- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- e2-561-985/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03790-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minutėlė sau, institucija teikianti byloje išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Minutėlė sau“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei I. G. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo patalpa – pastato (duomenys neskelbtini) laiptine tvarką: 1) ieškovė savo sąskaita įrengia atskiras laiptinės duris taip, kad būtų atskiriamas patekimas į jos dalį, vedančią aukštyn į antrąjį aukštą, nuo dalies vedančios žemyn į rūsį; 2) laiptinės dalimi, vedančia tik į antrąjį aukštą, naudojasi antrojo aukšto patalpų savininkė atsakovė; 3) laiptinės dalimi, vedančia į rūsį naudojasi abi rūsio patalpų bendrasavininkės. Prie ieškinio pateikė pirmo aukšto planą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. G. pateikė atsiliepimą, jog su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis patalpos pažymėtos indeksu 1-6, t. y. į minėtą patalpą yra įregistruota atsakovės nuosavybės teisė, tačiau ieškovė siekia atsakovės šią nuosavybės teisę paimti ir šia patalpa naudotis išimtinai tik pačiai ieškovei. Laiptinės paskirtis yra patekti tiek į bendro naudojimo rūsio patalpas, tiek ir į bendrojo naudojimo palėpės (pastogės) patalpas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė I. G. 2018 m. sausio 19 d. pateikė priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, kuriuo prašo nustatyti: 1) pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudojimosi rūsio bei laiptinės patalpomis tvarką, nustatant, kad pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpų dalys, pažymėtos indeksais R-1 ir R-5 (bendrai 11,42 kv. m. ploto), ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpų dalys, pažymėtos indeksais R-3 ir R-6 (bendrai 11,43 kv. m. ploto), o rūsio patalpų dalys pažymėtos indeksais R-2 ir R-4 (bendrai 10,94 kv. m.) bei laiptinės patalpa, nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu 1-6 lieka ieškovės ir atsakovės bendram naudojimuisi; 2) negyvenamosios patalpos – pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, kad pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-2 (23,64 kv. m. ploto), ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-3 (24,09 kv. m. ploto), o Pastogės patalpų dalis pažymėta indeksu 3-1 (4,67 kv. m.) lieka ieškovės ir atsakovės bendram naudojimuisi; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, jog su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovei pateikus ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendrojo naudojimo patalpoms rūsyje ir laiptinėje į antrąjį pastato aukštą, atsakovė pateikė priešieškinį, pateikdama savo naudojimosi tvarką, kuri apima ir palėpės atsidalijimą. Atsakovė, pažeisdama bendrasavininkės teises, vienašališkai inventorizavo šią patalpą. Ieškovė pateikia šalių susirašinėjimo medžiagą, iš kurios matyti, kad didžioji dalis nesutarimų tarp bendrasavininkių kyla dėl prastos būklės namo stogo. Akivaizdu, kad ir taip sunkiai sprendžiamos stogo remonto ir priežiūros problemos, palėpę atidalijus ir dalį jos padarius prieinamą tik atsakovei, tik dar padidėtų. Kad konfliktinė situacija nuolat kyla ir dėl rūsio, patvirtina pridedama kita susirašinėjimo dokumentų dalis. Siekiant taikaus ginčo sprendimo, ieškovė nepretenduoja į pirmojo aukšto lauko laiptus, nors šie turėtų būti taip pat priskirti prie bendrojo naudojimo pastato dalių. Kadangi jie išeina tiesiogiai į miesto aikštę, o ieškovė neturi kito išėjimo į šią aikštę, šie laiptai jai būtų labai naudingi reklamos tikslais. Tačiau vardan taikos ieškovė nedidina savo reikalavimų, taip pat sutinka atskirą įėjimą į rūsį įrengti savo sąskaita; pateikė 2018 m. sausio 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geopora“ paruoštus naudojimosi bendromis patalpomis projektus.
5. Ieškovė pateikė 2018 m. balandžio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geopora“ naudojimosi projektą su paaiškinamuoju raštu, tačiau gautas 2018 m. birželio 4 d. prašymas nustatyti naudojimosi tvarką pagal 2018 m. gegužės 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geopora“ projektą.
6. Atsakovė 2018 m. birželio 14 d. pateikė patikslintą prašymą nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką rūsio pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpų dalys, pažymėtos indeksais R-1 ir R-3 (bendrai 8,53 kv. m. ploto), atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-4 (8,51 kv. m. ploto), o rūsio patalpų dalys pažymėtos indeksais R-2 ir R-5 (bendrai 16,02 kv. m.).
Dėl šalių procesinės padėties byloje pasikeitimo
7. Ieškovės atstovas 2018 m. rugpjūčio 3 d. posėdyje išreiškė prašymą atsiimti ieškinį, tačiau atsakovės atstovas nesutiko, todėl ieškovė nuo ieškinio atsisakė, teismas atsisakymą priėmė, dėl ko byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ ieškinį nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Atsakovei palaikant priešieškinį, ir teismo prašant byloje jos priešieškinį laikyti ieškiniu, teismas prašymą tenkino ir nustatė šalių procesinę padėtį, t. y. I. G. byloje laikytina ieškove, o priešieškinys – ieškiniu; atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Minutėlė sau“ laikytina atsakove.
8. Ieškovės I. G. atstovas advokatas V. R. nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvės patalpos su 1/2 dalimi rūsio patalpų pažymėtų indeksais: R-1 (3,745 kv. m.) R-2 (9,035 kv. m.) ir R-3 (4,5 kv. m.), (parduotuvės patalpos pažymėtos nuo 1-1 iki 1-5 ir ½ dalis patalpos 1-6), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 49/100 dalys Negyvenamosios patalpos – Pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); atsakovei priklauso - negyvenamoji patalpa – komercinės paskirties patalpos, su 1/2 dalimi rūsio patalpų pažymėtų indeksais: R-1 (3,745 kv. m.) R-2 (9,035 kv. m.) ir R-3 (4,5 kv. m.), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 51/100 dalys Negyvenamosios patalpos – Pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) (daiktinės teisės neįregistruotos). Prašo nustatyti naudojimosi tvarką rūsiu pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui - rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-4 (8,51 kv. m. ploto), atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui nustatant naudotis rūsio patalpų dalimis, pažymėtomis indeksais R-1 ir R-3 (viso bendrai 8,53 kv. m. ploto), o rūsio patalpų dalys pažymėtos indeksais R-2 ir R-5 (viso bendrai 16,02 kv. m.) bendram naudojimui; laiptinės patalpa, nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta indeksu 1-6 lieka ieškovės ir atsakovės bendram naudojimuisi; negyvenamosios patalpos – pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, kad pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka Pastogės patalpa pažymėta indeksu 3-2 (23,64 kv. m. ploto), atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-3 (24,09 kv. m. ploto), o Pastogės patalpų dalis pažymėta indeksu 3-1 (4,67 kv. m.) lieka ieškovės ir atsakovės bendram naudojimuisi. Nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, ieškovė nuo nuosavybės įsigijimo momento, tai yra nuo 2002 m. negalėjo naudotis rūsiu ir palėpe, nes atsakovė užrakinusi duris ieškovei nedavė rakto, į rūsį ir palėpę ieškovė gali patekti tik pro bendrą laiptinę, todėl laiptinė turi būti paliekama bendram naudojimui. Dėl naudojimosi rūsiu projekto nurodė, kad ieškovės siūlomas projektinis pasiūlymas labiausiai atitinka šalių interesus, išnaudojamas maksimaliai bendras plotas, esant atsakovės prieštaravimui, kad R-5 būtų palikta bendram naudojimuisi, siekiant kooperuotis su kita šalimi ir rasti kitą ginčo sprendimo būdą, patikslino projektą ir nurodė, jog R-5 gali būti palikta naudotis bendrai, o kitos patalpos turi būti izoliuotos. Ieškovė prašo priskirti naudotis jai patalpa R-4, kadangi ši patalpa yra apačioje ieškovės patalpų, ši patalpa konkrečiai ribojasi per lubas su rūsio patalpa ir iš esmės ieškovė ateityje galėtų įsirengti atskirą įėjimą iš asmeninės nuosavybės priklausančių patalpų pirmame aukšte į rūsio patalpas; į jokią kitą patalpą tokio atskiro įėjimo įsirengti neįmanoma, kadangi kitos patalpos per mažos arba nesiriboja su ieškovės asmeninėmis patalpomis, įėjimas per patalpą R-1 neįmanomas, kadangi po šia patalpa yra laiptinė, o iš kitų patalpų neįmanoma, nes tai yra kapitalinės sienos, įėjimas būtų sudėtingas, kadangi po kita patalpa nėra rūsio, o žemės, tai reikėtų jas iškasti ir atlikti kitus rekonstrukcinius darbus, tai yra nenaudinga; atsakovės patalpos yra antrame aukšte, jos su rūsio patalpomis nesiriboja, dėl to atsakovei tokio poreikio įsirengti įėjimą iš savo patalpų į rūsį nėra ir ji techniškai tokios galimybės neturėtų įsirengti, todėl jos interesai nebūtų niekaip pažeisti paskyrus jai naudotis patalpas R-1 ir R-3, tuo labiau kad tų patalpų plotas yra šiek tiek didesnis negu ieškovės, ir jei vertinti proporcingumo prasme dalys yra išlaikomos, interesai nenukenčia; toks projektas būtų teisingas atsižvelgiant į abiejų šalių turimas ir nuosavybės teise priklausančių kitų patalpų idealiąsias dalis; tokiam projektui atsakovė iš esmės neprieštarauja, kadangi tokiu projektu daugiau išnaudojama bendroji zona, tačiau atsakovė norėtų kad naudojimosi tvarka jai būtų nustatyta į R-4 patalpas, tačiau argumentų pagrindžiančių tai nenurodė. Rūsio naudojimosi tvarka projekte nurodytos naikinamos ir projektuojamos pertvarkos turės būti įrengtos, kad šalys galėtų tinkamai naudotis patalpomis, nes šiuo metu patalpos neįrengtos, nenaudojamos. Esant šalių santykiams konfliktiškiems, prašoma ieškovei palikti naudotis patalpa R-4, nes į šią patalpą ieškovė iš savo pirmo aukšto patalpų galėtų pasidaryti atskirą įėjimą, R-1 ir R-3 prašo palikti naudotis atsakovei, nes atsakovė patalpomis nesinaudoja ir taip; patalpoje R-5 yra šilumos mazgas, vamzdynai, todėl ši patalpa priskirtina bendram naudojimui, taip pat ir R-2. Nurodė, kad ginčas tarp šalių kyla tik dėl patalpos R-4, tačiau atsakovė nenurodė pagrįstų motyvų kodėl ši patalpa turėtų atitekti atsakovei. Dėl naudojimosi palėpė projekto nurodė, kad yra pateikusi savo projektinį pasiūlymą parengtą UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d.; pasiūlyme nurodyta, kad patekimas būtų iš laiptinės pusės, pro jame esantį įėjimą, būtų suformuota patalpa bendra 3-1, kuri apimtų ir bendram naudojimui priskiriamą kaminą bei kitos būtų dvi patalpos atskirai 3-2 ir 3-3 bei šitoje dalyje yra pateiktas atsakovės projektas, kuriuo atsakovė siekia kitokios naudojimosi tvarkos; ieškovė siekdama kooperuotis su atsakove bandė ginčą spręsti taikiai, siūlė spręsti taikos būdu dėl palėpės ir rūsio naudojimosi tvarkos, tačiau nors ir atsakovė pritarė taikiai spręsti, bet vėliau pakeitė nuomonę; yra tik du skirtumai, kad viename projekte numatytas bendras įėjimas, o atsakovės – du skirtingi įėjimai, patekti į palėpę iš laiptinės, o ieškovė įsirengiant atskirą įėjimą; ieškovė yra linkusi sutikti tiek su vienu, tiek su kitu projektu, o vėliau sprendžiant dėl palėpės naudojimosi paskirties ir jos rekonstravimo apimties ir pobūdžio, šalims net ir nustačius naudojimosi tvarką, šalims priklausant minėtai patalpai bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet kokie patalpos paskirties pakeitimai galimi tik esant abiejų bendrasavininkų sutikimui; pagal ieškovės projektą yra išskirta bendro naudojimo patalpa, kuri apima kamino patalpą, kaminas yra bendro naudojimo objektas ir abi šalys turėtų turėti priėjimą prie kamino; pagal atsakovės projektą kaminas priskirtas ieškovei, jis mažina patalpos plotą, kadangi kaminas užima dalį patalpos, o paskaičiuojant patalpos tenkančios dalį kamino užėmimas patalpos plotas nėra įskaičiuotas, todėl sprendžiant pagal idealią dalį proporcingumo, ta ideali dalis nėra išlaikyta, turėtų būtų didesnė nėra tiksliai paskaičiuota, kas liečia atsakovės dalį – jos yra tiksliai paskaičiuotos. Be to tarp šalių iš esmės yra įsivyravusi nesantaika, šalys jau daug metų bendrai nesutaria, šią aplinkybę pripažįsta tiek atsakovės atstovas ir ieškovė, ir kaip matyti atsakovė viso proceso metu aktyviai įrodinėjo kas liečia netgi rūsio patalpas, kad yra neveikiantys šiluminiai mazgai, dėl ko negalima priskirti tos patalpos atskiram naudojimuisi ir kad reikia palikti bendro naudojimosi, todėl šiuo aspektu vertinant dėl pastogės projekte matyti, jog atsakovė siekia jog pastogė naudojimosi tvarka būtų padalinta taip, jog bendro naudojimosi kaminas būtų konkrečiai ieškovei atitenkančiose patalpose, vadinasi yra užprogramuotas ginčas, nes pati atsakovė įrodinėja, kad ji turi teisę prieiti prie tam tikrų bendrų konstrukcijų, prie šiluminių mazgų, prie bendrų sienų ir pan., todėl tuo tikslu yra parengtas projektas, kuriame būtent kaminas patenka į bendro naudojimosi patalpas, yra išskirta atskira patalpa 3-1, kuriose yra kaminas, prie kurio galėtų prieiti abi šalys. Dėl pertvaros, tai siena projekte pažymėta 6.59, tai hipotetinė, bet jei ta siena būtų, atsiskirtų atskiras patalpas ieškovei ir atsakovei. Niekas neįpareigoja šalių atitinkamai tą pertvarą pastatyti, nustatoma tik kuria patalpos dalimi, kuri šalis naudosi. Niekas negali įpareigoti pastatyti pertvarą, kaip šalys tai įgyvendins, jos turės susitarti. Tai nėra kalba apie konkrečios sienos statymą. Rūsio projekte yra projektuojama pertvara, siekiama suformuoti atskirą patalpą, o pastogės tik menama linija identifikuojant dalis ir vietas, kuria šalis naudosis, bet apie tai, kad būtų projektuojama pertvara, kuri turėtų atsiremti, nėra. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą ir dėl naudojimosi tvarkos bendrais laiptais. Teismas tokio reikalavimo negalėtų spręsti, nes jis nėra išreikštas. Tie laiptai yra savivaldybės teritorijoje, nėra šalių nuosavybė, ji tarnauja ir kitiems to pastato gyventojams; reklamos kabinimas ant bet kurios išorinės pastato dalies suderinus su savivaldybe, tai nereikia painioti naudojimosi su teisės su reklamavimu.
Atsiliepimas
9. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti ir nustatyti naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą 2018 m. gegužės 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geopora“ patvirtintą projektą. Dėl rūsio projekto nurodė, kad atsakovei prašo priskirti naudotis rūsio patalpas R-4, ieškovei R-1 ir R-3, o bendras patalpas palikti R-2 ir R-5. Ginčas kyla dėl patalpos R-4. Rūsio patalpų įrengimas yra analogiškas pas abejas šalis projektuose. Išskyrus tai, kad naikinama pertvara skirianti R-3 ir R-4 patalpas yra šiek tiek pastumta į šoną. Ieškovė teigia, kad ji galėtų įsirengti atskirą įėjimą į patalpą R-4, tačiau byloje nėra duomenų kad tai galėtų būti padaryta, nei parodyta kur ir kaip. Pagal atsakovės projektą, ieškovė į R-1 galėtų tiesiogiai patekti iš pirmo aukšto, t. y. nusileisti laiptus, nereikėtų naudotis laiptine. R-1 patalpa siejasi su ieškovės patalpa. Patalpa R-4 atsakovė nori naudotis, nes atsakovei priklauso didesnė rūsio dalis, ši patalpa yra didžiausia; nenori R-1 patalpos, nes ši patalpa glaudžiai susijusi su pirmu aukštu, ieškovė gali padaryti tiesioginį įėjimą ir tai atitiktų ieškovės interesus. Pripažįsta, kad abu projektai yra vienodi. Dėl naudojimosi palėpe tvarkos. Nurodė, kad ieškovės projekte nurodyta pertvara remiasi į langą, tam reikalingas rekonstrukcijos projektas. Atsakovės siūlomame projekte yra projektuojama pertvara, gipso kartonas, ją galima įrengti be jokių problemų. Techniškai vargiai įmanomas ieškovės projektas, kai siena atsiremia į langą, tamsinant patalpas naudos jokios nėra, vienas langas nuo didžiųjų patalpų išvis yra izoliuojamas bendro naudojimosi koridoriuku aplink kaminą bus suformuotas, o kitas langas yra skeliamas per pusę ant tų dviejų patalpų, automatiškai tamsės, patalpų funkcionalumas nukentės dėl prarasto šviesumo, be to tas patalpas galima įsirengti. Aplink kaminą nereikalinga bendro naudojimo patalpa, kaminas nenaudojamas, nekūrenamas. Priėjimas prie kamino, kaip ir prie bet kurio stogo elemento, jei ieškovei teko pusė kamino, tai ta puse ir rūpinasi. Patalpos nenori daryti atskira gyvenama patalpa dėl to, kad dauguma ginčų kilo dėl stogo remonto. Dėl laiptų – patekimas kopėčiomis ir liuku, naudoti tas patalpas su tokiu įėjimu yra nepatogu ir ten niekas neįrengta. Jei palėpė įregistruota kaip atskira patalpa, tai ir tą įėjimą padaryti normalų reikia. Prašo pagal į bylą pateiktą projektą patalpą 3-1 priskirti naudotis ieškovei, patalpa 3-2 naudotis atsakovei. Pagal atsakovės projektą projektuojami laiptai į ieškovės pastogės dalį – yra laiptinė, iš pirmo aukšto į antrą, prasitęstų iki stogo, palėpės, o atsakovė - iš savo patalpų projektuoja kampe, autonominis patekimas į palėpę, iškirtus skylę lubose savo patalpose ir pasidaro normalius laiptus, tada nėra bendro naudojimo patalpų palėpėje ir nėra ginčo. Tuo liuku ir palėpe naudotis bendrai yra labai nepatogu. Laiptinė turėtų būti bendro naudojimo. Bendro naudojimo laiptai, patekimo į pirmo aukšto patalpas, tai namas priklauso abiem, ieškovė turi autonominį įėjimą į miesto aikštės pusę, tai yra reikšminga, nes ant laiptų galima išsikelti ir reklamą, atsakovė nori įsiteisinti teisę į pusę šitos laiptinės, patekti į pirmą aukštą užtenka pusė laiptų, kita pusė suteikta bendrasavininkiai namo, kuri galėtų savo nuožiūra daryti kažką, atsakovė laiptus galėtų išnaudoti reklamos tikslais, nes dabar yra ribojama konkurencija.
10. Institucijos atstovas nurodė, kad palaiko savo paskutinę išvadą (e. b. T. 3, b. l. 32), abiejų šalių projektai yra panašūs, galimi įgyvendinti. Ieškovės palėpės projekte siena atsiremia į langą, tai yra galimas variantas, reikėtų parengti įgyvendinimo projektą, tada matytųsi ar reikalingas langas, ar ne. Turėtų parengti projektą, jei patalpa taptų naudojama, nurodyti paskirtį, tai gali būti rekonstrukcijos projektas arba kapitalinio remonto projektas, nuo statybos darbų priklauso.
Motyvuojamoji dalis
Byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ ieškinį atsakovei I. G. nutrauktina.
I. G. priešieškinys laikytinas ieškiniu ir šis ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvės patalpos, su 1/2 dalimi rūsio patalpų pažymėtų indeksais: R-1 (3,745 kv. m.) R-2 (9,035 kv. m.) ir R-3 (4,5 kv. m.), (parduotuvės patalpos pažymėtos nuo 1-1 iki 1-5 ir ½ dalis patalpos 1-6), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 49/100 dalys negyvenamosios patalpos – pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – komercinės paskirties patalpos, su 1/2 dalimi rūsio patalpų pažymėtų indeksais: R-1 (3,745 kv. m.) R-2 (9,035 kv. m.) ir R-3 (4,5 kv. m.), patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 51/100 dalys negyvenamosios patalpos – pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (daiktinės teisės neįregistruotos). Žemės sklypo, kuriame yra statiniai kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Taigi ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso rūsio patalpos, Nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais R-1 (3,745 kv. m.) R-2 (9,035 kv. m.) ir R-3 (4,5 kv. m.), ieškovei 1/2 dalis laiptinės, pažymėtos indeksu 1-6, pastate – gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato statybos pradžia 1900 m., bendras plotas 205,22 kv. m.; pastate 2 aukštai; pirmajame aukšte yra ieškovės patalpos; antrajame aukšte – atsakovės patalpos; ieškovei priklauso 49/100 dalys, o atsakovei 51/100 dalys pastogės patalpos (duomenys neskelbtini); rūsio plotas 2017 m. lapkričio 16 d. kadastrinių matavimų duomenimis 33,06 kv. m.
13. Naudojimosi tvarka bendromis patalpomis tarp bendraturčių nebuvo nustatyta. Kaip nurodyta buvo pradiniame ieškinyje (e. b. T. 1, b. l. 5-6), kurio vėliau uždaroji akcinė bendrovė „Minutėlė sau“ atsisakė, I. G. turi autonominį įėjimą į savo butą iš aikštės pusės ((duomenys neskelbtini)), tuo tarpu uždaroji akcinė bendrovė „Minutėlė sau“ į savo butą gali patekti tik iš kiemo pusės esančios laiptinės, iš kurios patenkama į rūsį, norėdama turėti autonominį įėjimą į savo butą uždaroji akcinė bendrovė „Minutėlė sau“ ne kartą siūlė I. G. susitarti, bet nepavyko.
Žemesnės instancijos teismas
14. I. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tarp šalių kyla ginčas dėl naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos. Pateikė 2016 m. sausio 8 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. S2-480-374/2016, kurioje teismas konstatavo, jog I. G. kreipėsi į bendraturtę L. A. su raginimu sudaryti sąlygas naudotis bendro naudojimosi patalpomis (perduoti pareiškėjai raktą), taip pat prašė uždaryti antrojo aukšto patalpų langus, kurie palikti atidaryti ir esant lauke minusinei temperatūrai ir krituliams daroma žala pastatui. Bendraturtė L. A. atsakė į raginimą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir padėtis iki šiol nepasikeitusi. Todėl, atsižvelgiant į prašyme išdėstytus motyvus ir pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad pareiškimas pagrįstas ir teismo leidimas išduotinas – leisti pareiškėjai pasidaryti bendrojo naudojimosi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), durų raktą ir su VĮ Registrų centro specialistais iki š .m. sausio 20 d. įeiti į bendrojo naudojimo patalpas tikslu jas apžiūrėti ir parengti naudojimosi tvarkos projektą bei leisti jomis naudotis, leisti su specialistų pagalba iš lauko pusės uždaryti bendraturtei L. A. priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto langus, tikslu, kad neįvyktų pastato avarija.
15. Be to kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė ieškovei 2017 m. gegužės 29 d. pareiškimu, patvirtinto Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės L. R. siūlė susitarti dėl pastato (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų (rūsio, laiptinių ir kt.) naudojimosi (e. b. T. 1, b. l. 9-11), tačiau pareiškimas buvo grąžintas, nes adresatas jo neatsiėmė per saugojimo terminą; atsakovė 2008 m. liepos 8 d. pranešimu kreipiasi į ieškovę dėl pastato avarinės būklės ir kapitalinio remonto, kuriame nurodyta, kad pastato stogo avarinė būklė kelia grėsmę, dėl vandens pralaidumo, gadinamos namo konstrukcijos, pridėta sąmata 71068 Lt, ieškovė pranešimu atsakovei pranešė, jog darbams reikalingas projektas ir kiti sprendiniai (e. b. T. 1, b. l. 125-130); apie ginčo pastato stogo prastą būklė patvirtina ir Marijampolės savivaldybės raštas Dėl konflikto su namo bendrasavininke, kurio turinys taip pat patvirtina ir šalių konfliktiškus santykius (e. b. T. 1, b. l. 131-133). Byloje esantis ieškovės 2010 m. rugsėjo 10 d. prašymas atsakovei perduoti raktą į bendro naudojimo laiptinę ir rūsio patalpas ir pridėtas atsakovės atsakymas, jog ji savo lėšomis įrengė signalizaciją, kad apsaugotų įėjimą į laiptinę, rūsio patalpas ir antro aukšto patalpas, todėl siūlo ieškovei naudotis rūsiu dienos metu, tai yra salono Minutėlė sau darbo metu, kada signalizacija nėra įjungta (e. b. T. 1, b. l. 134-142); šalių konfliktinius santykius patvirtina įvairūs į bylą pateikti raštai, antstolio raginimai, vykdomieji raštai dėl iškeldinimo (e. b. T. 1, b. l. 143-155).
Dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo
16. Šalys prašo nustatyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi rūsio patalpomis tvarką.
17. Ieškovė prašo nustatyti, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpų dalys, pažymėtos indeksais R-1 ir R-3 (viso bendrai 8,53 kv. m. ploto), ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-4 (8,51 kv. m. ploto), o rūsio patalpų dalys pažymėtos indeksais R-2 ir R-5 (bendrai 16,02 kv. m.) (e. b. T. 2, b. l. 193).
18. Atsakovė prašo nustatyti, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Geopora“ 2018 m. gegužės 17 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpų dalys, pažymėtos indeksais R-1 ir R-3 (viso bendrai 8,53 kv. m. ploto), atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-4 (8,51 kv. m. ploto), o rūsio patalpų dalys pažymėtos indeksais R-2 ir R-5 (bendrai 16,02 kv. m.) (e. b. T. 2, b. l. 182).
19. Taigi ginčas tarp šalių kyla dėl rūsio patalpos pažymėtos indeksu R-4, nes šią patalpą jų naudojimui prašo priskirti abi šalys, kadangi abi šalys pripažįsta, kad yra poreikis patalpomis R-2 ir R-5 naudotis bendrai. Abi šalys siūlo perplanuoti rūsio patalpas naikinat esamą medinę pertvarą ir įrengiant naują pertvarą, suformuojant naujas izoliuotas patalpas, nes šiuo metu rūsys nenaudojamas, patalpos neįrengtos.
20. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.
21. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
22. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka negali būti teismo nustatyta, nes nebuvo apsvarstyta tarp šalių, tai yra nesilaikyta ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos šalių santykiai konfliktiški, ne vieną kartą šalys bandė spręsti kaip naudotis ginčo patalpomis, tačiau nesėkmingai, susitarimas nepasiektas. Ir teisme atstovai patvirtino, kad taikus susitarimas tarp šalių negalimas dėl principų, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atstovo argumentai, kad tai, jog nebuvo pasinaudota ikiteismine naudojimosi tvarkos nustatymo galimybe pagal ieškovės siūlomus projektus, negalima nustatyti naudojimosi bendromis patalpomis tvarkos teisme. Tarp šalių yra kilęs konfliktas dėl to, kad į bendras šalių patalpas, tai yra į rūsį ir palėpę yra patenkama pro laiptinės duris, vedančias į atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ butą antrame aukšte; aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių konfliktiniai santykiai tęsiasi ilgą laiką, todėl teismas sprendžia, kad tarp šalių yra nesutarimas, todėl naudojimosi tvarka gali būti nustatoma teismo tvarka, esant bendraturtės ieškiniui (CK 4. 75 str. 1 d.).
23. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.
24. Kaip minėta šalys pripažįsta, kad yra poreikis patalpomis, pažymėtomis plane R-2, R-5 naudotis bendrai, kadangi patalpoje R-5 įrengtas šiluminis mazgas, o į šią patalpą patekti abi šalys turės galimybę iš patalpos R-2, į kurią patenkama iš rūsio laiptinės. Taigi paskyrus šalims naudojimuisi suprojektuotomis izoliuotas patalpas ir užtikrinus galimybę į jas patekti, dalyje dėl bendrų rūsio patalpų naudojimosi tvarkos ieškinys tenkintinas.
25. Ieškovės atstovas nurodė, kad patalpą R-4 priskyrus naudotis ieškovei, ji galėtų į šias patalpas įsirengti atskirą įėjimą iš savo pirmojo aukšto patalpų, nes tai padaryti į atsakovės siūlomą patalpą R-1 neįmanoma, trukdo kapitalinės sienos, per maža patalpa. Atsakovės atstovas nurodė, kad jis negali nurodyti svarbių priežasčių dėl kurių patalpos R-4 priskyrimas naudotis atsakovei būtų objektyviau reikalingas nei ieškovei, tačiau jis nurodė, kad atsakovė pateikė prie plano paaiškinamąjį raštą pagal kurį būtų lengviau vykdyti naudojimosi tvarką, nes ieškovė paaiškinamojo rašto nepateikė, be to nurodė, kad patalpa R-4 yra naudinga tuo, kad iš jos galima padaryti išėjimą į aikštę, ši patalpa didžiausia, o atsakovei priklauso didesnė dalis rūsio. Pažymėtina, kad atsakovė yra pateikusi paaiškinamąjį raštą dėl 2018 m. balandžio 16 d. patalpų naudojimosi nustatymo projekto, tačiau 2018 m. birželio 4 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad teismui pateiktas ne tas projektas, teikia naują, kuris kaip nurodyta prašyme yra paskutinis ir kurį atsakovė palaiko. Pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Geopora“ parengtas 2018 m. gegužės 17 d. projektas be paaiškinamojo rašto, taigi motyvas dėl paaiškinamojo rašto, atmestinas kaip nepagrįstas; o motyvas dėl galimybės iš R-4 patalpos pasidaryti išėjimą į aikštę, nesant projekte nurodytos techninės galimybės, kai iš ginčo pastato foto nuotraukų matosi, kad ginčo namo pamatai virš rūsio ribojasi su aikšte (e. b. T. 1, b. l. 80), teismo negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, kad abiem šalims priklauso po ½ dalį rūsio patalpų (e. b. T. 1, b. l. 13-19), todėl atmestini atsakovės atstovo argumentai kaip nepagrįsti dėl didesnės rūsio patalpų dalies nuosavybės.
26. Kaip matyti iš abiejų šalių pateiktų projektų patalpa R-4 yra didžiausia pagal dydį, pagal ieškovės projektą, tai sudaro 8,51 kv. m., pagal atsakovės - 8,42 kv. m.; išskyrus bendro naudojimo patalpą R-5 pagal atsakovės projektą. Tačiau kitų naudingųjų savybių, kurios išskirtų šią patalpą iš kitų, į bylą nepateikta, R-4, R-1 ir R-3 dalys yra apibūdinamos kaip sandėliai, todėl teismas daro išvadą, kad ši patalpa pagal naudingąsias savybes yra vienodo vertingumo kaip ir R-1 ir R-3 dalys. Nors į bylą ieškovė ir nepateikė projektinių galimybių dėl kurių teismas galėtų vertinti, kad yra techninė galimybė iš ieškovės pirmojo aukšto pasidaryti atskirą įėjimą į rūsio patalpą R-4, tačiau iš ieškovės pateikto pirmojo aukšto plano išdėstymo matyti, kad tokia galimybė egzistuoja, iš šios patalpos ieškovė galėtų patekti į bendro naudojimo patalpas R-2 ir R-5, be to tokiu būdu būtų sumažinta prielaida kilti tarp šalių konfliktams, atsakovė iš laiptinės vedančiu įėjimu į rūsį galėtų naudotis autonomiškai, šių motyvų atsakovės atstovas nepaneigė; be to atsakovės atstovas siūlė ieškovei pasidaryti įėjimą į patalpą R-1, tačiau atsižvelgiant į šios patalpos dydį, šalia esančią laiptinę, tokio įėjimo įrengimas būtų neracionalus. Kadangi kaip nurodyta ir institucijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. išvadoje abiejų šalių projektai yra lygiaverčiai, todėl teismas atsižvelgia į ieškovės atstovo nurodytus motyvus ir juos vertina kaip esminius, kadangi atsakovės atstovas nenurodė objektyviai jokių motyvų dėl kurių teismas R-4 patalpos naudojimą galėtų priskirti atsakovei dėl kurios tarp šalių kyla ginčas; atsakovės teikiamas projektas kaip minėta yra lygiavertis; atsakovės patalpos yra antrame aukšte, ji negalėtų pasidaryti įėjimo į rūsį kaip tai nurodė ieškovės atstovas, o ir atsakovės atstovas pripažino, kad ieškovė gali pasidaryti įėjimą iš savo patalpų, tik siūlė tai padaryti į patalpą R-1, tačiau teismas šį variantą atmetė kaip neracionalų; be to atsakovei pagal plotą atitektu 8,53 kv. m., tai yra šiek tiek didesnis plotas nei ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovės siūlomą rūsio patalpų R-1, R-3 ir R-4 naudojimosi tvarką kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir abiem bendraturtėms tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, ieškovei priskirtina naudotis rūsio patalpa R-4; atsakovei rūsio patalpomis R-1, R-3 pagal 2018 m. birželio 13 d. projektą.
Dėl naudojimosi laiptine tvarkos nustatymo
27. Kaip matyti iš bylos duomenų, laiptinė pažymėta indeksu 1-6 ieškovei priklauso ½ dalimi, laiptinė pagal bylos nagrinėjimo metu esamą faktinę situacija reikalinga ieškovei patekti tiek į rūsį, tiek į palėpę, kaip šalių bendro naudojimo patalpas, todėl patalpa 1-6 paliktina naudotis šalių bendram naudojimui. Tai, kad atsakovės butas yra antrame aukšte, ir įėjimas į atsakovės buto patalpas suprojektuotas pro laiptinės duris vedančias į rūsį ir palėpę kaip bendras šalių patalpas, negali būti pagrindas riboti ieškovės teisės į bendras patalpas, užtikrinant atsakovei autonominį įėjimą į jai priklausantį butą. Be to bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas sutiko dėl bendro laiptinės naudojimo. Teismas pasisako dėl ieškovės rūkymo ir šiukšlinimo laiptinėje ir atmesta šias aplinkybes kaip neįrodytas, nes į bylą jokių duomenų apie šias aplinkybes nepateikta, be to bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė neturėjo rakto į bendrą laiptinę, iš jos patalpų į laiptinę patekti nėra galimybės, todėl teismo vertinimu šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad šalių santykiai konfliktiški, nurodomos niekuo nepagrįstos aplinkybės apie bendraturtę.
Dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo
28. Kaip matyti iš bylą pateikto 2018 m. balandžio 17 d. Nekilnojamojo registro išrašo Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruota negyvenamoji patalpa - pastogės patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini). Ši patalpa yra pastate (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Kadastrinių matavimų, atliktų 2017 m. lapkričio 16 d. metu nustatyta, kad pastogės patalpos bendras plotas yra 52,82 kv. m. Nuo 2018 m. sausio 15 d. į 49/100 šio nekilnojamojo daikto įregistruota I. G. nuosavybės teisė, juridiniu nuosavybės teisės įregistravimo pagrindu nurodyta (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asmens prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) . Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad į 51/100 šios patalpos daiktinės teisės neįregistruotos.
29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, kad ieškovė negali patekti į palėpę, nes patekimas į ją įrengtas iš ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis priklausančio bendro turto – laiptinės, kuria naudojasi tik atsakovė.
30. Kaip nurodė ieškovės atstovas tik prasidėjus bylos nagrinėjimui ir atsakovei davus ieškovei lauko durų raktą, ieškovė pateko į palėpę, buvo atlikti kadastriniai matavimai ir palėpė įregistruota Nekilnojamojo turto registre, palėpė neįrengta. Ieškovės atstovas teigia, kad naudojimosi tvarką reikia nustatyti dėl to, kad būtų galima prižiūrėti stogą, kuriam reikalingas kapitalinis remontas.
31. Atsakovės atstovas nurodė, kad palėpė įregistruota pažeidžiant atsakovės interesus, be jos sutikimo, nepagrįstai suteikus be atsakovės sutikimo adresą, dėl to vyksta administraciniai ginčai, tačiau teismas dėl palėpės įregistravimo teisėtumo šioje byloje nepasisako, nes tai nėra bylos dalykas. Tačiau atsakovės atstovas pripažino, kad stogui yra reikalingas remontas.
32. Taigi ginčo palėpė, kaip turto objektas yra suformuota, nes Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, jeigu jos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.
33. Abi šalys teikė skirtingus naudojimosi palėpe projektus. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi palėpe tvarką pagal į bylą pateiktą 2018 m. sausio 18 d. uždarosios akcinės bendrovės „Metrum LT“ patvirtintą projektą, patalpą 3-3 priskiriant ieškovei, patalpą 3-2 – atsakovei, patalpą 3-1 – priskiriant bendram naudojimui, kurioje yra kaminas yra projektuojamas įėjimas į palėpę abiem šalims; projektuojama pertvara, kuri formuoja izoliuotas palėpės dalis, priskirtinas šalių naudojimui (e. b. T. 1, b. l. 116).
34. Atsakovė pateikė į bylą 2018 m. gegužės 17 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geopora“ patvirtintą projektą pagal kurį patalpa 3-1 naudojimui būtų priskirtina ieškovei, o patalpa 3-2 – atsakovei, projektuojant pertvarą, ir kiekvienai šaliai įėjimą atskirą, ieškovei iš esamos skylės pastogėje, atsakovei iš savo nuosavybės teise priklausančių patalpų antrajame aukšte (e. b. T. 2, b. l. 183).
35. Taigi nagrinėjamu atveju palėpė, kurios naudojimosi tvarką prašo nustatyti ieškovė, yra neįrengta; pagal abu projektus yra projektuojama pertvara, kuri nustatytų izoliuotas naudojimosi patalpas šalims.
36. Pažymėtina, kad patalpų savininkai palėpę valdo remiantis bendrąja dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 str.). Tai reiškia, kad kiekvienas buto savininkas yra ir dalies palėpės savininkas, nežiūrint to, kad jis nėra savo nuosavybės teisės į palėpės dalį įregistravęs.
37. Ginčo atveju, naudojimosi palėpe tvarka gali būti nustatyta tik tokiu atveju, kai tai yra objektyviai būtina. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė į palėpę patekti negalėjo, nes neturėjo durų į laiptinę, pro kurias patenkama į palėpę rakto, kadangi laiptine naudojosi išimtinai atsakovė; iš šalių susirašinėjimo turinio matyti, kad namo stogui reikalingas remontas, todėl į palėpę ieškovei būtina pateikti ir dėl šios priežasties.
38. Vertinant kuris iš šalių pateiktas projektas labiausia atitinka bendraturčių interesus, tai nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovės atstovu, kad ginčo patalpose esant kaminui, kuris yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, net ir įvertinus tai, kad šiuo metu šalys juo nesinaudoja, kaminas turi atitekti abiejų šalių bendram naudojimui, kaip nurodyta ieškovės projekte, projektuojant bendrą patalpą 3-1, nes atsakovės projekte kaminas paliktas ieškovei, kamino plotas nėra išskaičiuotas, todėl idealioji dalis neišlaikyta. Ieškovės siūlomas patekimas į palėpę pro bendro naudojimo patalpą yra racionalus, o dėl siūlomos projektuojamos pertvaros, tai kaip nurodė ieškovės atstovas ji projekte nurodyta, kad būtų galima atskirti šalių naudojimui priskirtinas palėpės dalis. Be to kaip nurodė institucijos atstovas dėl to, kad ieškovės palėpės projekte siena atsiremia į langą, tai yra galimas variantas, reikėtų parengti įgyvendinimo projektą, tada matytųsi ar reikalingas langas, ar ne; šalis turėtų parengti projektą, jei patalpa taptų naudojama, nurodyti paskirtį, tai gali būti rekonstrukcijos projektas arba kapitalinio remonto projektas, nuo statybos darbų priklauso.
39. Šalys teismui argumentuodamos dėl ko jų teikiami projektai geriausia atitinka šalių interesus, neginčijo, kad projektuose priskirtina šalių naudojimui konkreti dalis būti mažiau vertinga, nei kitai šaliai nurodyta naudojimosi patalpa, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad patalpos iš esmės yra vienodo vertingumo; ginčas kilo dėl langų ir atskirų įėjimų.
40. Sutiktina, kad atsakovės siūlomame projekte nurodyti du atskiri įėjimai sumažintų šalių konfliktuojančius santykius, nes šalys turėtų autonominį įėjimą, be to kiekvienai šaliai atitektų po langą, tačiau įvertinus tai, kad atsakovės pateiktame projekte kaminas priskirtinas tik išimtinai ieškovei, atskiri įėjimai ir langai negali būti vertinami kaip didesnis gėris nei bendrų objektų naudojimosi tvarkos išsprendimas, net jei šiuo metu kaminas ir nenaudojamas, todėl ieškovės projektas, dėl nurodytų motyvų vertintinas kaip geriausia atitinkantis šalių interesus, nors ieškovės atstovas iš esmės neprieštaravo ir dėl atsakovės siūlomo projekto, taip siekdamas kompromiso su kita šalimi. Atsakovės atstovas nurodė, kad jei teismas manys, kad kaminas turėtų būti priskirtas abiem šalims, tai atsakovė sutiktų su projekto pakeitimais, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė į bylą teismui teikė kelis projektus, juos nuolat tobulino, tai turėjo procesinę galimybę teismui tokį projektą ir pateikti, bet nepateikė.
41. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kad pagal ieškovės siūlomą palėpės naudojimosi tvarką kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir abiem bendraturtėm tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, nustatytina negyvenamosios patalpos – pastogės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal UAB „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, ieškovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui priskirtina Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-2 (23,64 kv. m. ploto), atsakovės naudojimuisi, valdymui ir disponavimui atitenka Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-3 (24,09 kv. m. ploto), o Pastogės patalpų dalis pažymėta indeksu 3-1 (4,67 kv. m.) lieka ieškovės ir atsakovės bendram naudojimuisi.
Dėl naudojimosi pirmojo aukšto laiptais
42. Atsakovės atstovas teismo prašė nustatyti naudojimosi tvarką pirmo aukšto laiptais, kuriais naudojasi ieškovė, patekdama į jai priklausančias patalpas, kad atsakovė galėtų šiais laiptais naudotis reklamos tikslais, nes dabar ribojama atsakovės galimybė konkuruoti su ieškove. Pateikė 2018 m. gegužės 17 d. UAB „Geopora“ projektą (e. b. T. 2, b. l. 182). Ieškovės atstovas prašė tokios tvarkos netvirtinti, nes ieškovė tokio reikalavimo nereiškė; be to laiptai nėra šalių nuosavybė. Teismas sutinka su ieškovės atstovo motyvais, kad šie laiptai nėra šalių bendroji nuosavybė, kiekviena šalis į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas turi autonominius įėjimus, todėl toks prašymas nėra susijęs su bendrosios nuosavybės įgyvendinimu, dėl ko byla ir yra nagrinėjama, todėl toks prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Be to atsakovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad siekiant taikaus ginčo sprendimo, nepretenduoja į pirmojo aukšto lauko laiptus, nors šie turėtų būti taip pat priskirti prie bendrojo naudojimo pastato dalių. Kadangi jie išeina tiesiogiai į miesto aikštę, o atsakovė neturi kito išėjimo į šią aikštę, šie laiptai jai būtų labai naudingi reklamos tikslais. Tačiau vardan taikos ieškovė nedidina savo reikalavimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė patyrė šias išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio, 800 Eur už advokato paslaugas, 300 Eur už projektų parengimą. Advokatas parengė ieškovei ieškinį, atstovavo jai teisme. Reikalaujamas išlaidų atlyginimas atitinka suteiktų paslaugų kiekybę ir kokybę (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis). Projektas reikšmingas nustatant naudojimosi tvarką pagal projektą, todėl išlaidos už projekto parengimą pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 1175 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovės priteistinos valstybei 4,75 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rūsio naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, paskiriant naudotis rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-4 (8,51 kv. m. ploto).
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minutėlė sau“, juridinio asmens kodas 151270949, nustatyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rūsio naudojimosi tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, paskiriant naudotis rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-1 ir R-3 (bendrai 8,53 kv. m. ploto).
Ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“, juridinio asmens kodas 151270949, naudojimui nustatyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendram naudojimuisi rūsio patalpomis tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Metrum LT“ 2018 m. birželio 13 d. parengtą Rūsio patalpų padalijimo projektą, pažymėtas indeksais R-2 ir R-5 (bendrai 16,02 kv. m.).
Ieškovės I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“, juridinio asmens kodas 151270949, bendram naudojimui priskirti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinę nekilnojamojo daikto kadastro matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 1-6.
Ieškovei I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, ieškovės naudojimuisi atitenka Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-2 (23,64 kv. m. ploto).
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minutėlė sau“, juridinio asmens kodas 151270949, nustatyti negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, atsakovės naudojimuisi atitenka Pastogės patalpos dalis, pažymėta indeksu 3-3 (24,09 kv. m. ploto).
Ieškovei I. G. ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minutėlė sau“ juridinio asmens kodas 151270949, nustatyti negyvenamosios patalpos – pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, nustatant, kad pagal uždarosios akcinės bendrovės „Metrum LT“ 2018 m. sausio 18 d. parengtą Pastogės patalpų padalijimo projektą, bendram naudojimui priskiriant palėpės patalpą pažymėtą indeksu 3-1 (4,67 kv. m.).
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“, juridinio asmens kodas 151270949, ieškovei I. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1175 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“, juridinio asmens kodas 151270949, 4,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minutėlė sau“ ieškinį nutraukti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.