmimo bausme 6 (šešeriems) metams. Šią bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteista už tai, kad 2007 m. vasario 5 d. laikotarpiu nuo 17 val. 40 min. iki 19 val. 22 min., apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. V. (A. V. ) metu, peržengdama būtinosios ginties ribas, tyčia sudavė jam vieną smūgį peiliu į krūtinės kairę pusę, tuo padarydama durtinę-pjautinę kiauryminę kairės pusės žaizdą su plaučio pažeidimu, kas komplikavosi kraujavimu į plaučius ir kairę krūtinplėvės ertmę ir sąlygojo ūmų pulmokardialinį nepakankamumą, dėl ko A. V. įvykio vietoje mirė.

Nuteistoji V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendį, ją išteisinti arba taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, nes teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą nuosprendį. Taip pat nuteistoji nesutinka su jai paskirta bausme.

Apeliantė nurodo, kad kilusio konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis A. V. , kuris įvykio dieną nuo pat ryto buvo agresyvus, barėsi, grasino jai susidorojimu, smurtavo: sudavė smūgius, tampė, purtė, stumdė nuteistąją. V. V. teigia, kad buvo pastumta nukentėjusiojo ir nugriuvusi susižalojo. A. V. 2007 m. vasario 5 d. apie 18 val. puolė mušti apeliantę, dėl ko, jos teigimu, grėsė realus pavojus jos gyvybei. Apeliantė nurodo, kad nukentėjusysis A. V. peiliu sužalojo jos ranką. Išsigandusi galimo A. V. smurto, V. V. gindamasi pastūmė jį nuo savęs, tačiau pamiršo, jog rankoje ji laiko peilį, kuriuo ir sužalojo nukentėjusįjį. Nuteistoji teigia, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, ji nesiekė pakenkti nukentėjusiajam ir negalėjo numatyti pasekmių.

V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis prieš įvykį nuolat vartojo alkoholį, o apsvaigęs dažnai konfliktavo ir mušė ją, buvo sužalojęs ir ankščiau, dėl ko ji jo bijojo. Nuo fizinio smurto pavartojimo V. V. ne vieną kartą gynė vaikai. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino apklausti liudytojai A. R. , N. R. , E. V. , V. V. .

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji suprato, kad savo veiksmais gali sukelti žmogaus mirtį ir to siekė ir, kad jos gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio bei pavojingumo. Taip pat nuteistoji nesutinka su teismo išvada, kad nusikaltimą jį padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir nurodo, kad įvykio diena, pirmoje dienos pusėje ji išgėrė taurę vyno, tačiau nuo išgerto kiekio nebuvo apsvaigusi.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistoji V. V. pripažįsta, kad būtent ji mirtinai sužalojo A. V. , tačiau ji teigia, kad tai padarė netyčia. Ji nurodė, kad gindamasi pastūmė A. V. nuo savęs pamiršusi, jog rankoje ji laiko peilį, kuriuo ir sužalojo nukentėjusįjį.

Tačiau bylos duomenys tokį nuteistosios aiškinimą paneigia. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji V. V. nurodė, kad prieš durdama A. V. , rankas ji laikė sulenktas pečių aukštyje, peilio smaigalį laikė nukreiptą į viršų. Taip pat nuteistoji nurodė, kad A. V. tik pastūmė abiem rankomis nuo savęs, nes jis buvo labai arti jos. Tokia V. V. rankų ir peilio padėtis V. V. rankoje užfiksuota ir jos parodymų patikrinimo vietoje protokole bei fotonuotraukoje (b. l. 4 -17, t. 2).

Iš specialisto išvados Nr. M 240/07 (02) matyti, kad A. V. mirties priežastimi tapo durtinė – pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su plaučio pažeidimu. Žaizda yra krūtinės kairėje pusėje antrame tarpšonkauliniame tarpe 2,5 cm nuo krūtinkaulio krašto. Smūgio metu geležtė į krūtinę paniro beveik horizontaliai tiesiai iš priekio link nugaros ašmenimis esant nukreiptomis į kairę (b. l. 56, t. 1). Atsižvelgiant į specialisto išvadoje nurodytą žaizdos kanalo kryptį, akivaizdu, kad durtinė – pjautinė žaizda A. V. krūtinės kairės pusės viršutinėje dalyje, negalėjo atsirasti apeliantei stumiant rankomis nuo savęs A. V. laikant peilį jos nurodytoje padėtyje, t.y. geležte nukreipus į viršų.

Šis sužalojimas galėjo atsirasti tik nukreipus smailų peilio galą į priekį horizontaliai. Taigi V. V. prieš padarydama minėtą sužalojimą turėjo atlikti aktyvų sąmoningą veiksmą ir pakeisti rankos, kurioje ji laikė peilį, padėtį, todėl konstatuojama, kad V. V. durtinę – pjautinę žaizdą, kuri buvo A. V. mirties priežastimi, padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Byloje nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad pats nukentėjusysis elgėsi netinkamai, kėlė grėsmę apeliantei, o pastaroji turėjo teisę gintis. Tačiau Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnis, numatantis asmenų teisę į būtinąją gintį, nustato ir jos ribas, kurias peržengus atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Būtina tokios atsakomybės sąlyga yra tai, kad gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Byloje nustatyta, kad A. V. priėjęs apglėbė apeliantę. Nors jis rankoje turėjo peilį, juo suduoti nebandė, neužsimojo. Apeliantei odos nubrozdinimas rieše padarytas jai pasisukant ir kliudant peilį. Nenustatyta ir tai, kad apeliantei A. V. būtų grasinęs nužudyti ar padaryti kūno sužalojimą. Tarp ankstesnio netinkamo A. V. elgesio prieš apeliantę, pasireiškusio grasinimais ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu, buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas. Konfliktai tarp santuokoje gyvenančių A. V. ir apeliantės, kaip matosi iš jos parodymų, buvo dažni. Šie duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad apeliantės panaudota gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, todėl ji turi atsakyti už peržengiant būtinosios ginties ribas padarytą tyčinį nužudymą. Jos veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį. Todėl apeliacinio skundo dalis dėl išteisinimo netenkinama. Tačiau apeliacinio skundo dalis atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir dėl bausmės iš dalies tenkinama.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas. Tuo teismas pripažino, kad provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir dėl to kilusi būtinosios ginties situacija įtakojo nusikaltimo padarymą.

Tuo pačiu nuosprendyje nurodyta ir tai, kad V. V. padarė nusikaltimą būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pati apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme tiek apeliacinės instancijos teisme teigė, kad neblaivumas neturėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Toks teiginys skundžiamame nuosprendyje nepaneigtas, tik nurodyta, kad tikrinimo alkotesteriu rezultatas yra 1,29 promilės. Atsižvelgiant į jau nurodytas įvykio kilimui įtakos turėjusias aplinkybes, susijusias su paties nukentėjusiojo elgesiu, į tai, kad nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis, nėra pagrindo teigti, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo apeliantės apsvaigimas nuo alkoholio. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų pritaikymo, pašalinant aptariamą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (Lietuvos Respublikos BPK 369 straipsnio 2 dalis, 328 straipsnio 1 punktas). Nelikus šios aplinkybės švelnintina ir apeliantei paskirtoji bausmė, nes Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Atsižvelgus į tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, į kitas pirmosios instancijos teismo nurodytus bausmės skyrimo motyvus, paskirtoji bausmė sumažintina iki minimalios, numatytos 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcijoje.

Tačiau kolegija neranda pakankamo pagrindo apeliantei taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę. Galimybę skirti švelnesnę už minimalią bausmę asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką numato Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis, 2 dalis ir 4 dalis. Pastaroji dalis skirta tik tiems asmenims, kurie dalyvavo tyčia nužudant, priklausydami nusikalstamam susivienijimui ar organizuotai grupei, todėl apeliantei netaikytina; svarstytina tik tai, ar galima jai taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalį ir 1 dalį. Tai, kad veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, yra viena iš būtinų alternatyvių Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų. Tačiau be šios sąlygos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui reikalingas dar bent dviejų kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas, o to šioje byloje nėra. Todėl Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalis apeliantei netaikytina. Nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalį, nes nėra įstatyme numatytų tam reikiamų sąlygų – atvykimo ir pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką, prisipažinimo padarius nusikaltimą ir nuoširdaus gailėjimosi arba padėjimo išaiškinti nusikalstamą veiką.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti V. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. V. V. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) padarymą paskirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkasTeisėjaiAloyzas KruopysKęstutis Jucys Regina Gaudutienė