Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-04-14 · Byla Nr. TS-39-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-14
Bylos Nr.
TS-39-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11755-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. P.
Byla Nr. TS-39-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11755-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 14 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2021 m. gruodžio 13 d., pabaiga – 2024 m. gegužės 16 d.

Anksčiau teismo penkis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors rizika sumažėjo, t. y. nuo aukštos iki vidutinės rizikos, tačiau nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija pažymėjo, kad nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne karta pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija, atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintu tik teisėtą jo elgesį.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. P. skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nebuvo nei karto pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, kas įrodo, jog nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas. Taip pat buvo tris kartus skatintas, sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, t. y. nuo 102 balų iki 89 balų, o tai yra labai daug. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jis stengiasi susirasti darbą, būdamas įkalinimo įstaigoje, teikia prašymus raštus, tačiau visada būna neigiami. Be to, kaip jam dengti turimus finansinius įsipareigojimus, jeigu neturi pinigų už ką galėtų mokėti įsiskolinimus. Įkalinimo įstaiga jam niekaip nesuteikia darbo, o iš laisvės gaunami 30 Eur yra per mažai, kad galėtų padengti įsiskolinimus. Nuteistajam nėra suprantama, kodėl komisija jam teikia rekomendacijas, kurių nėra galimybės įvykdė. Taip pat jam buvo numatyta rekomendacija nedaryti teisės pažeidimų, tačiau jis ir taip jų nedaro. Nuteistasis vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo nuomone, komisija specialiai jį nepaleidžia į laisvę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, neturi galiojančių nuobaudų, tris kartus skatintas, nedirba, tačiau raštiškai kreipėsi į įkalinimo įstaigą dėl įdarbinimo, įdarbintas nebuvo dėl vietų trūkumo, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas ir turės gyvenamą vietą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. P. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors A. P. bausmės atlikimo metu nepažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, tris skatintas, tačiau pagal „OASys“ metodiką A. P. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nemažai vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Kaip jau minėta išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai –kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; turi nestabilią darbo patirtį; rašymo problemos; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu įgijimu ir platinimu psichotropinėmis medžiagomis, padarymu, anksčiau teismo ne kartą teistas, jam buvo taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimai, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui, nes jis toliau darė nusikaltimus. Teismo vertinimu, visa tai neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis smurtinius nusikaltimus padarydavo išgėręs, o finansinio pobūdžio – paskatintas kriminalinių kompanionų. Be to, nuteistasis net ir būdamas nepilnametis nusikalsdavo su draugais. Šiuo metu jis stengiasi atsiriboti neigiamą įtaką dariusių ar ateityje galinčių padaryti asmenų, tačiau pažymėtina tai, kad laisvą laiką leisdavo su draugais, vartodamas alkoholinius gėrimus. Taigi, nuolatinis alkoholio vartojimas smurtinių nusikaltimų įvykdymų, ir netinkamos kompanijos pasirinkimas kitais atvejais parodo, kad nuteistojo laisvalaikio leidimo būdas yra kriminogeninis veiksnys skatinantis nuteistąjį nusikalsti pakartotinai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, jog paskutiniu metu nuteistajam būdingas įsitraukimas į nusikalstamas veikas, t. y. šeši teistumai per šešerius metus. Kaip teigia nuteistasis, jog po paskutinio ankstesnio teistumo alkoholį vartojo saikingai, turi vidinį nusistatymą, tačiau nemano, kad anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos susiję su alkoholio vartojimu. Pažymėtina, kad nuteistasis tris kartus buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, kurių visų metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Paskutinis toks teistumas – 2020 m. rugpjūčio 17 d. Apskritai nuteistasis teigia, kad nuo alkoholizmo nesigydęs nes nemano, kad nesaikingas alkoholio vartojimas galėjo kada nors būti problema. Įkalinimo įstaigoje į paskirtus Priklausomybių prevencinius užsiėmimus teigia eisiantis, nors mano, kad jam nepadės. Teigia vartoti saikingai pradėjęs kai sukūrė šeimą. Visgi, nuteistajam buvo būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo ankstesnei nusikalstamo elgesio raiškai. Todėl siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo motyvacijos spręsti problemas susijusias su piktnaudžiavimu alkoholiu didinimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nurodo, jog iš esmės nėra agresyvus, tačiau yra smurtavęs prieš kitą asmenį. Nors nuteistasis teigia, kad problemas atpažįsta, supranta jų kilmę, supranta, kad turi problemų, ir jaučia poreikį jas spręsti, tačiau nepaisant to matoma, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nusikaltimą padarė negalvodamas, pagautas „momento“ kai gavo galimybę nelegaliu būdu pasipelnyti, jau ketvirtą kartą nuteistas už finansinio pobūdžio nusikaltimą, kai norėjo gauti „lengvų pinigų“. Nors nusikaltimą vertina blogai, tačiau negali įvardinti, kas būtent jame blogo, jo požiūris į įvykdytus nusikaltimus išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Po lygtinio paleidimo iš Nepilnamečių pataisos namų buvo grąžintas dėl naujo nusikaltimo, pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas (vartojo alkoholį). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 11 549,00 Eur, išieškota 41,00 Eur, savanoriškai padengta 0,00 Eur. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad iš gaunamo oficialaus atlyginimo nuteistajam užtekdavo pragyvenimui, tačiau dėl finansų stokos jautė suvaržymą, todėl norėjo užsidirbti papildomai ir susiviliojo „greitais pinigais“. Tai leidžia teigti, kad nuteistajam trūksta kompetencijos skirstant gaunamas lėšas, nes turimus pinigus paskirsto ne visuomet tinkamai. Kadangi nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, todėl išlieka svarbus nuteistojo teisėto ir pastovaus pragyvenimo šaltinio užsitikrinimas po bausmės atlikimo ir tuo pačiu esamų finansinių įsipareigojimų vykdymas. Juk, kaip jau minėta, nuteistasis ketvirtą kartą yra nuteistas už finansinio pobūdžio nusikaltimą, todėl vėl susidūrus su finansiniais sunkumais nuteistąjį gali paskatinti pakartotinai nusikalsti, taip siekiant gauti „greitų pinigų“. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. P. neatliktos bausmės dalis (1 metai 2 mėnesiai 22 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo A. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė