Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. G. (įstatyminio atstovo A. G.) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 9 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-815-1042/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. G. (įstatyminis atstovas A. G.) Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – įpareigoti atsakovę Šiaulių logopedinę mokyklą toliau teikti paskirtą D. G. mokytojo padėjėjo paslaugą mokykloje. Taip pat ieškovas teismo prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovę Šiaulių logopedinę mokyklą toliau teikti paskirtą D. G. mokytojo padėjėjo paslaugą mokykloje iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išreikalauti iš atsakovės ieškinyje nurodytus dokumentus ir atleisti D. G. nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodė, kad Panevėžio psichologinė – pedagoginė tarnyba sprendimu nustatė, jog D. G. nuo 1-os klasės būtina mokytojo padėjėjo pagalba, ši pagalba Šiaulių logopedinėje mokykloje jam nuo pirmos klasės buvo teikiama, tačiau nuo 2016-09-01, D. G. esant septintoje klasėje, nebeteikiama. Teigė, kad ieškovas D. G. yra nepilnametis, savo pajamų neturi, negali sumokėti žyminio mokesčio, skundžiami sprendimai pažeidžia vaiko teises, dėl ko negalėjimas sumokėti žyminio mokesčio, neturėtų užkirsti kelio ginti vaiko teises teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovui D. G. nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus: sumokėti žyminį mokestį ir ieškinį pagrindžiančius dokumentus – ieškinio priedų kopijas patvirtinti Lietuvos Respublikos CPK 114 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka.

Teismas sprendė, jog teisinis reglamentavimas nenumato galimybės šios kategorijos byloje visiškai atleisti ieškovą nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už ieškinio pateikimą, o atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisines pasekmes toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, ir tai leistina tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais. Teismas nurodė, jog ieškovas (jo atstovas pagal įstatymą), siekdamas pasinaudoti prieš tai minėta įstatymo suteikiama teise dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, turi atlikti savo pareigą – motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir pateikti teismui duomenis, kurie atspindėtų visų rūšių ieškovo atstovo A. G. (jo šeimos) pajamas (išrašus iš bankų, kitų kredito įstaigų, pajamų deklaracijas, duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, automobilius ir pan.).

Teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi papildomai nustatė ieškovui D. G. 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti visus ieškinio trūkumus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 2 d. nutartis, apeliantas (ieškovas) prašo jas panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog vaiko tėvai neprivalo už vaiką mokėti žyminio mokesčio, kadangi ne jie yra ieškovais byloje. Ieškovas yra vaikas, kuris visiškai neturi savo pinigų ar turto, tėvai tik įstatyminiai atstovai byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) D. G. (įstatyminio atstovo A. G.) atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už ieškinio padavimą teismui teisėtumas ir pagrįstumas. Ieškovas nesutinka, jog turi mokėti žyminį mokestį už ieškinio padavimą, kadangi yra nepilnametis, neturintis jokių pajamų ir turto, tačiau gina savo pažeidžiamas teises mokykloje. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka ir pasisako tik dėl skundo dalies dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi ieškovas (jo įstatyminis atstovas) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties dalyje dėl kitų nustatytų trūkumų, neskundžia.

Lietuvos Respublikos CPK 38 straipsnis apibrėžia kokie asmenys gali įgyvendinti savo teises teisme, paduodant ieškinį - tai asmenys, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų, taip pat nepilnamečiai, įstatymų nustatyta tvarka sudariusieji santuoką ir nepilnamečiai, kurie įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažinti visiškai veiksniais (emancipuotais) (CPK 38 straipsnio 1 dalis). Čia pat yra nurodomos ir ribotą civilinį procesinį veiksnumą turinčios asmenų grupės. Tokios yra fiziniai asmenys, kurių civilinis veiksnumas apribotas įstatymų nustatyta tvarka, bei nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų. Būtent šie asmenys įgyvendina savo teises per įstatyminius atstovus – tėvus, įtėvius ar rūpintojus (CPK 38 str. 2 d.). Iš nurodyto teisinio reguliavimo spręstina, kad ieškovas D. G. pats savarankiškai negali įgyvendinti savo teisių pateikdamas ieškinį teismui. Ieškinį jo vardu teikia įstatyminis atstovas jo tėvas A. G. ir jam taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VIII skyriaus taisyklės dėl bylinėjimosi išlaidų, nes kitoks teisinis reglamentavimas nėra numatytas.

Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį kituose ginčuose (neturtiniuose) mokamas keturiasdešimt vieno euro žyminis mokestis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnyje yra nurodyta kas gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo: Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: 1) darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo; 2) ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo; 3) ieškovai – bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo; 4) ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; 5) prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus,– toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą; 6) šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą; 7) šalys – bylose dėl prarasto turto ryšium su politinėmis represijomis; 8) įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus; 9) ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose; 10) valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo; 11) Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas; 12) sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis);13) pareiškėjai – už pareiškimus, paduodamus šio Kodekso V dalies XXXIX skyriuje nustatyta tvarka; 14) asmenys – kitais šiame Kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.

Taigi ieškovas D. G. (jo įstatyminis atstovas A. G.) nepatenka į asmenų ar teisinio santykio kategoriją, kuriems būtų taikomas aukščiau minėtas straipsnis, nemokant žyminio mokesčio iš karto teismui paduodant ieškinį.

Atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimybę numato Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 3 dalis. Joje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje nurodė, kad ieškovas (jo įstatyminis atstovas), siekdamas pasinaudoti prieš tai minėta įstatymo suteikiama teise (CPK 83 str. 3 d.), turi atlikti savo pareigą – motyvuoti ir įrodyti, jog atitinka įstatymo keliamus reikalavimus ir pateikti teismui duomenis, kurie atspindėtų visų rūšių ieškovo atstovo A. G. (jo šeimos) pajamas (išrašus iš bankų, kitų kredito įstaigų, pajamų deklaracijas, duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, automobilius ir pan.).

Apeliacinės instancijos teismu vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė ieškovui (jo įstatyminiam atstovui) 2017 m. vasario 9 d. nutartimi papildomą terminą trūkumams pašalinti.

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. vasario 9 d. nutartis nepakeistas.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.