Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka V. B., gimęs 1986 m. vasario 18 d., nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 6 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. rugsėjo 6 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 21 d.

Anksčiau teistas 7 kartus.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau stebimas rizikos mažėjimas. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, skatintas 3 kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Komisija pažymi ir tai, kad stebimas nuteistojo nuosekliai disciplinuotas, pozityvus elgesys, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, todėl, Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad V. B. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik sutinkamai su prokuroro skunde išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas dabartiniame pataisos procese nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą V. B. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito tik paskutinį vertinimo kartą ir tik tokia apimtimi, jog vidutinė rizika pasižymi mažėjimo dinamika. Ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik atsižvelgus į 4 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, visų jų metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, vis tik atsižvelgiant į teismui pateiktų duomenų visumą, nuteistojo akivaizdi pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta, taip pat nenustatyta išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, o tai BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Sutiktina su prokuroro skunde nurodyta aplinkybe, jog nuteistojo V. B. elgesyje vis dar yra vyraujančių tiek statinių, tiek dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie kelia abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu bei ilgalaike jų trukme. Nors statiniai kriminogeniniai veiksniai nėra koreguotini, tačiau nuteistojo elgesyje nustatyti net 8 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus), kurie turi reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir privalo būti koreguojami siekiant eliminuoti problemines sritis iš savo elgesio. Juo labiau, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių koregavimas turi tiesioginės įtakos ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčiui, tuo tarpu dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje nustatyta vidutinė rizika ir gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, jokia prasme neatspindi nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio ar pažangos, kas leistų spręsti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Dėl ko tik nuoseklus veiksnių koregavimas galėtų sudaryti pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymą. Minėtų veiksnių gausa dabartinėje pataisos stadijoje dar neleidžia teismui daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra tiek pozityviai pakitęs, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nustatyti vos keli apsauginiai veiksniai, mažinantys riziką pakartotinai nusikalsti, tai yra turima gyvenamoji bei darbinė vieta išėjus į laisvę, iš tiesų neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, kuriuos nuteistasis privalo mažinti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra vertinama kaip žema.

Teismas taip pat pritaria prokuroro skunde nurodytam motyvui dėl darbinės motyvacijos nepakankamumo galimo lygtinio paleidimo atveju. Iš bylos duomenų pastebimas nukentėjusiojo siekis dirbti – jis nuo 2023 m. gegužės 8 d. iki 2023 m. liepos 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2023 m. liepos 12 d. – (duomenys neskelbtini) pareigose. 2023 m. liepos 9 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, darbinę veiklą tęsia (duomenys neskelbtini). Vis tik nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamos veikos pasižymi joms būdingu modeliu, tai yra visos nusikalstamos veikos yra finansinio pobūdžio. Vertinimo metu nuteistasis teigė, kad būdamas laisvėje pragyvendavo iš nelegaliu būdu gaunamų pajamų, šiuo metu turi skolų apie 50 500 Eur dėl nesumokėtų administracinių baudų bei nepadengtų civilinių ieškinių nukentėjusiesiems. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis pripažino, jog net ir tęsiant darbą bausmės atlikimo vietoje, turimos skolos yra didelės ir sunkiai įveikiamos dėl didelės šeimos išlaikymo ir pajamų nestabilumo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 70 858 Eur, išieškota dalis – 219 Eur, savanoriškai padengta dalis – 8 Eur, kas patvirtina, jog nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai reikalauja specialių lėšų paskirstymo įgūdžių ir pastovaus šaltinio užtikrinimo. Pažymėtina, kad dauguma nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su lėšų valdymo sunkumais, mąstymu ir elgesiu. Tuo tarpu savanoriškai dengiami finansiniai įsipareigojimai neatskleidžia, jog nuteistasis geba tinkamai užtikrinti savo finansinį stabilumą, o taip pat vangus civilinių ieškinių dengimas atskleidžia, jog nuteistasis nėra kritiškas savo nusikalstamų veikų atžvilgiu.

Pritartina ir prokuroro skundo motyvui, kad V. B. šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos metu dar negali būti vertinama kaip pakankama ir akivaizdi. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad nuteistasis dažnai kartoja analogiškas klaidas, nesugebėdamas rasti alternatyvų, negeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, ir sričių, kuriose problemos yra gana paviršutiniškos. Nuteistasis pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikių sąnaudų ir naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, taip pat ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, jas įvertindamas tik sau ir atitinkamiems asmenims. Tikslai nekonkretūs, apie tikslią darbovietę mąstys tik išėjęs į laisvę. Nurodytų aplinkybių visumoje pažymėtina ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, būtent tai, kad jis nuo 2023 m. liepos 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. lankė individualias konsultacijas ir baigė užsiėmimų kursą „Elgesio keitimo terapija“, taip pat po šių kursų baigimo lankė palaikomąsias psichologų konsultacijas. Vis tik pastarosios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nenusveria jo mąstymą ir elgesį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumos. Nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių suvokimas, impulsyvus elgesys, tų pačių klaidų kartojimas yra susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Be kita ko, nuteistasis savo paties požiūriu išlieka itin palankus bei nesureikšminantis savo įvykdytų nusikalstamų veikų. Kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis dar nėra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo. Nors bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo, taip pat buvo skatintas 3 kartus už gerą elgesį, sąžiningą darbą, vis tik pažymėtina, kad, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, jo kriminalinė patirtis formavosi nuosekliai bei sąlyginai ilgą laikotarpį, nepaisant padarinių jam pačiam (teismo sprendimais skiriamų bausmės rūšių). Toks nuteistojo elgesys suponuoja prielaidą apie nepakankamą jo gebėjimą laikytis įstatymų normų, atsižvelgus į tai, kad jo elgesiui būdinga kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos bei visuomenėje priimtų taisyklių ignoravimas.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismas pritaria prokuroro skunde nurodytai aplinkybei, kad V. B. neatliktos bausmės dalis (2 metai 1 mėnuo 12 dienų), įvertinus ją visos paskirtos ir subendrintos už ne vieną įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės ir aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. B. pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Priešingai, šiai dienai vis dar akivaizdu, jog nuteistojo teigiamas nusikalstamo elgesio pokytis stebimas itin trumpą laiką ir pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje, siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuroro Nerijaus Brundzos skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. spalio 9 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam V. B. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 9 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.