Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2010-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-794-340/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-24
Bylos Nr.
2A-794-340/2010
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00388-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
H. P.
Ieškovas
V. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-794-340/10Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00388-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.15; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,kolegijos teisėjų R. Janovičienės, A. Auruškevičiaus,sekretoriaujant J. Štreimikienei,dalyvaujant ieškovei (apeliantei) H. P. (H. P.),ieškovės atstovui advokatui S. Šukiui,ieškovės atstovui V. P. (V. P.)

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės H. P. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei H. P. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2008-10-01 Širvintų r. apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 punktą; nustatyti V. P. išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P. ir E. P. po vieną MGL dydžio mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, sumokant šias sumas iki kito mėnesio 10 dienos į H. P. nurodytą banko sąskaitą; priteisti iš atsakovės pusę sumokėto žyminio mokesčio dydžio, t. y. 96,5 Lt. Nurodė, kad 2008-10-01 Širvintų rajono apylinkės teismas sprendimu nutraukė jo santuoką su atsakove ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; buvo nustatyta, kad ieškovas nepilnamečių sūnų išlaikymui skirs po 400 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. 2008 spalio mėn. jo mėnesinės pajamos sudarė 2179,87 Lt, tačiau gimus trečiajam vaikui E. P. ir sumažėjus darbo užmokesčiui, tapo sunku užtikrinti nustatytą išlaikymo dydį; todėl teigtina, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kaip matyti iš ieškovo pateiktų pažymų, jo darbo užmokesčio dydis nepastovus ir negalima spręsti apie pajamų mažėjimą tik pagal ieškovo pasirinktais mėnesiais gauto atlyginimo dydžius, be to laikinas darbo užmokesčio dydžio pasikeitimas negali būti vertinamas kaip esminis. Pažymi, kad pasirašant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį ieškovo dukra jau buvo gimusi, todėl jos gimimas taip pat negali būti vertinamas kaip esminis aplinkybių pasikeitimas. Ieškovo prašoma nustatyti išlaikymo suma, nepakankama.

Širvintų r. apylinkės teismas 2009-12-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė 2008-10-01 Širvintų r. apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir priteisė išlaikymą V. P. ir E. P. po 300 Lt kiekvienam kas mėnesį nuo 2009-08-03 iki vaikų pilnametystės, kurį uzufrukto teise valdys H. P., jį indeksuojant dėl infliacijos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje dalyje sprendimą vykdyti skubiai; priteisė V. P. iš H. P. 72 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš H. P. ir V. P. po 12,45 Lt pašto išlaidų iš kiekvieno.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad 2008-10-01 Širvintų r. apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimu pasekmių; vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, atsakovas įsipareigojo mokėti vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Įsipareigojimą atsakovas iš esmės vykdo, t. y. išlaikymą moka, tačiau yra susidaręs įsiskolinimas. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio; sutartyje nebuvo išspręstas klausimas dėl išlaikymo vaikams pasikeitimo atsižvelgiant į infliaciją šalyje. Teismas pagal vaikų motinos paaiškinimus, vaikų išlaikymo analizę, rašytinius įrodymus apie išlaidas, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais padarė išvadą, kad vaikų motinos nurodyta suma – 800 Lt kiekvienam vaikui, yra per didelė; kilo klausimas, ar tokie vaikų poreikiai neginčytinai galimi situacijoje, kai šalyje sunki ekonominė ir finansinė situacija, kai mažėja dirbančių žmonių darbo užmokesčiai, tame tarpe ir žymiai sumažėjęs ieškovo darbo užmokestis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis dėl ekonominės situacijos šalyje tikrai pablogėjo; jo darbo užmokestis sudaro 1 582,54 – 1 760,37 Lt. Tai atsiliepia ir vaikų išlaikymui. Atsakovės pateikti kvitai kaip tik atspindi šeimos daromas išlaidas ir jų būtinumą, kai yra tokia ekonominė situacija, motina nedirba, o vaikai pagrinde gyvena iš tėvo mokamo išlaikymo ir pašalpos. Teismas laikė, kad vaikų išlaikymo dydžiui pagrįsti pateikti šeimos apsipirkimo kvitai rodo, kad perkamos ne pačios būtiniausios, o pakankamai brangios prekės, pusfabrikačiai, kulinariniai gaminiai, saldumynai, konservuotos sultys, sriubos iš pakelių ir pan., t. y. produktai, kuriuos gali leisti pakankamai pasiturinti šeima. Nesant vaikų ypatingų poreikių, sveikatos problemų ir pan. jų išlaikymui šiuo metu pakaktų 600 Lt kiekvienam. Kad toks išlaikymas yra realus, rodo ir tai, kad atsakovė, susidarius įsiskolinimui, nerodo jokio aktyvumo išlaikymo įsiskolinimui išieškoti ir vaikus augina iš mažesnių sumų. Todėl teismas laikė, kad tikslinga nustatyti realų išlaikymą ir taip užtikrinti jo tinkamą mokėjimą. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas turi 3 vaikus, dirba, o atsakovė turi du vaikus, yra sveika ir darbinga, gyvena kaime, yra bedarbė ir gauna išmoką vaikams, teismas padarė išvadą, kad prie vaikų išlaikymo tėvai turi prisidėti po lygiai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P. ir E. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; panaikinti Širvintų r. apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės vertinimu, teismas, sumažindamas teikiamą išlaikymą, nepagrįstai taikė CK 3.201 str. 1 d., nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nurodo, jog ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimas nėra tas faktinis pagrindas CK 3.201 str. 1 d. taikymui. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad trijų vaikų išlaikymas blogina ieškovo turtinę padėtį; atkreipia dėmesį, kad ieškovo dukra gimė (duomenys neskelbtini) ir tik po to – 2008-10-01, buvo pasirašyta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo teikti kiekvienam vaikui po 400 Lt išlaikymą. Pažymi, jog teismas, vertino tik ieškovo, kaip vaikų tėvo turtinę padėtį ir jo galimybę teikti išlaikymą, visiškai neatsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, kurie turi būti vertinami pirmiausiai, taip pat neatsižvelgė į tai, kad apeliantė šiuo metu bedarbė, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra. Sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, buvo laikomasi principo, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, todėl nesant iš esmės pasikeitusių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos ir ją atitinkančios šalių išreikštos valios. Taip pat nesutinka, jog šalyje pasikeitusi ekonominė ir finansinė situacija teismo laikyta kaip ieškovo turtinę padėtį iš esmės keičianti aplinkybė, kadangi tai keičia ir vaikų poreikiams skiriamų išlaidų dydį. Pažymi, jog ieškovui pradėjus mokėti ne visą išlaikymo sumą, kreipėsi į antstolį dėl vaikų išlaikymo išieškojimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Širvintų r. apylinkės teismo 2009-12-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas, pakeisdamas teikiamą išlaikymą pagrįstai taikė CK 3.201 str. 1 d. bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, jog faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitusi.

Atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas. Apeliantė prašė priteisti iš ieškovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. P. ir E. P. mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; tačiau toks išlaikymas vaikams jau buvo priteistas 2008-10-01 Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimu ir skundžiamu sprendimu sumažintas iki 300 Lt. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str., iki kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 str. – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus, vieno iš sutuoktinių interesus iki ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė sutuoktinio interesams konkrečioje byloje. Apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra analogiškas jos apeliacinio skundo reikalavimui, todėl neatitinka CK 3.65 str. 2 d. 4 p. nuostatoms. Pritaikius tokią laikinąją apsaugos priemonę, šalių ginčas būtų išspręstas iš esmės. Pagal bylos medžiagą ieškovas nuo pat išlaikymo priteisimo momento teikė vaikams mažesnį, nei buvo priteista, išlaikymą, taigi atmetus apeliantės prašymą vaikų interesai realiai nenukentės.

Apeliacinis skundas tenkinamas.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika tokios kategorijos bylose, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sudaro pagrindą priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Taigi tėvai privalo patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus išlaikymo, tenkinančio būtinus vaiko poreikius – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą; skundžiamo teismo sprendimo priėmimo dienai tai sudaro 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Taigi minimalus būtino išlaikymo dydis tokios kategorijos bylose preziumuojamas, jo įrodinėti nereikia; tokios kategorijos bylose tas tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams –maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan., tenkinti; įrodymai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinę būtino išlaikymo sumą. Nagrinėjamoje byloje 2008-10-01 Širvintų r. apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, atsakovas įsipareigojo mokėti vaikams išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės.

Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose nurodė tokius priteisto išlaikymo sumažinimo pagrindus: pasikeitus ekonominei situacijai šalyje, vaikų motinos nurodyta suma, reikalinga būtinų poreikių patenkinimui – 800 Lt kiekvienam vaikui yra per didelė; atsakovė nepakankamai rūpestingai disponuoja priteistu išlaikymu: perka brangesnes, o ne pačias būtiniausias prekes ir nerodo jokio aktyvumo išieškant išlaikymo įsiskolinimą; tai, pagal teismo logiką, reiškia, kad jos dviejų vaikų išlaikymui pakaks 600 Lt per mėnesį kiekvienam. Kolegijos vertinimu, tuo teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 str. nuostatas bei pažeidė prioritetinės vaikų teisų ir interesų apsaugos principą (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas nagrinėjamoje byloje neturėjo iš naujo svarstyti, kokia suma reikalinga vaikų protingų būtinų poreikių tenkinimui, atsakovės turtinės padėties ir galimybės teikti vaikams išlaikymą ir pan.; esminės nagrinėjamos bylos dėl jau priteisto išlaikymo sumažinimo aplinkybės – ar ieškovo turtinė padėtis pasikeitė nuo išlaikymo priteisimo teismo sprendimu ir ar toks turtinės padėties pasikeitimas yra esminis, sudarantis pagrindą priteisto išlaikymo sumažinimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo atlikta analizė ir išvada, jog atsakovės H. P. pateikti maisto produktų pirkimo kvitai įrodo, kad vaikams perkamos ne pačios būtiniausios prekės, o pakankamai brangūs pusfabrikačiai, kulinariniai gaminiai saldumynai, konservuotos sultys, sriubos iš pakelių – produktai, kuriuos gali leisti pakankamai pasiturinti šeima, yra pertekliniai ir nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo mažinimui. Teisėjų kolegija iš esmės nesutinka ir su teismo išvada, jog, nors atsakovė bedarbė, ji yra sveika ir darbinga, gyvena kaime ir gauna išmoką vaikams, todėl prie vaikų išlaikymo turi prisidėti po lygiai su ieškovu. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovės pajamas sudarė bedarbės pašalpa – 645-670 Lt per mėnesį bei išmoka vaikams – 104 Lt per mėnesį, ieškovo darbo užmokestis sudarė 1 699,29 Lt per mėnesį, t. y. ieškovo turtinė padėtis buvo geresnė, nei atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikai gyvena su atsakove ir jai tenka rūpintis vaikų kasdieninių buitinių poreikių tenkinimu: maisto ruoša, drabužių skalbimas, patalpų kūrenimas ir pan., reikia pripažinti, kad atsakovės galimybės gauti papildomas pajamas (dirbti vakarais, naktimis, išeiginėmis dienomis) taip pat yra menkesnės nei ieškovo.

Išlaikymas (po 400 Lt) šalių sūnums V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir E. (gim. (duomenys neskelbtini)) buvo priteistas iš ieškovo 2008-10-01 teismo sprendimu; nagrinėjamoje byloje ieškovas nurodė dvi esmines aplinkybes, sudarančias pagrindą priteisto išlaikymo sumažinimui – trečio vaiko, dukros E. gimimas (duomenys neskelbtini) antroje šeimoje ir darbo užmokesčio sumažėjimas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovas nurodė, kad šiuo metu jo darbo užmokestis dar sumažėjo iki maždaug 1 200 Lt, tačiau įrodymų apie tai nepateikė. Atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymus, kad ji laikinai iki 2010 m gruodžio pabaigos įsidarbino J. M. ūkyje už minimalų atlyginimą – 701 Lt, t. y. jos pajamos pasikeitė nežymiai.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo nurodytą aplinkybę – trečio vaiko gimimą, kaip pagrindą išlaikymo sumažinimui, nes teismo sprendimo priėmimo metu ši aplinkybė jau egzistavo – trečias ieškovo vaikas jo antroje šeimoje buvo jau gimęs. Dėl teismo sprendimu patvirtinto šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 9 punkto, numatančio jo įsipareigojimą sumokėti H. P. 130 000 Lt, V. P. padavė apeliacinį skundą; dėl sutarties 4 punkto, kuriuo jis įsipareigojo mokėti vaikams išlaikymą po 400 Lt per mėnesį ieškovas nesiskundė. Apeliacinis skundas buvo atmestas ir teismo sprendimas įsiteisėjo 2009 m. vasario 5 d. (b.l. 11-15 ). Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo trečio vaiko gimimas antroje šeimoje negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atsiradusi po teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjimo; šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo tvirtinimo metu ieškovas, prisiimdamas prievolę mokėti vaikams iš pirmos santuokos po 400 Lt išlaikymo kas mėnesį kiekvienam, apie tai žinojo; preziumuojama, kad jis susitarė dėl išlaikymo sumos atsižvelgęs ir į savo trečio vaiko teisę gauti tinkamą išlaikymą.

Vertinant ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimą, teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų apie tai, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo metu ieškovo pajamos sumažėjo iki 1 200 Lt į bylą nepateikta; bylos duomenimis, ieškovo darbo užmokestis mažėjo nuo 2 201,86 Lt 2008 m. gruodžio mėnesį iki 1 760,63 Lt 2009 m. gegužės mėnesį (b.l. 8). Į bylą taip pat pateikti duomenys apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį 2009 m. rugsėjo mėnesį – 1 582,54 Lt ir 2009 m. spalio mėnesį – 1 699,29 Lt (b.l. 53-54). Iš pažymos apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį 2008-2009 m. matyti, kad jo darbo užmokestis nuolat kinta (b.l. 8). Duomenų, kad iki 2008 m. gruodžio mėnesio jo darbo užmokestis nuolat viršijo 2 000 Lt per mėnesį, byloje nėra, taigi ieškovo darbo užmokesčio sumažėjimas nėra toks esminis, kad būtų galima pateisinti priteisto vaikams išlaikymo sumažinimą 25 proc. Prioritetinės vaikų teisų ir interesų apsaugos principo įgyvendinimas bylose dėl išlaikymo priteisimo reiškia, kad išlaikymas priteisiamas ne automatiškai proporcingai tėvų darbo užmokesčiui, bet priešingai – nustatant sumą, reikalingą vaiko būtinų poreikių patenkinimui bei įpareigojant abu tėvus tokią sumą teikti (CK 3.3 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad sunki ekonominė situacija šalyje savaime nereiškia ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo ir, atitinkamai, pagrindo išlaikymo sumažinimui. Nustatant ieškovo turtinę padėtį vertintas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010 išaiškinta, kad asmens, privalančio teikti išlaikymą, galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvūs veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiūris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. Pagal bylos medžiagą atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, jo darbingumas neapribotas, potencialiai pajėgus teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, sumažėjus darbo užmokesčiui pagrindinėje darbovietėje, bandė susirasti papildomą darbą, t. y. ieškovas neįrodė, jog dėl objektyvių priežasčių negalėjo papildomai užsidirbti ir teikti vaikams išlaikymą, pakankamą jų būtinų poreikių patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įstatymo numatytų pagrindų išlaikymo, priteisto Širvintų rajono apylinkės teismo 2008-10-01 sprendimu, sumažinimui byloje nenustatyta; teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Patenkinus apeliacinį skundą atsakovei iš ieškovo priteisiamos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme 350 Lt (CPK 98 str. 3 d.).

Ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str.1 d. 2 p.). Apeliantės skundo reikalavimas – panaikinti teismo sprendimo dėl priteisto išlaikymo sumažinimo; apeliantė be pagrindo sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, mokestis jai grąžinamas (CPK 87 str. 87 str. 1 d. 1 p.)

Iš ieškovo priteisiamos dokumentų siutimo išlaidos pirmos instancijos teisme 24,90 Lt bei apeliacinės instancijos teisme – 8,60 Lt (b.l. 91) valstybės biudžetui (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – V. P. (V. P.) ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo atmesti.

Priteisti atsakovei H. P. (H. P.) iš ieškovo V. P. (V. P.) 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti H. P. (H. P.) 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą iš valstybės biudžeto.

Priteisti iš ieškovo V. P. (V. P.) 24,90 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 8,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, iš viso 42,10 Lt (keturiasdešimt du litus, dešimt centų), sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. JanovičienėA. Auruškevičius