Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, išnagrinėjusi M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2015 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., stadione prie Tuskulėnų vidurinės mokyklos, Tuskulėnų g. 31, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo žolės paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, kurio vertė iki 3 MGL (112,98 Eur), priklausantį A. Š.. Šiais veiksmais jis padarė smulkųjį svetimo, A. Š., turto pagrobimą vagystės būdu, administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

M. S. apklausos duomenimis, jis kaltu neprisipažino, parodė, kad 2015-08-30, apie 17.00-17.30 val., jis kartu su draugais I. ir P. atėjo prie Tuskulėnų vidurinės mokyklos, Tuskulėnų g., Vilniuje pažaisti krepšinio. Šalia jų krepšinio aikštelės vaikai, apie 10-12 metų, žaidė futbolą. Pažeidęs krepšinį jis nuėjo link parduotuvės „Iki Minskas“. Pakeliui, krepšinio aikštelėje (kur žaidė krepšinį), šalia stovo su krepšiu, ant žolės pastebėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy“. Šalia ant žolės sėdėjo berniukas, apie 14 metų amžiaus. Jis pakėlė telefoną ir paklausė berniuko, ar tai jo telefonas. Berniukas atsakė, kad telefonas ne jo. Tuomet jis pasiėmė tą telefoną ir nuėjo savo keliu, pagalvojo, kad rado telefoną. Pakeliui apžiūrėjo telefoną, tai buvo „Samsung Galaxy SII“. Ar telefonas buvo įjungtas, neprisimena. Nutarė, kad toks telefonas jam nereikalingas, todėl jį numetė į krūmus netoli tos pačios krepšinio aikštelės. Ieškoti telefono savininko nesugalvojo. Po to nuėjo į parduotuvę ir vėl grįžo į krepšinio aikštelę prie Tuskulėnų mokyklos, susitiko su draugais I. ir P.. Ten prie jo priėjo nepažįstamas berniukas 14-15 metų amžiaus. Berniukas paklausė, ar jis neėmė jo telefono. Iš pradžių nesuprato, kokio telefono ieško berniukas, pasakė, kad nieko neėmė. Berniukas nuėjo prie savo draugų. Kad kažkas iš jo draugų kažką sakytų berniukui, jis negirdėjo. Netrukus atvažiavo policija. Prie jo priėjo policijos pareigūnai, jį apieškojo. Tik tuomet suvokė, kokio telefono ieško, t. y. to telefono, kurį jis išmetė į krūmus. Neprisipažino, kad paėmė ir išmetė telefoną, nes išsigando, kad bus kaltinamas vagyste. Jį pristatė į komisariatą. Ten, kol laukė, paskambino savo draugui V. D., kuriam yra 18 metų (V. su jais nežaidė krepšinio), papasakojo, kas nutiko, pasakė, kad jis nueitų prie krūmų šalia mokyklos, paieškotų „Samsung Galaxy SII“. Jis dar kartą iš policijos paskambino V., paklausė, ar jis rado telefoną. Jis pasakė, kad rado. Tuomet jis paprašė, kad V. nuneštų telefoną į stadioną ir grąžintų jį savininkui. Manė, kad įvyko nesusipratimas. Gailisi, kad policijoje iš karto nesugebėjo paaiškinti, kas nutiko (b. l. 40-41).

Nukentėjusiojo A. Š. apklausos duomenimis, 2015-08-30, apie 16.00 val., jis išėjo iš namų į stadioną prie Tuskulėnų vidurinės mokyklos Vilniuje, Tuskulėnų g. 31. Apie 17.00 val. stadione su draugais pradėjo žaisti krepšinį. Kol žaidė, savo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S 2“ buvo pasidėjęs ant žolės po krepšiu. Apie 18.10 val. pastebėjo, kad telefono ant žolės nebėra. Savo draugų pradėjo klausinėti, ar nematė, kur dingo telefonas. Draugas E. pasakė, kad apie 18.00 val. matė apie 17 m. amžiaus vaikiną, apsirengusį mėlynais marškinėliais, tamsiai mėlynomis sportinėmis kelnėmis, kuris prisėdo ant žolės šalia E. ir paklausė, ar gali paskambinti. E. pasakė, kad savo telefono paskambinti neduos. Tuomet vaikinas paėmė telefoną, gulintį ant žolės, apžiūrėjęs jį įsidėjo į kišenę. Vėliau E. matė, kaip iš paimto telefono vaikinas išėmė SIM kortelę. Tuo metu stadione minėto vaikino jau nebebuvo, tačiau buvo jo draugai, su kuriais jis, t. y. A. Š., bendravo ir sužinojo, kad vaikino vardas M.. Netrukus M. grįžo į stadioną su draugu. E. jį parodė. M. su draugu priėjo prie A. Š., iš draugų buvo sužinojęs, kad jis jo ieško. M. iš karto priėjęs pasakė, kad telefono neėmė, jo draugas parodė savo kišenes, kad telefono neturi ir abu nuėjo. Nueidamas M. draugas pasakė, kad A. Š. galvotų, ką kalba ir būtų tyliai. Apie įvykį jis iš E. telefono pranešė mamai J. Š., kuri atėjo į stadioną. Jai parodė vaikiną, kuris paėmė telefoną. Mama iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai M. pasodino į tarnybinį automobilį. Jis automobilyje teigė, kad telefono nevogė, bet pinigus už jį sakė, kad atiduos. Skambinant mamai į jo, t. y. A. Š., telefoną, jis buvo išjungtas. Policijos pareigūnai M. išsivežė. Jis su mama grįžo namo. Apie 19.15 val. mamai paskambino ir pranešė, kad rastas telefonas ir susitarė susitikti stadione su skambintoju. Jis su mama apie 19.30 val. grįžo į stadioną, prie jų priėjo vaikinas iš tos pačios grupės jaunuolių, iš kurios buvo M.. Priėjęs vaikinas prisistatyti atsisakė, padavė jiems mobiliojo ryšio telefoną. Mama paklausė, iš kur jis tą telefoną gavo. Vaikinas pasakė, kad jam paskambino jo draugas M., kuris prisipažino, kad pavogė telefoną, ir pasakė, kur jį padėjo. Mama paskambino pagalbos telefonu ir atsiėmė iš vaikino telefoną kartu su SIM kortele (b. l. 19).

Nukentėjusiosios J. Š. apklausos duomenimis, 2015-08-30, apie 16.00 val., jos sūnus A. Š. iš namų išėjo į stadioną prie Tuskulėnų vidurinės mokyklos, Tuskulėnų g. 31, Vilniuje. Apie 18.00 val. sūnus paskambino iš draugo telefono ir pasakė, kad iš jo pavogė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“. Sūnus pasakė, kad jo draugas matė, kas paėmė telefoną. Apie įvykį ji pranešė pagalbos telefonu. Atėjus jai į stadioną, sūnus parodė vaikiną, kuris paėmė jo telefoną, gulėjusį po krepšiu. Laukiant policijos sūnus su savo draugais prašė minėto vaikino atiduoti telefoną, tačiau vaikinas sakė, kad nieko neėmė. Vaikinas irgi buvo su draugais. Vaikinas teigė, kad telefono nevogė, bet pinigus už jį sakė, kad atiduos. Skambinant į sūnaus telefoną, telefonas buvo išjungtas. Atvykę policijos pareigūnai minėtą vaikiną sulaikė ir išsivežė. Ji su sūnumi grįžo namo. Apie 19.15 val. į jos telefoną paskambino. Skambinantis vaikinas pasakė, kad rastas telefonas ir susitarė susitikti stadione. Su sūnumi apie 19.00 val. ji grįžo į stadioną ir prie jų priėjo vaikinas iš tos pačios grupės jaunuolių, iš kurios buvo vaikinas, kurį išsivežė policijos pareigūnai. Priėjęs vaikinas prisistatyti atsisakė ir padavė jos sūnaus mobiliojo ryšio telefoną. Ji jo paklausė, iš kur jis tą telefoną gavo. Vaikinas pasakė, kad jam paskambino jo draugas M., kuris prisipažino, kad pavogė telefoną ir jam pasakė, kur jį padėjo. Ji paskambino pagalbos telefonu ir iš vaikino atsiėmė mobiliojo ryšio telefoną kartu su operatoriaus „Bitė“ abonentine kortele. Atvykusiems policijos pareigūnams vaikinas prisistatė. Telefono vertė 150 eurų (b. l. 16).

Liudytojo E. G. apklausos duomenimis, 2015-08-30, apie 17 val., jis kartu su draugais, tarp kurių buvo A. Š., buvo stadione prie Tuskulėnų vidurinės mokyklos, Tuskulėnų g. 31, Vilniuje. Visi žaidė futbolą, o jis, t. y. E. G., nuėjo vienas pažaisti krepšinio. Truputį pažaidė ir atsisėdo ant žolės prie tvoros šalia krepšinio ir futbolo aikštelių. Jo draugai pradėjo žaisti krepšinį. Pastebėjo, kad ant žolės guli A. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S2“. Kaip A. padėjo tą telefoną nematė, bet tiksliai atpažino, kad tai A. telefonas. Prie jo, t. y. E. G., priėjo vyresnio amžiaus vaikinas, jį pažįsta tik iš matymo, vardo nežino. Jis prisėdo šalia jo, pažiūrėjo į telefoną, bet nieko nepaklausė. Po kelių minučių prie to vaikino priėjo kitas jam taip pat iš matymo pažįstamas vaikinas, jo vardas M.. Jis atsisėdo prie pat A. telefono. Matė, kaip M. paėmė A. telefoną į rankas. Tuomet paklausė, koks yra jo telefonas. Jis atsakė, kad jo telefonas „LG90“. M. paklausė, ar gali iš jo telefono paskambinti ar parašyti žinutę. Jis atsakė, kad negalima. Tuomet, kai M. jį kalbino, matė, kaip jis įsidėjo A. telefoną sau į galinę kelnių kišenę, po to atsikėlė ir kartu su savo pažįstamu nuėjo link parduotuvės „Iki Minskas“. Jis, t. y. E. G., nematė, ar M. išėmė iš A. telefono SIM kortelę. Kai vaikinai nuėjo, jis priėjo prie A., pasakė, kad M. ką tik paėmė jo telefoną. Iš jo, t. y. E. G., telefono bandė paskambinti A., tačiau telefonas buvo išjungtas. Kartu su A. ir keliais kitais iš jų kompanijos vaikinais jie bandė surasti M.. Neradę priėjo prie jo draugų, kurie sėdėjo prie mokyklos ant laiptų. A. priėjo prie jų, pasakė, kad M. paėmė jo telefoną, paprašė paskambinti M., pasakyti, kad jis grąžintų telefoną. Kažkuris M. draugas pradėjo skambinti M., tačiau M. neatsiliepė. M. draugai pasakė, kad, kai pamatys M., jam pasakys, kad jis grąžintų telefoną. Jie grįžo į futbolo aikštelę. Netrukus pamatė M. su tuo pačiu draugu, su kuriuo ir nuėjo. Ar A. ir dar keli jų draugai patys priėjo prie M., ar M. su draugu priėjo prie jų, neprisimena. A. paprašė grąžinti jo telefoną. M. ir jo draugas pasakė, kad telefono neėmė, pasakė, kad jei netiki, gali apieškoti ir nuėjo prie savo kompanijos. A. paprašė telefono, kad paskambinti savo mamai. Jis, t. y. E. G., davė telefoną. Į stadioną atėjo A. mama. A. parodė jai M., ji prie jo priėjusi pasakė, kad grąžintų telefoną. Tačiau ir A. mamai M. telefono negrąžino, taip pat sakė, kad neturi. A. mama pasakė, kad iškvietė policiją ir jie laukė policijos stadione. Maždaug po 10 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Jie sulaikė M., jį patikrino, bet taip pat nerado telefono. Jie įsodino M. į tarnybinį automobilį ir išvažiavo. Maždaug po 15 min. prie kompanijos priėjo tas pats M. draugas, su kuriuo jis buvo išėjęs, kai paėmė A. telefoną, padavė ar A.ar jo mamai telefoną. Papasakojo, kad jam paskambino M., pasakė, kad paslėpė telefoną krūmuose netoli mokyklos ir jis (M. draugas) nuėjo ir jį surado (b. l. 27-29).

Liudytojo V. D. apklausos duomenimis, 2015-08-30, apie 17.30-18.00 val., jis atėjo į stadioną prie Tuskulėnų vidurinės mokyklos, Tuskulėnų g., Vilniuje. Ten buvo keli jo pažįstami. Jie prisėdo ant laiptų už stadiono ir bendravo. Tuomet prie jų priėjo jaunesnio amžiaus berniukas, kuris paklausė, ar nematė savo draugo M., pasakė, kad M. paėmė jo telefoną. Jie atsakė, kad nematė. Berniukas nuėjo. Jis ir keli pažįstami nuėjo į stadioną. Po kurio laiko į stadioną atėjo M.. M. S. yra jo, t. y. V. D., draugas, jį pažįsta apie 4 metus. Jis pasakė M., kad jo ieško kažkoks berniukas, sako, kad neva jis (M.) paėmė jo telefoną. M. atsakė, kad nieko neėmė ir nuėjo mėtyti kamuolį į krepšį. Jis, t. y. V. D., buvo prie stadiono, pamatė, kad prie stadiono privažiavo policijos automobilis. Du policijos pareigūnai priėjo prie jo M. S. ir jį nusivedė į savo tarnybinį automobilį. Jis iš karto suprato, kad tai dėl berniuko telefono. Negalėjo patikėti, kad M. vogė telefoną, nes tokių įvykių, kiek bendrauja, niekada nebuvo. Galvojo, kad su tuo telefonu įvyko kažkoks nesusipratimas ir berniukas kažką supainiojo. Policija išvežė M.. Apie 20.00 val. jam paskambino M. S. ir pasakė nueiti prie netoli stadiono esančių rūmų, ten paieškoti telefono ir, suradus, grąžinti berniukui ar jo mamai. Kokio telefono reikėjo ieškoti, jis jau žinojo, nes kai M. išvežė į policiją, stadione pažįstami ir tas pats berniukas, iš kurio buvo paimtas telefonas kalbėjo, kad berniuko draugas matė, kaip M. paėmė telefoną „Samsung Galaxy SII“. Jis nuėjo prie nurodytų krūmų ir juose rado ieškomą telefoną, telefonas buvo įjungtas. Jis pats rasto telefono adresų knygutėje surado adresatą „Mama“ ir surinko šį numerį. Atsiliepė moteris, jis pasakė jai, kad turi jos sūnaus telefoną ir kad ji ateitų jį pasiimti. Netrukus į stadioną atėjo moteris, šalia jos buvo tas nukentėjęs berniukas. Jis suprato, kad tai berniuko mama, kuriai jis skambino ir priėjęs jai padavė telefoną, moteris pasakė, kad pareiškimo iš policijos neatsiims. Tą pačią dieną M. nematė. Kitą dieną M. papasakojo, kad ant žemės rado telefoną, pasiėmė jį ir, supratęs, kad telefonas nieko nevertas jį išmetė į krūmus. Daugiau M. nieko nesakė, jis ir neklausė (b. l. 33-34).

Apžiūros 2015-08-31 protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta įvykio vieta – stadionas, esantis Tuskulėnų g. 31. Stadionas yra aptvertas, išklotas kilimine danga, kraštai apsodinti veja. Ant vejos, šalia krepšinio, dešinėje stadiono pusėje, yra tiksli įvykio vieta. Objektų ar daiktų, reikšmingų bylos nagrinėjimui neužfiksuota (b. l. 12-14).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos 2 skyriaus tyrėjos R. L. 2016-01-20 tarnybinio pranešimo duomenimis, buvo skambinta interneto svetainės www.telefonu-supirkimas.lt administratoriui, pasiteirauta, kokia mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy SII“ vertė šiai dienai, jis nurodė, kad naudoti telefonai vertinami atsižvelgiant į paties aparato stovį, turimus dokumentus bei vidutinę rinkos kainą. Peržiūrėjus mobiliojo ryšio telefonų „Samsung Galaxy SII“ pasiūlą, administratorius vidutiniškai įvertino tokį telefoną 70 Eur, informavo, kad didžiausia tokio telefono vertė yra 110 Eur. Peržiūrėjus pasiūlymus internetiniame tinklalapyje www.skelbiu.lt telefono aparatų „Samsug Galaxy SII“ rinkos kainas nustatyta, kad tokio telefono vidutinė rinkos kaina yra 70 Eur, šiame tinklalapyje pardavimo Vilniuje didžiausia vertė aptikta 90 Eur (b. l. 60).

Interneto svetainės www.skelbiu.lt duomenimis, mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy SII“ vidutinė rinkos kaina yra 70 Eur. Didžiausia šiame tinklapyje nurodyta telefono vertė – 90 Eur (b. l. 42-45, 63-73).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016-02-26 nutarimo duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 1-5).

Nors M. S. kaltės nepripažino, teigė, kad jis rado telefoną, jo nepavogė, teismas vertina, kad jo paaiškinimas bylos duomenų visuma yra paneigtas. M. S. įvykio metu buvo 17 metų, teismo vertinimu, jis negalėjo nesuprasti, kad telefonas, buvęs krepšinio aikštelėje, jam nepriklauso, šį svetimą turtą paėmė, nors telefono buvo ieškoma, nepasakė, kad jį paėmė. Teismas vertina, kad M. S. toliau disponavo šiuo turtu kaip savo – padėjo tik jam žinomoje vietoje, kur jis buvo surastas po to, kai M. S. buvo pristatytas į policijos įstaigą. M. S. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., įrodyta nukentėjusiųjų A. Š. ir J. Š., liudytojų E. G., V. D. apklausų, apžiūros protokolo, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Kriminalinės policijos 2 skyriaus tyrėjos R. L. tarnybinio pranešimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimo duomenimis. M. S. vagystės būdu pagrobė svetimą, iki 3 MGL (112,98 Eur) vertės, turtą, veikimas pagal ATPK 50 str. kvalifikuotas teisingai.

Motyvuojamoji dalis

M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pažeidimą padarė nepilnametis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę – nepilnametis, neteistas, į pažeidimo pobūdį – pagrobto turto vertę, rūšį, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skiriant minimalaus dydžio, numatyto ATPK 50 str. sankcijoje, piniginę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. S. pažeidimo padarymo metu buvo nepilnametis, taikytina ATPK 24 str. 4 d. nuostata.

Byloje nukentėjusioji J. Š. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 22). Lietuvos Respublikos ATPK 37 str. 1 d. numatyta, kad jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Lietuvos Respublikos ATPK neturtinės žalos atlyginimas nenumatytas, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas .

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., skirti 43 Eur baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.