- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 1-307-517/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00130-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. J.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001m. liepos 24d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d., 271 str. 3d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m. ir 9 mėn. l/a, paleistas 2003m. sausio 14d. pagal Kaišiadorių raj. apyl. teismo 2003m. sausio 13d. nutartį, pritaikius LR BK 54² str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), lygtinai 1m. ir 14d. l/a; 2) 2012m. kovo 05d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d.-areštu 40(keturiasdešimčiai) parų; 3) 2013m. rugsėjo 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 310 str., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštą 60(šešiasdešimčiai) parų, du paskutiniai teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis V. J., smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2014m. vasario 12d., apie 16⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo buvusiai sugyventinei-pil. H. K. priklausančios sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis, sugyventinės pakviestas, tuo metu kelias savaites gyveno ir padėjo ūkio darbuose, kieme kilusio tarpusavio konflikto metu tyčia pastūmė savo buvusią sugyventinę-pil. H. K., kuri nugriuvo ant žemės, po ko jis(kaltinamasis V. J.) gulinčiai ant žemės nukentėjusiajai H. K. ne mažiau kaip vieną kartą su koja įspyrė į nugaros sritį, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai H. K. buvo padaryta kraujosruva juosmenyje, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios H. K. sveikatą.
Kaip matyti iš kaltinamojo V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, paskutines porą savaičių jis gyveno pas savo buvusią sugyventinę H. K., su kuria turi dvi dukras, jai padėdamas ūkio darbuose. 2014m. vasario 12d. jis su sugyventinei priklausančiu benzopjūklu „ Sthil “ tvarkė malkas. Bedirbdami, abu su buvusia sugyventine H. K. išgėrė, buvo neblaivus. Vėliau tarp jų įvyko konfliktas, nes buvusi sugyventinė buvo paslėpusi jo mobilaus ryšio telefoną ir nenorėjo atiduoti, todėl jis paėmė sugyventinės benzopjūklą ir išėjo į lauką, norėdamas benzopjūklą nunešti pas savo seserį iki kol jam nebus grąžintas telefonas. Buvusi sugyventinė H. K. jį pasivijo kieme ir griebė už benzopjūklo ties grandine, nenorėdama pjūklo paleisti. Abu jie susistumdė, po ko jis tyčia su ranka pastūmė savo buvusią sugyventinę, pataikydamas jai į krūtinę, netoli kaklo, dėl ko ši nukrito ant žemės. Tada jis gulinčiai savo buvusiai sugyventinei vieną kartą su koja spyrė į nugarą. Jo buvusi sugyventinė H. K. taip pat buvo neblaivi, todėl visų įvykio aplinkybių galėjo ir neprisiminti. Jis labai gailisi dėl savo padarytų veiksmų(b.l. 74).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis V. J. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios H. K. ir liudytojų V. J., B. S., O. J. ir Ž. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 28-29, 31, 36-37), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 5) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-8), tarnybiniu pranešimu dėl pristatyto asmens(b.l. 9), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 17-18, 76-77) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 19-27, 78-79), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 55), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 48) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios H. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji, duodama labai prieštaringus parodymus byloje apie 2014m. vasario 12d. kilusio tarpusavio konflikto su buvusiu sugyventiniu-kaltinamuoju V. J. jos sodybos kieme aplinkybes, iš esmės patvirtino kaltinamojo V. J. parodymus apie smurtavimo prieš jos asmenį faktą, kartu nurodydama, kad tiksliai nurodyti jai suduotų smūgių skaičiaus ji negali(b.l. 10-16).
Kaip matyti iš liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. vasario 12d. ji buvo namuose ir išgrido triukšmą lauke. Pasižiūrėjusi per langą, pamatė, kad kaimynė H. K. savo sodybos kieme konfliktuoja su savo sugyventiniu V. J.. Kaimynė rankomis buvo suėmusi už benzininio pjūklo „ Stihl ”, o tuo metu kaimynės sugyventinis V. J. bandė iš jos atimti laikytą įrankį. Atiminėdamas benzininį pjūklą, V. J. po žolę tampė ir jos kaimynę H. K.. Konflikto metu prie tėvų buvo pribėgusi viena iš jų dukrų. Viso konflikto ji nematė(28-29).
Kaip matyti iš liudytojos O. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. vasario 12d., grįžusi iš mokyklos, ji matė, kaip tėvas V. J., paėmęs benzininį pjūklą, išėjo į lauką, o motina H. K. nuėjo jam iš paskos. Po to, išgirdusi triukšmą lauke, buvo išėjusi į kiemą ir matė, kad motina H. K. guli ant žemės, o tėvas V. J. ją spardo. Sesuo Ž. J. buvo šalia tėvų. Netrukus atvyko policija(b.l. 36).
Kaip matyti iš liudytojos Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. vasario 12d., grįžusi iš mokyklos, ji matė, kaip tėvas V. J., paėmęs benzininį pjūklą, išėjo į lauką, o motina H. K. nuėjo jam iš paskos. Tėvas pjūklą nešėsi link gatvės, o motina jį vijosi. Matė, kaip motinai pribėgus, tėvas padėjo benzininį pjūklą ant žemės ir motiną pastūmė, kuri nugriuvo ant žemės. Tada tėvas tris kartus spyrė ant žemės gulinčiai motinai į koją, po ko, paėmęs pjūklą, pabėgo(b.l. 37).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta yra privati namų valda, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą, kur buvo smurtaujama artimoje aplinkoje, jokių grumtynių pėdsakų rasta nebuvo(b.l. 5-8).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyresn. tyrėjo 2014m. vasario 12d. rašyto tarnybinio pranešimo, minėtą dieną gavus pranešimą apie galimą smurtavimą artimoje aplinkoje, apie 16⁰⁰ val. buvo apsilankyta adresu: Tulpiakiemio km., Siesikų sen., Ukmergės raj., kur buvo sulaikytas kaltinamasis V. J., su savimi turėjęs benzininį pjūklą, kuris aplinkybių išsiaiškinimui buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK(b.l. 9).
Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, kad, patikrinus 2014m. vasario 12d., 16⁰⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo V. J. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 1,28 promilės girtumas(b.l. 55, 80).
Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. J. parodė gyvenamąjį namą sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), kur įvyko konfliktas dėl mobilaus ryšio telefono tarp jo ir buvusios sugyventinės H. K.. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamasis V. J. parodė, kur jis nešėsi iš namų paimtą benzininį pjūklą „ Sthil “, paaiškindamas jį besivijusios buvusios sugyventinės-nukentėjusiosios H. K. veiksmus, o po to parodė vietą sodybos kieme, kur jie tarpusavyje su buvusia sugyventine-nukentėjusiąja H. K. susistumdė, kada jis besitęsusio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiosios asmenį(b.l. 76-79). Šie kaltinamojo V. J. duoti parodymai visiškai sutapo su pačios nukentėjusiosios H. K. duotais parodymais apie kilusio konflikto aplinkybes su ja atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 17-27).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, kad, 2014m. vasario 13d. įvertinus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose gydymo įstaigos darytus įrašus ir atlikus papildomą nukentėjusiosios H. K. medicininę apžiūrą dėl pastarajai padarytų kūno sužalojimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą 2014m. vasario 12d. įvykusio konflikto artimoje aplinkoje metu, sunkumo laipsnio nustatymo, šalia kitų nukentėjusiajai padarytų sužalojimų buvo konstatuota ir kraujosruva juosmenyje. Visi sužalojimai, tame tarpe ir kraujosruva juosmenyje, buvo padaryti kietais bukais daiktais vienos paros laikotarpyje iki apžiūros. Nukentėjusiajai H. K. tiek dėl padarytų kūno sužalojimų visumos, tiek ir dėl kiekvieno atskirai padaryto kūno sužalojimo, buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 48).
Kadangi nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis V. J., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto artimoje aplinkoje metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo buvusią sugyventinę-nukentėjusiąją H. K., pas kurią tuo metu gyveno, ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota(b.l. 48), savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Kaltinamojo V. J. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes nukentėjusioji jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam neturėjo, todėl baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo(b.l. 14).
Kaltinamasis V. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-viešaisiais darbais ir jos dydžiu(b.l. 87).
Sankcijoje už kaltinamajam V. J. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšis, yra numatyti kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant kaltinamojo V. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris, praeityje jau būdamas teistas tris kartus, tame tarpe ir už analogiškus smurtinius veiksmus prieš savo sugyventinės-nukentėjusiosios asmenį, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo V. J. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis V. J. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis V. J. jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo V. J., kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, asmenybę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam V. J., kaip jau nebe pirmą kartą teisiamam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, yra tikslinga skirti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 46 str.). Paskirtina viešųjų darbų bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. J. asmenybę, jo, kaip oficialaus darbo neturinčio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti, paskiriant viešuosius darbus vieneriems metams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 30(trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam V. J. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam V. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2014m. vasario 12d., 16⁰⁰ val., iki 2014m. vasario 14d., 09⁵⁵ val., t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis V. J. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą-benzininį pjūklą „ Stihl “, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai H. K..
Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.