Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovės UAB „Bobutės paskola“ ieškinio atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti 3845,64 Lt kredito, 1368,33 Lt kredito mokesčio, 240,90 Lt palūkanas, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti ieškinį.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio ir t.t.), t. y. įtvirtino asmens teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo kreipimosi įgyvendinimo sąlygas (LR CPK 137 str.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Vadovaujantis teritorinio teismingumo taisyklėmis kompetencija yra paskirstoma tos pačios grandies teismams. Pagal bendrojo teismingumo taisyklę (LR CPK 29 str.) ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinį pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini).

LR CPK normos, reglamentuojančios bylos teismingumą, nenustato reikalavimo, kad bylos teritorinį teismingumą lemia išimtinai atsakovo (skolininko) deklaruota gyvenamoji vieta. LR CK 2.16 str. 1 d. nustato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (LR CK 2.16 str. 2 d.). LR CK 2.17 str. išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (LR CK 2.17 str. 1 d.). LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d. taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta; jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai ir kt.).

Darytina išvada, gyvenamosios vietos nustatymas yra susijęs su reikšmingų aplinkybių visumos konstatavimu. Šiuo atveju pagal pridedamus prie ieškinio duomenis matyti, t. y. pagal vartojimo kredito sutarties Nr. sv2hn3gx specialiąsias sąlygas, kad atsakovo adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo siunčiamas raginimas sumokėti skolą, pranešimas apie vartojimo sutarties nutraukimą. Su ieškiniu nėra pateikta jokių duomenų, kad šalys buvo susitarusios ginčą spręsti pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Teismas nurodo, kad pagal kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Juolab, kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R‑18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 12 punkte nurodyta, jog asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Teismas nurodo, kad ieškovei pats atsakovas nurodė savo gyvenamąją vietą kitokią, negu jis yra deklaravęs. Todėl darytina išvada, kad ieškovė turi pakankamą pagrindą laikyti atsakovo gyvenamąją vietą sutartyje nurodytu adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR CK 2.17 str. 3 d. fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jei šios pareigos asmuo neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareikštas ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui, todėl atsisakytina jį priimti ir jis grąžintinas jį pateikusiam asmeniui (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Vadovaujantis LR CPK 137 str. 3 d., jeigu byla neteisminga tam teismui, teismas privalo nurodyti teismą į kurį pareiškėjui reikia kreiptis, t. y. šiuo atveju ieškinys teismingas pagal atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Atsisakius priimti ieškinį LR CPK 87 str. 1 d. 3 p. pagrindu grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis 82 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovės UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Ieškovei UAB „Bobutės paskola“, įmonės kodas 302447985, grąžinti 82 Lt žyminio mokesčio sumokėto 2013-09-26, Danske Bank A/S Lietuvos filiale.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.