Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, bedarbis, nuolat gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 140 str. 2 d., 290 str. areštu 60 parų už nusikalstamas veikas padarytas iki šio teismo nuosprendžio priėmimo; kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui bei grasino nužudyti: jis 2014-11-15 apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu sudavė šešis kartus sugyventinei R. T. į veidą bei kitas kūno vietas, tampė už plaukų padarydamas šiuos sužalojimus: galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu kaktoje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kraujo išsiliejimu po kairės akies jungine, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, bei žodžiu pagrasino ją nužudyti, taip sukeldamas R. T. išgąstį ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis E. Š. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų neigė, parodė, kad tuo metu buvo R. T. sugyventinis, kartu vedė bendrą ūkį, ketino tuoktis, buvo padavę pareiškimus. Lapkričio 15 d., gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su R. nuomojosi butą. Tą dieną laukė svečių, jie atvažiavo susipažinti su jo būsima žmona. Jie visi nuvažiavo į kavinę. Kavinėje išgėrė alkoholio, paskui juos parvežė, namie liko dviese su R. Iš parduotuvės ėjo parnešti butelį, jam grįžus R. šnekėjo telefonu. Jis paklausė, su kuo ji kalba, ji nepasakė. Išgėrė kartu, į R. telefoną atėjo SMS žinutė. Kadangi R. telefonas buvo užrakintas kodu, jis paspaudė ekraną, ekranas skilo ir atsirakino telefonas, jame buvo žinutė “ar tavo debilas išvažiavo, galiu atvažiuoti“. Tada jis tam asmeniui paskambino. Paskui R. pasakė, kad vestuvės baigėsi. R. jam anksčiau buvo neištikima, bet jis jai buvo atleidęs. Lapkričio 15 d. jai pasakė, kad viskas baigta, numetė telefoną, išėjo į degalinę. R. paliko namuose. Tą vakarą buvo išgėręs 0,5 l talpos degtinės butelį, namo negrįžo, miegojo automobilyje. Paskui jam skambino tas pats asmuo, kuris rašė žinutę, klausė ar dar gyvas. Apie 6.00-7.00 val. ryte paskambino R., sakė, kad yra ligoninėje, prašė, kad jis atvažiuotų. Nuvažiavo į ligoninę, R. jam pasakė, kad jis ją sumušė, tačiau jis mano, kad ji nukrito namuose. R. veidas buvo sumuštas, kadangi ant lovos galų yra medžio imitacija, jis mano, kad ji ant jų griuvo ir susižalojo. R. buvo ankščiau neteisingai jį apkaltinusi, ji yra priklausoma „Xanax“ vaistams, turi psichologinių problemų. Ryte matė kaip R. išgėrė „Xanax“ tabletę, ryte buvo užkliuvusi už lovos kampo, susižeidė koją. Kai jai yra abstinencija, jai prasideda traukuliai. Jis jokios priklausomybės neturi. Ne jis vartojo smurtą R. atžvilgiu, kas vartojo, nežino. Jis kalbėjo su psichologais, jam aiškino, kad R. yra priklausoma, kai baigia veikti vaistai, jai prasideda stipri baimė likti vienai. Niekada nėra grasinęs R. Ji serga, jai reikia gydytis nuo priklausomybės. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis iš esmės nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (t. 1, b.l. 54,55,59,60).

Nukentėjusioji R. M. (ikiteisminio tyrimo metu buvusi pavardė – T.) teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su E. Š. kartu gyveno. Kol remontavo savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), jie kartu nuomojosi butą (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno vienerius metus. E. ir anksčiau ją mušdavo, bet ateidavo jo teta ir tėvas, prašydavo atleisti, todėl ji atleisdavo. E. Š. priklausomas nuo alkoholio. Lapkričio 15 d. atvažiavo E. Š. draugai, kavinėje kartu pasisėdėjo. Paskui grįžo namo, juos parvežė iki Melnragės, E. nuėjo iki „Maximos“ parduotuvės, nupirko degtinės butelį, kartu grįžo į (duomenys neskelbtini). Nors ji buvo įdarbinusi E. savo įmonėje, bet jis nedirbo. Namuose E. gėrė, ji dar nespėjo išgerti, kai jai paskambino kreditorius N., paprašė išeiti su dokumentais. Parašė jai žinutę „aš esu kieme, išeik su popieriais“. E. metė telefoną, su koja jį sudaužė. Pirmiausia jai kumščiu trenkė į kairę akį. Prie lango yra spinta, kai ją mušant jie atsidūrė ten, ji bandė iššokti pro langą, nes jie gyveno pirmame aukšte. Tada E. ją pagriebė, kol ją mušė, ji buvo nukritusi du kartus, ją spardė kojomis. Jai buvo sutrenktos kojos, strėnos. Paskui E. ją smaugė. Ji nukrito prie radiatoriaus, buvo beveik praradusi sąmonę, paskui truputį atsigavo ir girdėjo, kaip jis pasakė „užmušiau“. Paskui E. pamatė, kad ji atsikėlė, pradėjo grasinti, kad jei ji praneš policijai, jis įkiš ją į maišą ir išmes į jūrą. Ji jam pažadėjo, kad neskambins policijos pareigūnams. Ji E. grasinimais patikėjo, galvojo, kad tą dieną neišgyvens. Tada E. išėjo, o ji iš kito telefono iškvietė greitąją. Ją išvežė į ligoninę. Naktį E. pats pasiskambino jai, į ligoninę atėjo su degtinės buteliu ir pasakė „tu gyva, mažai dar gavai“. E. išgėręs būna labai agresyvus. Jai padarytą turtinę žalą sudaro telefonas pirktas pagal sutartį, dar moka įmokas „Omnitel“ ir lovos vertė. Po sumušimo ji psichologiškai blogai jautėsi, buvo stipriai sužalota, vos išgyveno, ilgai gydėsi, tik po mėnesio išnyko mėlynės. Dėl verslo turėjo lankytis įstaigose, turėjo su mėlynėmis važiuoti. Bute jautėsi nesaugiai, iki šiol E. bijo. Ir dabar E. ją įžeidinėja, vadina narkomane. Smurtą iš E. Š. patyrusi apie dešimt kartų, keturi iš jų buvo stiprūs sumušimai, lapkričio 15 d. buvo pats stipriausias. Po įvykio praėjus 6 mėnesiams, ji ištekėjo už kito vyro, net sukūrus naują šeimą, nesiliauja laiškai ir žinutės iš E. Š..

Iš esmės tokius pačius parodymus nukentėjusioji davė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 12-14, 16-17).

Liudytojas J. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajai nuomojo kambarį. Įvykio lapkričio 15 d. nematė, tik matė R. grįžusią iš ligoninės sumuštu veidu, ji pasakojo, kad ją sužalojo E. Š.. Prieš grįžtant iš ligoninės, kadangi turėjo atsarginį raktą nuo buto, jis nuėjo pažiūrėti, kas nutiko. Nuėjęs pamatė sulūžusią lovą, žalą atlygino R., jam už lovą sumokėjo 500 Lt, pretenzijų neturi. Lyg langas buvo praviras bute, bet negali tvirtinti. Konfliktų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nėra girdėjęs. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja R. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad E. Š. yra jos sūnėnas. Su R. susipažino 2013 m. liepos mėn. R. T. vieną kartą jai paskambino, sakė, kad jai blogai, prašė atvažiuoti. Tuo metu E. Š. dirbo. Ji nė kartą nematė R. sumuštos, nei vienos mėlynės ant jos kūno nematė. 2014 m. matė R. Ar E. vartoja alkoholį, nežino. E. apie R. atsiliepdavo labai gražiai. Kad E. būtų pakėlęs ranką prieš R., nematė. R. T. girta būdama yra pasakiusi, kad E. yra smurtavęs prieš ją. R. būdama girta sakė, kad nori skirtis, ar sakė, kad ją muša, nežino. R. jai dažnai skambindavo ir rašydavo. 2014 m. vasario mėn. buvo pas nukentėjusiąją atėjusi į (duomenys neskelbtini), mėlynių nematė, ji tada liepė kažką rašyti. 2014 m. vasario mėn. ji prašė paskolinti pinigų, nesakė, kam reikia, paskolino 50 Lt.

Iš akistatos tarp R. T. ir E. Š. protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. M. (T.), dalyvaujant E. Š., dar kartą patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, patvirtino, kad kai jai į mobiliojo ryšio telefoną atėjo trumpoji žinutė, E. Š. jį pagriebė, paskaitė žinutę, sugadino telefoną, tapo nevaldomas, kumščiu jai sudavė į veidą, ji nugriuvo, tada stojosi ir E. dar kartą smogė du kartus kumščiu jai į veidą, nuo ko ji vėl nugriuvo ant grindų prie lango, atsikėlusi norėjo pabėgti pro duris, bet ją pasivijęs, E. Š. nuvertė ant lovos, ir gulinčiai sudavė kumščiu į veidą, kai nuo lovos atsikėlė, dar kartą sudavė kumščiu į kaktos kairę pusę, nuo smūgio ji prarado sąmonę, griuvo. Kai ji pradėjo judėti, E. pasakė, kad nebandytų niekam skųstis, viso mušimo metu E. ją tampė už plaukų ir grasino užmušti, sakydamas „aš užmušiu tave, įkišiu į maišą ir nuvežęs į Melnragę išmesiu į jūrą“ (t. 1, b.l. 62,63).

Specialisto išvadoje Nr. G 2463/14 (03) nurodoma, jog R. T. buvo nustatytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, minkštųjų audinių patinimu kaktoje, kairės akies vokuose, kairiame skruoste, kraujo išsiliejimu po kairės akies jungine, lengvu galvos smegenų sukrėtimu. Nustatytus sužalojimus R. T. galėjo patirti bukos traumos pasekoje, paveikus nurodytas galvos vietas kietais bukais daiktais. Įrašai tyrimo metu disponuotuose med. dokumentuose leidžia teigti, kad nustatytus sužalojimus R. T. patyrė iki 2014-11-15 22:45 val.(GMP iškvietimo data ir laikas). Pagal tyrimo metu disponuotuose med. dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją R. T. galvoje galima išskirti mažiausiai dvi trauminio poveikio vietas (kakta, kairė akis su skruostu). Į tą pačią vietą galėjo būti ir keli trauminiai poveikiai. Turimais duomenimis R. T. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b.l.22,23).

Nors kaltinamasis E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę neigė, pripažindamas tik kad kartu su nukentėjusiąja išgėrė alkoholio, perskaitė jai atsiųstą žinutę ir apgadino telefoną, tačiau jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nevartojo ir jai negrasino, tačiau tokius kaltinamojo teiginius paneigia nukentėjusiosios R. M. (T.) parodymai bei specialisto išvada. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios R. M. parodymais apie jai sužalojimus padariusį asmenį ir žalojimų mechanizmą – ji teismui nurodė, kad dabar jau buvęs sugyventinis jos atžvilgiu smurtavo nebe pirmą kartą, išgėręs alkoholio tampa agresyvus, tą vakarą, susinervinęs, kad ji gavo trumpąją žinutę, sugadino telefoną ir ją užsipuolė, kumščiu suduodamas į galvos sritį ne vieną smūgį, dėl ko ji nekart nukrito, ketino šokti per langą ir taip pabėgti, tačiau nespėjo, nes kaltinamasis smurtą jos atžvilgiu vartojo ir toliau, tuo metu grasindamas ją užmušti, ji išsigando ir manė, jog tą dieną neišgyvens. Baigęs ją mušti, kaltinamasis išėjo, palikęs ją vieną bute, pagrasinęs, kad niekur nesikreiptų, jam išėjus, ji iškvietė greitąją pagalbą. Specialistas savo išvadoje patvirtino, kad sužalojimai nukentėjusiajai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai į dvi trauminio poveikio vietas – kaktą, kairę akį su skruostu, į tą pačią vietą galėjo būti smūgiuojama kelis kartus. Teismas atmeta kaltinamojo posėdžio metu išsakytą versiją, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati užkritusi ant bute esančios lovos galų, kadangi sužalojimų pobūdis patvirtina nukentėjusiosios teiginius, kad ji buvo mušama, be to, Klaipėdos priklausomybės ligų centro pažyma, pateikta posėdžio metu, patvirtina, kad R. M. nėra įrašyta į Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitą, ir paneigia kaltinamojo teiginius, kad nukentėjusioji priklausoma nuo psichotropinių vaistų. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji nuo kaltinamojo smurto nukenčia nebe pirmą kartą, tą ji nurodė apklausiama teisme, šią aplinkybę patvirtina ir 2014-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo E. Š. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. bei BK 290 str. arešto bausme už valstybės tarnautojo įžeidimą bei nukentėjusiosios R. T. sumušimą, kurį padarė net keturis kartus.

BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas: nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Subjektyvioji pusė – tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

Nukentėjusioji R. T. apie grasinimą ją nužudyti nurodė tiek pirminiame pareiškime policijai, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnų, šią aplinkybę patvirtino ir teisme, nukentėjusioji nuosekliai nupasakojo įvykio aplinkybes ir viso tyrimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos apie jai padarytus sužalojimus, jai išsakytus grasinimus. Įvertinus faktą, kad nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė daug smūgių į galvos sritį, į nukentėjusiosios R. M. teismui pateiktose fotonuotraukose užfiksuotus nukentėjusiosios sužalojimus, į tai, kad nukentėjusioji smurtą nuo kaltinamojo patyrė nebe pirmą kartą, kaip pati nurodė, šis kartas buvo sunkiausias, dėl ko ji ketino net iššokti per langą, mušdamas nukentėjusiąją, kaltinamasis savo pyktį išreiškė grasindamas ją nužudyti, sakydamas, kad ją užmuš, o jei ji praneš policijai, jis įkiš ją į maišą ir išmes į jūrą, todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis sudarė realią situaciją, kurioje nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad tą situaciją ji įvertino kaip pavojų savo gyvybei ir netikėti šiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad E. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui bei grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo E. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta teismo aptartais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., todėl, kad jis smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusiajai R. M. sveikatą, grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, šiuos nusikaltimus padarė iki 2014-12-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo taip pat nuteistas už R. M. (T.) sumušimą, įvykdytą keturis kartus, priėmimo, tai jį charakterizuoja kaip linkusį nusikalsti, cinišką ir visuomenėje priimtinas normas ignoruojantį asmenį. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos buvo nukreiptos prieš esminius ir pamatinius, įstatymo saugomus objektus ir gėrius - asmens sveikatą bei gyvybę. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukreipti prieš fiziškai silpnesnį asmenį - moterį, jos atžvilgiu panaudojant ne tik fizinio pobūdžio ir pakankamai agresyvius veiksmus, bet grasinant nužudyti. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus už nusikaltimus arešto bausmę, nustatant didesnį jos dydį nei sankcijoje už nusikaltimus numatytas šios bausmės vidurkis. Kadangi nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis, bausmės bendrintinos apėmimo būdu, į bausmę įskaitant kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo ir suėmimo) laiką nuo 2014-11-20 iki 2014-12-10 (t. 1, b.l. 64-66, 76-78).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 142,42 EUR (491,74 Lt) žalą PSDF biudžetui dėl nukentėjusiosios R. T. gydymo išlaidų (t. 1, b.l. 26-31). Nurodytas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji R. M. (T.) byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 507,33 EUR dydžio turtinės ir 3000 EUR dydžio neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 4-6). Nurodė, kad ją mušdamas kaltinamasis E. Š. sulaužė 173,50 EUR (600 Lt) vertės lovą ir sudaužė 333,33 EUR (1149,99 Lt) vertės telefoną Iphone, už kurį tebemoka įmokas UAB „Omnitel“. Už lovą minėtą pinigų sumą ji sumokėjo kambario savininkui J. B. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo smurto ir grasinimo nužudyti ji juto didelį fizinį skausmą, stresą, baimę ir išgąstį, teko gulėti ligoninėje, po ligoninės dvi savaites negalėjo dirbti.

Vertindamas civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, jog byloje esantys įrodymai – fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas apgadintas mobiliojo ryšio telefonas (t. 1, b.l. 124, 142-144), telefono apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 39-42), sutartis su mobiliojo ryšio operatoriumi UAB „Omnitel“, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, patvirtina, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, kaltinamasis E. Š. sugadino šiai priklausantį 1149,99 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Iphone4S. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad lova, buvusi nukentėjusiosios ir kaltinamojo nuomojamame bute, duomenys neskelbtini), kuriame kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją – sulūžusi, pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad lovą prieš ją smurtaudamas sulaužė kaltinamasis E. Š., teismas neturi (t. 1, b.l. 4-11), kad lova buvo sulaužyta patvirtino ir liudytojas J. B., iš karto po įvykio apžiūrėjęs išnuomotą butą (t. 1, b.l. 20), nors šis nurodė, kad R. T. už lovą jam sumokėjusi 500 Lt, tačiau nukentėjusioji nuosekliai tiek savo pirminiame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad už sulaužytą lovą mokėjo 600 Lt, o liudytojas praėjus daugiau nei pusmečiui po įvykio, gali sąžiningai klysti dėl žalos atlyginimo aplinkybių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios R. M. (T.) civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsta, todėl tenkintina iš kaltinamojo priteisiant 506,56 EUR dydžio sumą (patikslinus nukentėjusiosios klaidingai nurodytas sumas eurais).

Sutinkamai su CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis brutaliais smurtiniais veiksmais sužalojo savo šeimos narį, smurtavo prieš fiziškai silpnesnį asmenį - moterį, su kuria kartu gyveno ir ketino tuoktis, nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais smūgiuodamas į vieną svarbiausių gyvybinių organų – galvą - padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, negana to, kaltinamasis grasino nukentėjusiąją nužudyti, o nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai bus realiai įgyvendinti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl tokių sužalojimų nukentėjusioji ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir emocinius išgyvenimus – baimę, išgąstį, nepatogumus pasirodant viešumoje dėl sužaloto veido. Byloje duomenų, kad patirti sužalojimai sukėlė negrįžtamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai nėra, nukentėjusioji sukūrė naują šeimą, laukiasi vaiko. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iki šių veikų padarymo dirbo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 1300 EUR, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių.

Nukentėjusioji R. T. (M.) turėjo 114 EUR išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu, šios išlaidos yra pagrįstos (t. 2, b.l. 10), todėl E. Š. pripažinus kaltu nusikaltimų padarymu, priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Asmens apžiūros metu iš E. Š. paimti 28,26 Lt, kurie saugomi Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje (t. 1 , b.l. 83-85), konfiskuotini ir perduotini byloje pareikštų civilinių ieškinių padengimui. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompaktinės plokštelės (t. 1, b.l. 123-124) – paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., ir jam paskirti:

-pagal BK 140 str. 2 d. - 60 parų arešto;

-pagal BK 145 str. 1 d. - 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą 60 parų trukmės arešto bausmę, šią bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., į bausmės laiką įskaityti E. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-11-20 iki 2014-12-10, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kaltinamajam E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo E. Š. 142,42 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 42 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. M. (T.) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai priteisti iš kaltinamojo E. Š. 506,56 EUR (penkis šimtus šešis eurus 56 ct) turtinei žalai atlyginti bei 1300 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo E. Š. priteisti 114 EUR (vieną šimtą keturiolika eurų) nukentėjusiajai R. M. turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimui.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dvi kompaktines plokšteles su nuotraukomis iš įvykio vietos bei nukentėjusiosios mobiliojo telefono (t. 1, b.l.123,124), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Iš E. Š. paimtus 8,18 EUR (28,26 Lt), saugomus Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje, konfiskuoti ir perduoti byloje pareikštų civilinių ieškinių padengimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.