- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-25
- Bylos Nr.
- A-438-624-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Artūras Drigotas, Romanas Klišauskas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Telšių rajono policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Gytis Mekionis
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto, Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Mažeikių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Mažeikių rajono policijos komisariatui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Telšių rajono policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. vasario 14 d. įsakymą Nr.73-TE-20, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, grąžinti jį į tarnybą ir priteisti darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai jį atleido iš tarnybos dėl pareigūno vardo diskreditavimo. Dėl pareiškėjo veiksmų yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris dar nėra baigtas, ir tai, jog pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka nėra įrodyta bei pripažinta. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas neturėjo teisės daryti išvadų dėl pareigūno vardo diskreditavimo ir atleisti pareiškėją iš tarnybos.
Atsakovas ir tretieji suinteresuotieji asmenys su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai, remiantis aukštesnės pakopos policijos komisariato (Telšių rajono policijos komisariato) atlikto tarnybinio patikrinimo išvadomis, buvo atleistas iš tarnybos dėl pareigūno vardo diskreditavimo.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. vasario 14 d. įsakymą Nr.73-TE-20 ir grąžino pareiškėją į tarnybą. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2007 m. vasario 14 d. iki tol, kol galutinai įsiteisės teismo sprendimas.
Teismas nurodė, kad atsakovo prašymu Telšių rajono policijos komisariatas atliko tarnybinį patikrinimą Mažeikių rajono policijos komisariate dėl pareiškėjo veiksmų. Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadas, pareiškėjas buvo pripažintas diskreditavusiu policijos pareigūno vardą bei atleistas iš tarnybos. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų, nuslepiant įrodymus, patvirtinančius vieno iš Mažeikių rajono apylinkės prokurorų kaltę, sukėlus eismo įvykį. Dėl tų pačių pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Teismas nurodė, kad, prieš pradedant tarnybinį patikrinimą, atsakovui buvo žinoma, kad dėl pareiškėjo veiksmų bus atliekamas ikiteisminis tyrimas. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas, vadovaudamasis vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 ir 11 punktais, turėjo sustabdyti tarnybinį patikrinimą, kol paaiškės pareiškėjo procesinė padėtis baudžiamojoje byloje, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas nurodė, kad atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, padarė esminių procedūrinių pažeidimų, t. y., esant pareiškėjo veiksmuose baudžiamųjų nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų požymiams, nesustabdė tarnybinio patikrinimo ir priėmė sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, nesulaukęs kompetentingų institucijų sprendimo dėl pareiškėjo patraukimo baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas tenkintinas.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad jis iš anksto negalėjo žinoti apie būsimą pareiškėjo padėtį baudžiamajame procese, nes pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2007 m. vasario 14 d., o baudžiamojo proceso dalyviu tapo 2007 m. kovo 6 d. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal faktą, o ne dėl pareiškėjo veiksmų. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas žinojo apie būsimą ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų ir jog dėl to turėjo būti sustabdytas tarnybinis patikrinimas, yra paremtos tik prielaidomis. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti atskiro tarnybinio nusižengimo požymiai, kuriuos buvo galima atriboti nuo nusikalstamos veikos, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo tęsiama, laikantis vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr.1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos nuostatų. Atsakovas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas sąmoningai nuslėpė tiriamo eismo įvykio faktines aplinkybes, tuo suklaidindamas instituciją, kuri turėjo tirti Mažeikių rajono prokuratūros prokuroro padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą; taip pat pareiškėjas neteisėtai nurodė savo pavaldiniui perrašyti eismo įvykio liudytojos paaiškinimą. Šiais veiksmais pareiškėjas padarė atskirą tarnybinį nusižengimą, kuriuo parodė nepagarbą įstatymams, pažemino policijos įstaigos, kurioje dirba, autoritetą bei policijos pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką. Pirmosios instancijos teismas šių reikšmingų aplinkybių netyrė ir nevertino. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neskundė Telšių rajono policijos komisariato 2007 m. vasario 13 d. tarnybinio patikrinimo išvados, kurioje buvo įvertinti jo veiksmai. Nagrinėjant šią bylą teisme, pareiškėjas savo veiksmų taip pat neneigė.
Atsiliepimais į apeliacinį skundą tretieji suinteresuotieji asmenys su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad dėl jo tariamai atliktų neteisėtų veikų 2007 m. kovo 6 d. jam buvo pareikšti įtarimai, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje. Dėl šių pareiškėjui pareikštų įtarimų ikiteisminis tyrimas nėra baigtas. Esant tokioms aplinkybėms, pagal vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 11 punkte nustatytas taisykles, šiuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra turėjo būti sustabdyta. Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje ginčo klausimas yra tai, ar įmanoma tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus pareiškėjo veiksmus atriboti nuo galimos nusikalstamos veikos ir įvertinti kaip atskirą tarnybinį nusižengimą. Nors atsakovas ir teigia, kad toks atribojimas įmanomas, tačiau nenurodo, kokie požymiai atriboja tariamą atskirą tarnybinį nusižengimą nuo nusikalstamos veikos. Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje kaip veiksmai, žeminantys pareigūno vardą ir sudarantys pagrindą atleisti pareiškėją iš tarnybos, įvardinti pareiškėjo tariamai atlikti tyčiniai veiksmai dėl įtakos darymo pavaldžiam pareigūnui, turint tikslą nuslėpti administracinio teisės pažeidimo aplinkybes ir suklaidinti teisėsaugos institucijas, pateikiant netikrus liudytojos paaiškinimus. Baudžiamojoje byloje pareiškėjui taip pat pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodytos nusikaltimo sudėties požymiai atitinka tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus pareiškėjo veiksmus. Todėl darytina išvada, kad negalima atriboti tarnybinėje išvadoje pareiškėjui inkriminuotų veiksmų nuo jam inkriminuojamų veikų baudžiamojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Mažeikių rajono policijos komisariato viršininko 2007 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 73‑TE-20 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Savo skundą pareiškėjas grindė tuo, kad, jo nuomone, priimant skundžiamą Įsakymą buvo pažeisti Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 10 ir 11 punktai, šie pažeidimai yra esminiai, todėl Įsakymas naikintinas. Su šiais pareiškėjo argumentais pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko.
Teisės aktais nustatytos statutinio pareigūno tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas paprastai yra pagrindas pradėti pareigūno tarnybinį patikrinimą ir taikyti jam teisinės atsakomybės priemones pagal atitinkamą tarnybos statutą. Tačiau pareigūno veika gali būti pagrindu pradėti ne tik tarnybinį patikrinimą. Pareigūnas gali padaryti ir nusikalstamą veiką arba administracinį teisės pažeidimą. Šie pažeidimai tiriami specialia, įstatymuose nustatyta tvarka. Taigi tais atvejais, kai ta pati pareigūno veika yra (turi būti) ne tik tarnybinio patikrinimo, bet ir ikiteisminio tyrimo, teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso ar administracinio teisės pažeidimo teisenos dalyku (tyrimo objektu), iškyla atitinkamų teisinių tyrimų (procesų) santykio klausimas. Kaip sprendžiamas šis klausimas atliekant tarnybinius patikrinimus nustato Tvarkos 10, 11, 31 punktai:
„10. Gavus Tvarkos 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.
11. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra sustabdoma (išskyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tais atvejais, kai savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, įgalinantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiškėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje atnaujinama ir tęsiama bei baigiama laikantis šios Tvarkos reikalavimų.
31. Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs <...>“.
Taigi, kaip matyti iš paminėto, jei dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinis patikrinimas turėtų būti sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą) ir sulaukiama galutinių kompetentingų institucijų tyrimo rezultatų. Tačiau jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų ir būtų negalima situacija, kurios siekiama išvengti paminėtų nuostatų pagalba – skirtingų institucijų prieštaringų sprendimų dėl tos pačios pareigūno veikos. Todėl norint konstatuoti, kad nesustabdžius pradėto tarnybinio patikrinimo buvo pažeisti Tvarkos 10, 11 punktų reikalavimai, turi būti nustatyta, kad buvo neįmanoma atriboti pareigūno veikos nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. Būtent ši aplinkybė turi pagrindinę reikšmę sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės atriboti pareiškėjo veiksmus nuo galimai padarytų nusikalstamų veikų. Pastebėtina, kad dar 2007 m. kovo 6 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir BK 24 straipsnio 4 dalyje bei 300 straipsnyje, padarymo. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gegužės 13 d. jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (nuosprendis neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka), kuriuo pripažino V. G. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija). Pareiškėjui pateiktame pranešime apie įtarimą ir apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų objektyvioji pusė reikšmingais aspektais ir aplinkybėmis sutampa su tais pareiškėjo veiksmais, dėl kurių jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Savo ruožtu apeliaciniame skunde atsakovas aiškiai nenurodo konkrečių požymių, kurių pagrindu pareiškėjo veiksmus, dėl kurių jis buvo atleistas iš tarnybos, būtų galima atriboti nuo galimai padarytų paminėtų nusikalstamų veiksmų. Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjo veiksmuose buvo savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, apsiriboja iš esmės abstraktaus pobūdžio teiginiais, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas įžvelgė savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, bei tų pareiškėjo veiksmų, kurie, be kita ko, tiriami ir vertinami paminėtoje baudžiamojoje byloje, išvardijimu. Tad, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas po to, kai 2007 m. vasario 1 d. į Mažeikių rajono policijos komisariatą atvyko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorai, kurie informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymius bei paprašė sudaryti galimybes atlikti kratą pareiškėjo ir kito pareigūno kabinetuose. Tą pačią dieną atlikę kratą pareiškėjo kabinete, prokurorai jame rado N. J. paaiškinimo originalą, kuris skyrėsi nuo Generalinei prokuratūrai išsiųsto jos paaiškinimo ir tiesiogiai patvirtino Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro V. M. kaltę sukėlus eismo įvykį. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo išvados, apie paminėtas aplinkybes ir atliekamą ikiteisminį tyrimą tarnybinį patikrinimą vykdžiusi policijos įstaiga žinojo, atlikdama tarnybinį patikrinimą ir surašydama išvadą ji rėmėsi iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros gauta informacija apie šį ikiteisminį tyrimą, šiame ikiteisminiame tyrime surinkta medžiaga, susijusia su pareiškėjo veiksmais, atliktų procesinių veiksmų protokolais. Tad, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi įstaiga negalėjo nežinoti to, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su pareiškėjo veiksmais, dėl kurių, kaip matyti, jis vėliau buvo atleistas iš tarnybos, kad jo veiksmuose galimai yra nuo tarnybinio nusižengimo neatribojamos nusikalstamos veikos požymiai. Savo ruožtu, atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad prieš surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, dar nebuvo aiškus V. G. procesinis statusas baudžiamojoje byloje, Tvarkos 10 ir 11 punktų taikymui lemiamos reikšmės neturi, nes nė vienas iš šių Tvarkos punktų konkrečiai nesieja pareigos sustabdyti tarnybinį patikrinimą atsiradimo tik su atitinkamo statuso (pavyzdžiui, įtariamojo) įgijimu baudžiamojoje byloje. Apskritai Tvarkos 11 punkto pagrindu tarnybinis patikrinamas gali būti sustabdytas tais atvejais, kai joks ikiteisminis tyrimas dar nėra atliekamas ir, atitinkamai, pareigūnas tiesiog objektyviai neturi jokio statuso baudžiamojoje byloje.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesustabdžius pareiškėjo tarnybinio patikrinimo, buvo padaryti tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos procedūrinių taisyklių pažeidimai.
V.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buvo pažeistos Tvarkos nuostatos, nusprendė, jog tokiu būdu buvo padaryti esminiai procedūrinių taisyklių pažeidimai, dėl kurių skundžiamas Įsakymas naikintinas, pareiškėjas grąžintinas į tarnybą.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtinta principinė procedūrinių pažeidimų įtakos viešojo administravimo akto teisėtumo vertinimui taisyklė: skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14‑16/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138). Taigi, kaip matyti iš paminėto, pirmosios instancijos teismas, nustatęs procedūrinių Tvarkos reikalavimų pažeidimą, turėjo įvertinti, kokią įtaką šie pažeidimai galėjo turėti skundžiamo Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Administracinė byla šiuo pagrindu sustabdoma, kai tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Šiuo pagrindu administracinė byla gali būti stabdoma ir tuo atveju, jei vyksta ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS7-168/2005, AS6‑212/2004, AS10‑594/2003).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A16-1081/2007 nusprendė, kad ta aplinkybė, jog buvo nesilaikyta Tvarkos 10 punkto reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus pareiškėjo A. S. administracinę bylą, anksčiau paminėti jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai buvo konstatuoti, nepaneigė pareiškėjo elgesio, kuriuo jis pažemino pareigūno vardą, įtakos teisingam ir objektyviam reikšmingų aplinkybių ištyrimui neturėjo, pareigūno teisių nesuvaržė. Taigi šioje byloje teismas skundžiamo įsakymo, kuriuo pareigūnas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, vien tik dėl tos priežasties, kad buvo nesilaikyta Tvarkos 10 punkto reikalavimų, nenaikino, o dėl padarytų procedūrinių pažeidimų reikšmės skundžiamam įsakymui sprendė atsižvelgdamas į užbaigtoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą sprendimą.
Analogiškos pozicijos buvo laikytasi ir administracinėje byloje Nr. A10-740/2007. Šioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad buvo pažeistas Tvarkos 10 punktas, tačiau kartu pažymėjo, kad ir išnagrinėjus pareiškėjo administracinę bylą buvo konstatuoti pareiškėjo įvykdyti administracinės teisės pažeidimai. Todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nesustabdymas neturėjo esminės reikšmės skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Teisėjų kolegija nurodė, kad paminėtas tarnybinio patikrinimo procedūros nesilaikymas nepaneigia pareiškėjo poelgio, kuriuo jis pažemino pareigūno vardą.
Minėta, kad nagrinėjamu atveju iš esmės dėl tų pačių pareiškėjo V. G. veiksmų, už kuriuos jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo pareikšti atitinkami įtarimai, o šiuo metu ši baudžiamoji byla nagrinėjama teisme. Tad siekiant šioje administracinėje byloje tinkamai įvertinti, kokią įtaką padaryti procedūriniai pažeidimai galėjo turėti skundžiamo Įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui, t. y. ar jie laikytini esminiais ar neesminiais procedūriniais pažeidimais, prejudicinės reikšmės gali turėti ir paminėtos baudžiamosios bylos baigtis. Jei baudžiamojoje byloje būtų neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, naikinti skundžiamo Įsakymo vien tik dėl tos priežasties, kad tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas ir tokiu būdu buvo pažeistos atitinkamos procedūrinės taisyklės, nebūtų pagrindo. Tokiu atveju nustatyti procedūriniai pažeidimai galėtų būti įvertinti tik kaip formalaus pobūdžio, neturėję esminės reikšmės skundžiamo Įsakymo pagrįstumui bei teisėtumui.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, baudžiamoji byla dėl V. G. veiksmų galutinai dar neišnagrinėta (teismo nuosprendis yra apskųstas), o ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl pareiškėjo veiksmų vyko ir administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tad, atsižvelgiant į paminėtą, dar pirmosios instancijos teisme turėjo būti įvertinta, ar yra prejudicinis ryšys tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir paminėtos baudžiamosios bylos, bei išspręstas šios administracinės bylos sustabdymo klausimas iki tol, kol bus išnagrinėta paminėta baudžiamoji byla. Tačiau teismas to nepadarė ir iš anksto, t. y. nesulaukęs baudžiamosios bylos baigties, nusprendė, kad nustatyti procedūriniai pažeidimai buvo esminiai, kad dėl jų buvo priimtas neteisėtas Įsakymas. Dėl paminėtų priežasčių, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu bei sudaro kliūtis, nesusiaurinant pareiškėjo procesinių teisių apimties, šią bylą visapusiškai ir iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Tad teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d.).
VI.
Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Kadangi teismo sprendimas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą teismo nurodymą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje privalu išdėstyti patenkinto reikalavimo turinį (ABTĮ 88 str. 5 d. 1 p.). Tai turi būti padaryta itin aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, to kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui „darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo jos pradžios, t. y. 2007.02.14 iki tol kol galutinai įsiteisės šis sprendimas“. Tačiau toks teismo nurodymas neatitinka aukščiau paminėtų reikalavimų. Teismo sprendime nenurodyta konkreti pareiškėjui priteisto darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo jo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o taip pat nėra duomenų, reikalingų priteistam darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laikotarpį po teismo sprendimo priėmimo dienos apskaičiuoti. Tad kadangi šis Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas dėl jau minėtų priežasčių yra naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, reikalui esant (jei bylą išnagrinėjus iš naujo būtų pagrindas pareiškėją grąžinti į pareigas ir priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už pravaikštos laiką), teismas turėtų atsižvelgti į paminėtą, o taip pat apsvarstyti, ar atitinkamu atveju vidutinis darbo užmokestis neturėtų būti priteistas iki teismo sprendimo įvykdymo, o ne iki jo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.