Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2016-03-18 · Byla Nr. A2.6.-79-416/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-79-416/2016Nutarimas · 2016-03-18Marijampolės apylinkės teismas
  2. ATP-423-813/2016Nutartis · 2016-04-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-03-18
Bylos Nr.
A2.6.-79-416/2016
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-02640-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Pažeidėjas
V. M.
Kategorijos
  • 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-79-416/2016Proceso Nr. 4-28-3-02640-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.14; 2.7
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. kovo 18 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant Ž. S. ir L. B., teismo posėdyje, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui V. M., jo atstovui adv. K. Ž., išnagrinėjęs V. M., a.k.(duomenys neskelbtini) gim.1957-05-04, LR piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2015-12-22 08.13 val. Kauno gatvėje, Marijampolėje, vairavo transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) buvo neatsargus, važiuodamas šaligatviu atsitrenkė ir nulaužė ant šaligatvio esantį medį bei važiuodamas toliau Vilkaviškio gatve, Marijampolėje, apgadino šaligatvio atitvarus. Iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė KET 9, 114, 220 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK ) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu V. M. pripažino atlikęs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus, tačiau savęs kaltu nelaiko. Paaiškino, nors ir vairuodamas transporto priemonę atliko šiuos veiksmus, tačiau padarymo fakto neprisimena, kadangi buvo praradęs atmintį. Įvykio dienos rytą išvažiavo iš darbovietės baigęs savo pamainą. Atsimena tik kaip išvažiavo pro darbovietės vartus, o įvykių sekos po to neprisimena ir jų paaiškinti negali. Atsipeikėjo kelyje tarp Vilkaviškio ir Marijampolės, buvo sustojęs kelkraštyje, automobilis neužsivedė. Su pakeleivingu automobiliu grįžo į Marijampolę ir, padedamas draugo, vėl grįžo į automobilio palikimo vietą ir bandė jį partempti, tačiau dėl blogų oro sąlygų to nepavyko padaryti. Todėl paliko savo automobilį šalimais sodyboje pas nepažįstamą žmogų. Jau paskui matė, jog ant jo automobilio nėra buferio bei valstybinio numerio ženklo. Iškart atgavęs sąmonę, to pastebėjęs nebuvo. Kai pastebėjo, manė, jog juos paprasčiausiai kažkur pametė. Paaiškino, jog serga cukriniu diabetu. Įvykio rytą nebuvo vartojęs vaistų – insulino. Mano, kad pažeidimo padarymo aplinkybių neprisimena dėl vaistų nepanaudojimo prasidėjusios diabetinės komos.

Motyvuojamoji dalis

Nors traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta Liudytojų, teismo medicinos specialisto parodymais bei bylos rašytine medžiaga.

Liudytojas J. D. paaiškino, jog su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra kaimynai. Įvykio dieną, apie 10-11 val., V. M. paskambino ir paprašė parvilkti jo sugedusį automobilį. Kur buvo palikęs sugedusį automobilį, neprisiminė, todėl ieškojo. Jį rado paliktą kelio Marijampolė-Vilkaviškis kelkraštyje , keli kilometrai už Gižų sankryžos. Domėjosi, kaip mašina ten atsidūrė, nes V. M. namai yra visiškai ne pakeliui, bet V. M. sakė, kad nieko nežinantis ir neatsimenantis. Matė, kad ant automobilio nėra nei buferio, nei numerio, tačiau V. M. nieko paaiškinti negalėjo. Mašiną paliko sodyboje pas žmogų pakelėje, nes lijo, valytuvai neveikė, porą kartų reikėjo sustoti langus nusivalyti, tai neapsimokėjo rizikuoti ir tempti. V. M. parvežė namo.

Liudytojas J. V. paaiškino, jog 2015-12-22 ryte ėjo pro Kauno ir Pramonės gatvių sankryžą, esančią Marijampolėje. Staiga atlėkė lengvasis automobilis, kuris, atsitrenkė į Kauno gatvėje ant šaligatvio augusį medį ir jo metalinę apsaugą. Nukirtęs medį, šaligatviu nuvažiavo link Vilkaviškio gatvės. Ten atsitrenkė į metalinį atitvarą. Tada sustojo, įjungė atbulinė pavarą ir atsitraukė nuo atitvarų. Judėdamas atbuline eiga, automobilis dar pervažiavo savo, nuo smūgio į atitvarą atitrūkusį bamperį. Tada pasuko į dešinę ir Vilkaviškio gatvės šaligatviu nuvažiavo Vilkaviškio kryptimi. Kas vairavo minėtą automobilį nematė. Automobilio markės neatsimena. Nors vairuotojo nematė, tačiau, jo nuomone, vairuotojas negalėjo būti netekęs sąmonės, nes po atsitrenkimo į medį iki atsitrenkimo į atitvarą važiavo normaliai tiesiai. Po atsitrenkimo į atitvarą, manevravo – pavažiavo atbulas, po to pasuko dešinėn ir labai tiesiai šaligatviu nuvažiavo link Vilkaviškio.

Liudytojas N. N. paaiškino, jog dirba Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus 1 būrio vyriausiu patruliu. 2014-12-22 gavo pranešimą, kad Kauno gatvėje pro teismo pastatą važiuodamas automobilis nulaužė medį, kliudė tvorą, atitvarus ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvažiavus į įvykio vietą, paaiškėjo, jog automobilis, važiuodamas Kauno gatve, kliudė medį, kurį nulaužė. Automobilio vairuotojas vos nepartrenkė ir kitų žmonių, kurie ėjo tuo metu į darbus, trenkėsi į atitvarus, pavažiavo atbulas, manevruodamas toliau važiavo šaligatviais ir pasišalino iš įvykio vietos, nepranešdamas apie tai policijai. Pažymėjo, jog pats apklausė liudytoją, mačiusį įvykį, nubraižė įvykio schemą, padarė nuotraukas. Įvykio vietoje rado bamperį su valstybiniu numeriu ir iš karto nusistatė transporto priemonės savininką. Visą įvykio padarymo dieną administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rasti namuose nepavyko.

Teismo medicinos specialistas V. V., susipažinęs su bylos medžiaga bei byloje esančiu 2016-01-15 Medicinos dokumentų išrašu(b.l.24), teismo posėdyje paaiškino, jog traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teismui pateikta versija yra mažai tikėtina ir praktiškai sunkiai įmanoma. Iš medicinos dokumentų išrašo seka, jog V. M. serga cukriniu diabetu. Sergant šia liga, gali pasireikšti hipogliukemija ar hipergliukemija. Abiem atvejais dėl šių faktorių, ligonį gali ištikti diabetinė koma. Jos metu asmuo netenka sąmonės. Kadangi V. M. nurodo, kad nebuvo susileidęs laiku vaistų – insulino – priklausomai nuo to, kiek laiko pavėlavo tai padaryti, jį galėjo ištikti diabetinė koma. Tačiau jos metu netenkama sąmonės. Tai reiškia, kad diabetinės komos metu žmogus būna be sąmonės ir negali atlikti jokių valingų veiksmų. Tai yra, negali ir vairuoti. Automobilis tegalėjo judėti nevaldomas ir atsitrenkti į kliūtį, tačiau ne manevruoti ir nuvažiuoti pakeitęs kryptį. Manevravimas – automobilio valdymas – tyra valingi veiksmai, kurių asmuo, būdamas be sąmonės dėl diabetinės komos, atlikti negali.

Nustatytas faktines aplinkybes ir V. M. kaltę padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK 15054223720 (b.l.1), Marijampolės AVPK pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio(b.l.2), J. V. paaiškinimas (b.l.5), eismo įvykio vietos schema (b.l.6), įvykio vietos apžiūros aktas (b.l.8), V. M. paaiškinimas (b.l.9), fotonuotraukos (b.l.10-12), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l.13-15), kita bylos medžiaga.

Ištyręs įrodymus, teismas V. M. kaltę laiko pilnai įrodyta. Jo parodymais, kaip įrodymais, teismas nesiremia, juos vertina kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens gynybinę versiją, siekiant išvengti griežtos sankcijos už vieną pavojingesnių administracinį teisės pažeidimą. Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo atsakomybės siekia išvengti neigdamas savo kaltę. Pripažįsta atlikęs nurodytus protokole veiksmus, tačiau neigia kaltę, nurodydamas, jog neatsimena, todėl ir negalėjo suvokti savo veiksmų pobūdžio, nes dėl cukrinio diabeto ir nepavartotų laiku vaistų, buvo praradęs atmintį.

Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė draudžiamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Šiuo konkrečiu atveju, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atlikti veiksmai paneigia jo gynybinę versiją. Jo veiksmų, atliktų jau po susidūrimo su pirma kliūtimi – medžiu, intensyvumas ir kryptingumas rodo, jog buvo aktyviai siekiama užsibrėžto tikslo – pasišalinimo iš autoįvykio vietos, su kuriuo yra susijęs. Kad realizuoti šį siekį, V. M. vairavo automobilį, dar kartą atsitrenkė į kelio atitvarus. Tada aktyviai manevravo - važiavo atbulas, suko į dešinę, o tada šaligatviu, nes atitvaras trukdė patekti iškart į Vilkaviškio gatvės važiuojamąją dalį, važiavo Vilkaviškio kryptimi ir taip pasišalino iš įvykio vietos.

Siekiant išvengti atsakomybės visus veiksmus siekiama pateisinti versija apie atminties praradimą dėl diabetinės komos. Teismo medicinos specialisto paaiškinimais neginčytinai nustatyta, kad diabetinės komos metu asmuo netektų sąmonės ir nesugebėtų atlikti valingų veiksmų. Tame tarpe ir manevruoti automobiliu. Tokioje vairuotojo būsenoje, automobilis judėtų nevaldomas iki susidūrimo su kliūtimi. Šiuo atveju, liudytojo parodymais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis nebuvo nevaldomas. Po atsitrenkimo į pirmąją kliūtį – medį – jis buvo toliau vairuojamas ir valdomas. Kad pasišalinti iš įvykio vietos, jis buvo vairuojamas toliau link Vilkaviškio gatvės, bet atsitrenkus į antrąją kliūtį – atitvarą, teko sustoti, patraukti automobilį atbuline eiga, tada pasukti į dešinę ir dėl atitvaro negalint papulti į važiuojamąją dalį, nuvažiuoti šaligatviu Vilkaviškio kryptimi. Iki automobilio palikimo vietos toliau buvo važiuojama gatve su intensyviu eismu ir kelių juostų sankryža su šviesoforu, po to keliu užmiesčiu su intensyviu eismu ir taip apie 15 kilometrų. Todėl versija apie sąmonės ar atminties praradimą teismo pilnai atmetama. Atlikti veiksmai, jų visetas įrodo, kad buvo siekiama pasišalinti iš pirminės įvykio vietos, su kuria yra susijęs.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas nustatė, jog pažeidimų esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d., požymius.

V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis(b.l.23). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, jog V. M. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą skirtinos sankcijoje nustatyto nuobaudos, žemesnės nei sankcijos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

n u tarė:

V. M. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymą paskirti 35 EUR (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą; už pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., padarymą paskirti 875 EUR (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) metų ir 4(keturių)mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., administracines nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, paskirti galutinę subendrintą nuobaudą 875 EUR (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) metų ir 4(keturių)mėnesių laikotarpiui.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str., pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d., nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra:15054223720. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės apskrities VPK.

Teisėjas Laimondas Noreika