Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 8 d., apie 17 val. 50 min. Kurorto gatvėje, Druskininkų mieste, vairavo lengvąjį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio bei meteorologines sąlygas ir atsitrenkė į kitą stovėjusią transporto priemonę - lengvąjį automobilį „VW Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją apgadino, nepranešęs policijos pareigūnams iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 p., 234 p., reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nutarimas keičiamas.

Apeliaciniame skunde kaltės, pažeidimų kvalifikavimo klausimai nėra ginčijami, todėl apygardos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą toje dalyje, dėl kurios yra paduotas apeliacinis skundas. J. K. nesutinka su administracine nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, paskirta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Apeliantas mano, kad tokios rūšies nuobauda yra aiškiai per griežta ir prašo jos neskirti.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, skundžiamo nutarimo motyvus sprendžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias normas, dėl to pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda negali būti laikoma teisinga, atitinkanti proporcingumo principo reikalavimus.

ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuris yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013, 2AT-3-2014).

Aukštesnio teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, individualizuodamas J. K. skirtiną nuobaudą, nepakankamai įvertino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nenustatė visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių tinkamas įvertinimas yra teisingos, proporcingos bei padarytam pažeidimui adekvačios nuobaudos skyrimo būtina sąlyga.

Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatytos jokios ATPK 32 straipsnyje numatytos J. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, priešingai, apylinkės teismas nustatė ATPK 31 str. 1 d. 2 p. numatytą asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes pažeidėjas savo noru atlygino nukentėjusiajam B. P. padarytą žalą, o pastarasis raštu patvirtino, kad jokių pretenzijų J. K. neturi (b. l. 61). Tačiau, apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino kitos J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 str. 1 d. 1 p., kadangi tiek paaiškinime dėl eismo įvykių aplinkybių (b. l. 7), tiek teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (b. l. 71-72) apeliantas išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo, teikė nuoseklius paaiškinimus, tokiu būdu padėdamas išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, kad su J. K. teiktais paaiškinimais sutiko ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas A. K. (b. l. 72). Atsižvelgiant į tai, yra visos sąlygos apeliantui taikyti ATPK 31 str. 1 d. 1 p. nuostatas.

Be to, apeliantas skunde nurodo ir kitą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 str. 1 d. 5 p., t.y., kad teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas. Vertinant apeliacinio skundo argumentą, kad J. K. šiuo atveju veikė esant būtinajam reikalingumui, pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010).

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad J. K. nuo 2014-01-24 iki 2014-02-03 išduotas nedarbingumo pažymėjimas, konstatuojant, kad pacientas serga komplikuotu ūminiu apatinės sienelė miokardo infarktu, arterine hipertenzija, jam atlikta segmentų angioplastika ir stentavimas, implantuoti 3 metalo stentai. Tolimesniam gydymui nukreipiamas į kardiologijos profilio reabilitacijos ligoninę (b. l. 60). Nuo 2014-02-02 iki 2014-02-20 J. K. gydėsi UAB „Draugystės sanatorija“ (b. l. 56). Vadovaujantis 2014-04-02 UAB „Draugystės sanatorija“ raštu nustatyta, kad 2014-02-08, 18 val. 20 min. J. K. kreipėsi į budinčią gydytoją R. N., skųsdamasis bloga savijauta, nerimu, galvos skausmu. Apžiūrint pacientą nustatytas aukštas arterinis kraujo spaudimas, skirtas gydymas kraujo spaudimą mažinančiais bei raminančiais medikamentais (b. l. 54). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir J. K., jog padarius pažeidimą pasijuto blogai, pradėjo gniaužti kvapą, kadangi buvo po operacijos, po infarkto, negalėjo daug vaikščioti, todėl nedelsiant kreipėsi į medikus. Po skirtų raminamųjų vaistų miegojo dvi paras (b. l. 71-72).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei apeliaciniame skunde išdėstytus apelianto argumentus, konstatuoja, kad iš pateiktų medicininių dokumentų akivaizdu, kad kilo grėsmė pažeidėjo sveikatai, gresiantis pavojus buvo realus, akivaizdus ir negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, o tik nedelsiant kreipiantis į gydytojus, be to, padaryta žala (transporto priemonių nežymūs apgadinimai) yra mažiau reikšminga nei išvengtoji (pažeidėjo sveikatos pablogėjimas ar net mirtis), todėl šiuo atveju teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, ir tai yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad J. K. administracine tvarka anksčiau baustas, tačiau nuobaudos negaliojančios, tokios rūšies KET pažeidimą padarė pirmą kartą, prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, žalą atlygino, pažeidimą padarė pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, kas laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Automobiliams padaryti apgadinimai nėra labai dideli, sunkių padarinių dėl eismo įvykio nekilo. Duomenų apie tai, kad J. K. sistemingai ir piktybiškai pažeidinėtų įstatymų reikalavimus, byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad J. K. paskirtas trijų metų trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab kad už tą patį pažeidimą jam paskirta 3000 Lt dydžio bauda, kuri yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė.

Atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, pažeidėjo asmenybę, konstatuotina, jog šioje byloje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims metams yra per griežta ir neproporcinga J. K. padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, todėl neteisinga. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir J. K. paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, t. y. teisę vairuoti transporto priemones atimti trumpesniam, negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalus, terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo dalį, kuria J. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) metams, pakeisti ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą J. K. paskirti 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.