- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-1544-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- A.K.
- Atsakovas
- S.K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A.K. ieškinį atsakovui S.K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A.K. 2009-10-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė padidinti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai E. K., gimusiai 1993-04-14, sumą ir priteisti iš atsakovo S.K. dukros išlaikymui iki jos pilnametystės konkrečia pinigų suma – 5950 Lt. Nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 1997-11-10 sprendimu iš atsakovo priteista nepilnametės dukros E. K. išlaikymui ¼ viso darbo užmokesčio dydžio, bet ne mažiau 1 MGL nuo 1997-10-31 iki jos pilnametystės. Vilniaus rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje tarp šalių 2008-07-21 buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią nepilnametei dukrai išlaikymui buvo paskaičiuota tvirta pinigų suma – 15000 Lt, t.y. apie 250 Lt kas mėnesį, kurią atsakovas iš karto sumokėjo. Po taikos sutarties patvirtinimo šalių dukters sveikata pablogėjo, ji buvo operuota, skirtas sanatorinis gydymas, o tai ženkliai padidino dukters išlaikymo išlaidas, kadangi jai nuolat reikia pirkti vaistus, atlikti tyrimus, skirtas sanatorinis mokymas, apmokėti dukters vežimo į mokyklą išlaidas. Dukters išlaikymui kas mėnesį reikalinga ne mažiau 1200 Lt. Atsakovas visiškai neprisideda prie papildomai atsiradusių dukters išlaikymo išlaidų ir šiais klausimais nesidomi. Atsakovo finansinė padėtis po taikos sutarties patvirtinimo pagerėjo, nes jis kas mėnesį gauna po 500 Lt iš ieškovės pagal taikos sutarties sąlygą. Ieškovei gimė antras vaikas, buvo sumažinta dekretinė išmoka, ji negali dirbti jokių papildomų darbų, taip pat turi sveikatos problemų. Kitos dukters tėvas tik retkarčiais teikia išlaikymą, kadangi pats yra bedarbis. Ieškovė kiekvieną mėnesį moka 650 Lt bankui lizingo įmokas, 500 Lt atsakovui pagal sudarytą taikos sutartį, taip pat išlaidos mokesčiams būstui išlaikyti sudaro 200 Lt, išlaidos maistui 800 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas S. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepagrįstai tvirtina, kad atsakovo padėtis yra geresnė, nes po taikos sutarties sudarymo ieškovei atiteko pastatas ir žemės sklypas, o atsakovas neteko gyvenamosios vietos. Dėl savo sunkios finansinės padėties atsakovas gyvena savo darbovietės patalpose. Atsakovo darbo užmokestis sumažėjo ir šiuo metu sudaro 364 Lt per mėnesį, iš kurio kas mėnesį mokama 97,14 Lt išperkamosios nuomos įmokų už kompiuterinę techniką. Todėl atsakovo finansinė padėtis yra ženkliai pablogėjusi ir jis neturi objektyvių finansinių galimybių mokėti didesnį išlaikymą. Ieškovė, nurodydama minimalią sumą dukters išlaikymui, nenurodo ir nepateikia konkrečių paskaičiavimų pagrįsti šiai sumai. Ieškovė nenurodo, kokia operacija buvo atlikta dukrai, kiek ji kainavo, kokie vaistai reikalingi, kiek jie kainuoja ir panašiai. Ieškovės pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovo, ieškovė gyvena ir atsakovui priklausiusiame sodo name, valdo jį ir juo naudojasi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys išlaikymo dydį dukrai E.K. nustatė tarpusavio susitarimu – taikos sutartimi, kuri buvo patvirtinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-07-23 nutartimi. Dėl to teismas laikė, kad, šalims susitarus, jog vienas iš tėvų – šiuo atveju atsakovas, dukrai skirs išlaikymą vienkartine pinigų suma, kuri iki pilnametystės sudaro 15000 Lt, preziumuojama, jog šalys įvertino tiek dukters būtinuosius ir specialiuosius poreikius, tiek kiekvieno iš tėvų indėlį į jų tenkinimą. Atsižvelgęs į tai, jog sudarant taikos sutartį, dukters išlaikymui skirta tvirta pinigų suma buvo paskaičiuota už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2011-04-14, konstatavo, jog šalys yra susitarusios dėl 250 Lt išlaikymo dydžio per mėnesį. Teismas taip pat įvertino tai, jog šalių dukters sveikatos problemos ir dėl jų atsiradę specialūs poreikiai egzistavo ir buvo žinomi šalims jau sudarant taikos sutartį. Vertindamas ieškovės pateiktus receptus ir čekius, teismas konstatavo, jog daugelis vaistų yra pirkta nuo bendro pobūdžio ligų, peršalimo, skausmo, uždegimo ar pan., kurie nesudaro pagrindo teigti, jog visi buvo skirti E. K. gydymui ir neįrodo papildomų išlaidų dėl pablogėjusios sveikatos, o duomenų apie naujai paskirtus nuolat vartotinus nekompensuojamus vaistus nėra. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių 400 Lt kurui, nurodytų išlaidų psichologo pagalbai, o byloje esančių duomenų nepakanka išvadai apie esminius vaiko sveikatos pokyčius, lėmusius ženkliai padidėjusias išlaidas, atsiradusias po taikos sutarties sudarymo iki ieškinio teismui pateikimo momento. Teismas pažymėjo, kad taikos sutarties sudarymo metu jau buvo gimusi antra ieškovės dukra ir paskolos sutartis su AB banku Snoras taip pat buvo sudaryta. Teismas padarė išvadą, kad dėl pagal sutartį nustatytų lėšų gavimo atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, pasikeitė tik nuosavybės objektas (kompensacija vietoje nekilnojamojo turto), tuo pačiu negalima vertinti, kad dėl šios kompensacijos mokėjimo pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, nes ji įgijo nekilnojamąjį turtą. Teismas konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų apie atsakovo pajamas, turimą turtą, įsipareigojimus, išlaikytinius, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Priešingai, taikos sutarties sudarymo metu atsakovas dirbo, o nuo 2009 metų jo darbo užmokestis sumažėjo, šiuo metu tiek atsakovas, tiek jo sutuoktinė yra bedarbiai, dėl sunkios finansinės padėtis atsakovas su šeima gyvena darbovietės patalpose, išlaiko nepilnametį vaiką – M. K.. Teismas nenustatė, kad atsakovas turi galimybę įsidarbinti ir vengia tai daryti, slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu nevykdo išlaikymo pareigų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir iš atsakovo S.K. priteisti išlaikymą nepilnametei E.K. po 250 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis 1995-04-27 LR įstatymu Nr.I-865 ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 8, 14 straipsniais, ir jos papildomų protokolų nuostatomis bei Europos žmogaus teisių teismo sprendimais. Teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo aktyvus, kadangi, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nustatęs, jog ilgiau kaip mėnesį vaikas negauna išlaikymo iš asmenų, privalančių jį išlaikyti pagal įstatymą (CK 3.192 str. 1 d., 3.236 str., 3.237 str.), nepranešė valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, kad ši imtųsi įstatyme numatytų priemonių, jog būtų apgintos vaiko teisės ir tuo tikslu nepriėmė atskirosios nutarties (CPK 299 str.). Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 1 straipsnį, nebuvo byloje objektyvus, aktyvus ir tuo pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 54 punktą 24. Ieškovės padėtis yra blogesnė nei atsakovo, kadangi nuo 2010 metų sausio mėnesio iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyriaus negauna jokių išmokų. Ieškovei baigėsi motinystės atostogos ir nuo 2010-06-01 ji grįžo į darbą UAB „Turto ir kapitalo apskaita“, kuriame dirba tik dvi valandas per dieną ir mėnesinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro 200 Lt. Darbovietėje jaučiama ekonominė krizė ir ieškovei darbdavys negali pasiūlyti geriau apmokamo darbo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. K. prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, kurie patvirtintų buvus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą nagrinėjamojoje byloje. Teismas bylą išnagrinėjo per septynis mėnesius ir šis terminas nelaikytinas neprotingai ilgu. Keletas teismo posėdžių buvo atidėti ne atsakovo iniciatyva, teismas aktyviai rinko įrodymus. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad buvo pažeisti lygybės ir viešumo principai. Ieškovė nepagrindė savo skunde dėstomų teiginių, teismą tariamai buvus nepakankamai aktyviu ir neužtikrinus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, 8 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, Konvencijos Septintojo protokolo 5 straipsnio nuostatų įgyvendinimo. Apeliaciniame skunde išvardintos teisės normos reguliuoja kitus teisinius santykius, o ieškovė neįvardija teisinio ryšio tarp bylos faktinių aplinkybių ir dėstomos argumentacijos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad teismo sprendimu buvo pažeista Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga. Apeliaciniame skunde nurodomi teisės aktai pažeisti nebuvo, o atsakovo pareiga išlaikyti vaiką buvo įgyvendinta tinkamai susitarimo pagrindu. Byloje nebuvo pagrindo taikyti LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, teismas teisingai apibrėžė ieškinio pagrindus ir sąlygas, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino šalių turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovė – prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai: pažymos apie ieškovės pajamas (b.l. 5-7, t.2).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės A. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti arba pakeisti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nebuvo aktyvus, nesivadovavo 1995-04-27 LR įstatymu Nr.I-865 ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 8, 14 straipsniais, ir jos papildomų protokolų nuostatomis bei Europos žmogaus teisių teismo sprendimais. Tačiau tokiems teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, o bylos aplinkybės minimų pažeidimų nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, pakankamai ir aiškiai argumentavo priimtą sprendimą, atsižvelgė į vienodas abiejų tėvų teises ir pareigas jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, todėl sutikti su apeliantės argumentais dėl tariamo minimų teisės aktų pažeidimo nėra jokio pagrindo.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų nepažeidė.
Ieškovė A.K., prašydama padidinti dukrai E. K., gimusiai 1993-04-14, šalių taikos sutartimi nustatyto išlaikymo dydį ir priteisti iki dukters pilnametystės tvirta pinigų suma - 5950 Lt (apeliaciniame skunde prašo priteisti išlaikymą nepilnametei E. K. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją), savo reikalavimą dėl pablogėjusios turtinės padėties grindė tuo, jog išaugo dukros poreikiai ir atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra), o po santuokos nutraukimo pagerėjo atsakovo turtinė padėtis, nes jis kas mėnesį gauna po 500 Lt iš ieškovės pagal taikos sutarties sąlygą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, o taip pat į atsakovo nurodytas aplinkybes (po taikos sutarties sudarymo ieškovei atiteko pastatas ir žemės sklypas, o atsakovas neteko gyvenamosios vietos; atsakovo darbo užmokestis sumažėjo ir šiuo metu sudaro 364 Lt per mėnesį, iš kurio kas mėnesį mokama 97,14 Lt išperkamosios nuomos įmokų už kompiuterinę techniką) bei į tai, kad ieškovė neįrodė, jog vaiko poreikiai ženkliai padidėjo arba esmingai pasikeitė vaiko sveikata, dėl ko atsirado papildomų išlaidų, padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė ir atsakovas įvykdė savo pareigą teikti vaikui išlaikymą tinkamai (sumokėjo taikos sutartyje sulygtą 15000 Lt sumą). Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo aktyvus, kadangi, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, ir nustatęs, jog ilgiau kaip mėnesį vaikas negauna išlaikymo iš asmenų, privalančių jį išlaikyti pagal įstatymą, nepranešė valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, kad ši imtųsi įstatyme numatytų priemonių, jog būtų apgintos vaiko teisės ir tuo tikslu nepriėmė atskirosios nutarties. Tačiau tokie apeliantės skundo argumentai nėra pagrįsti byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir esančiais įrodymais.
Apeliantės nurodytame CK 3.204 straipsnyje numatyta, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti, o CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nagrinėjamu atveju šalys taip ir susitarė – bendru sutarimu taikos sutartimi išsprendė šalių nepilnametės dukters išlaikymo klausimą iki jos pilnametystės. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-07-23 nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties nuostatomis. Šioje sutartyje ieškovė A.K. patvirtino, jog atsakovas S.K. iki taikos sutarties pasirašymo išmokėjo visą nepilnametės E. K. išlaikymui skirtą pinigų sumą, t.y. 15000 Lt vienkartinę išmoką ir išlaikymo išieškojimas iš S.K., pasirašius taikos sutartį, nutraukiamas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė, manydama, jog taikos sutartimi buvo pažeistos jos ar nepilnamečio vaiko teisės ar teisėti interesai, būtų skundusi šią sutartį patvirtinusią teismo nutartį arba kreipusis į teismą dėl taikos sutarties pakeitimo. Todėl apeliantės argumentai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pareiga išlaikyti vaiką buvo vykdoma netinkamai ar buvo pažeistos CK normos, reglamentuojančios nepilnamečių vaikų išlaikymą ir su tuo susijusias tėvų pareigas, yra nepagrįsti ir atmestini.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes tuos poreikius tenkinti. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir remdamasis CPK 185 straipsniu, konstatavo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-07-23 nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartimi, atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai tvirta pinigų suma vienkartine išmoka, paskaičiuota iki dukros pilnametystės. Kaip jau minėta, atsakovas šią savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą įvykdė tinkamai. Nors apeliaciniame skunde ieškovė ir tvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra kur kas geresnė, o ypač pagerėjo po santuokos nutraukimo, tačiau, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, vien dėl pagal sutartį nustatytų lėšų gavimo atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo, nes pasikeitė tik nuosavybės objektas (kompensacija vietoje nekilnojamojo turto), tuo pačiu negalima vertinti, kad dėl šios kompensacijos mokėjimo pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, nes ji įgijo nekilnojamąjį turtą. Šios teismo išvados apeliantė nepaneigė. Be to byloje nustatyta, kad jau šalių taikos sutarties pasirašymo metu buvo gimusi antroji ieškovės dukra bei sudaryta paskolos sutartis su AB banku Snoras. Taigi dėl šių aplinkybių ieškovės turtinė padėtis taip pat nepablogėjo. Ieškovės prie apeliacinio skundo pateiktos pažymos (b.l. 5-7, t.2) tvirtina, kad jos gaunamos pajamos sumažėjo, tačiau atsakovo gaunamos pajamos taip pat sumažėjo (jo gaunamas darbo užmokestis buvo sumažintas iki 364 Lt per mėnesį, vėliau atsakovas tapo bedarbiu). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį. Teismo sprendime taip pat tinkamai buvo ištirti įrodymai ir aplinkybės dėl šalių nepilnametės dukters poreikių, jos sveikatos būklės. Naujų įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, apeliantė nepateikė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog sudarydamos taikos sutartį šalys minėtas aplinkybes įvertino netinkamai. Taigi šalys laisva valia abipusiu sutarimu sudarė taikos sutartį, kurioje be kitų klausimų, sulygta, įvertinus vaiko poreikius ir atsakovo galimybes, mokėti atitinkamo dydžio ir formos išlaikymą, ir ją nutartimi patvirtino pirmosios instancijos teismas. Jau buvo minėta, kad pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė tokių aplinkybių neįrodė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė. Dėl to nėra pagrindo teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.
Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei (pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos) nepriteisiamos (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str.), tačiau priteisiama dalis – 200 Lt atsakovui, jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nustatoma, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama byla nėra sudėtinga, advokato darbo ir laiko sąnaudos nedidelės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo S.K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 (du šimtus)litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.