Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2117-1108/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-13
Bylos Nr.
e1-2117-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19013-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
D. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2117-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19013-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Listada“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų visuomenės labui dirbant po 20 valandų per mėnesį, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs, bausmė neatlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. 2020 m. gegužės 17 d. 17.40 val. būdamas neblaivus adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, J. R. namuose koridoriaus patalpoje kilusio žodinio konflikto metu tyčia tampė ir rovė J. R. už plaukų, ne mažiau du kartus rankomis trenkė per viršugalvį, dešinį pilvo šoną, iš kojos kelio į kairės kojos šlaunį, taip pat ranka trenkė per abiejų rankų dilbius. Tokiais savo veiksmais sukėlė J. R. fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. 1. 93-96, 99-100), kad 2020 m. gegužės 17 d. apie 15.00 val. buvusi sugyventinė turėjo jam atvežti dukrą, nes buvo taip sutarę, bet neatvežė. J. R. pasakė, kad jos automobilis sugedo. D. J. buvo išgėręs stipriųjų alkoholinių gėrimų, kiek ir kokių nepamena, bet nemažai. Paprašė draugo L. G., kad nuvežtų pas buvusią sugyventinę. D. J. ir J. R. buvo susitarę, kad jei jis bus išgėręs, ji jam dukros neduos. Atvykęs pas ją į namus, paskambino į duris. J. R. atidarius duris, įėjo pro duris ir čiupo J. R. ir papurtė, kelis kartus sudavė ranka per galvą, po to nustūmė į virtuvę, kas tiksliai vyko, neprisimena dėl susijaudinimo, pykčio ir išgerto alkoholio. Po to išėjo iš buto ir su L. G. išvažiavo. Kaltę pripažįsta visiškai, pripažįsta, kad naudojo J. R. atžvilgiu fizinį smurtą, gailisi, kad savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Sutinka ikiteisminio tyrimo metu nesilankyti J. R. gyvenamojoje vietoje ir su ja nebendrauti, jeigu ji nepageidaus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. J. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

2020 m. gegužės 17 d. vyresniojo tyrėjo A. Š. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. 1. 1-3) užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 17 d. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, D. J. būdamas neblaivus, tyčia tampė ir rovė J. R. už plaukų, ne mažiau du kartus, rankomis, trenkė per viršugalvį, dešinį pilvo šoną, iš kojos kelio į kairės kojos šlaunį, taip pat ranka trenkė per abiejų rankų dilbius ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. D. J. nebuvo, kadangi iš įvykio vietos jis buvo pasišalinęs.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji J. R. parodė (b. 1. 6-12, 65-68), kad 2020 m. gegužės 17 d. 17.40 val. buvo savo nuomojamuose namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su savo dukra D. J.. Tuo metu jai į telefoną paskambino buvęs sugyventinis D. J., kuris pasakė, kad yra daugiabučio kieme ir jau ateina pasiimti jų bendros dukros. Jam stovint daugiabučio laiptinėje už durų, ji pasakė, kad jis atsiųstu patvirtinančią žinutę, kad jis nori pasiimti dukrą ir nurodytų kuriam laikui, nes jis pastoviai meluoja vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams apie netinkamą vaiko priežiūrą. Tuomet jis beldė į duris ir reikalavo, kad jam perduotų mergaitę. Jai atidarius buto duris, jis būdamas agresyvus įsiveržė į butą ir koridoriuje, tariamai atvykęs pasimatyti su jų bendru vaiku ir tarp jų kilus žodiniam konfliktui dėl vaiko išlaikymo, pasimatymų su vaiku nustatymo, jos buvęs sugyventinis D. J. rankomis tyčia sugriebė jai už galvos plaukų ir juos tampė, rovė ir ne mažiau kaip du kartus rankų delnais tyčia trenkė jai per viršugalvį, smilkinio sritį ir ne mažiau du kartus, rankų kumščiais, tyčia smūgiavo jai į dešinį pilvo šoną ir smūgiavo iš kojos kelio į jos kairės kojos šlaunį, dėl ko jos nurodytose kūno vietose buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Buvęs sugyventinis panaudojęs prieš ją fizinę prievartą rankomis tyčia stūmė ją į krūtinės sritį ir nustūmė ją į virtuvę, kur ji pargriuvo ant sofos ir, jai gulint ant sofos, jis dar ne mažiau vieną kartą trenkė jai su ranka per abiejų rankų dilbius, nes ji bandė apsiginti. Ji pradėjo garsiai šaukti ir buvęs sugyventinis D. J. nustojo smurtauti prieš ją bei iš buto pasišalino. Jų tarpusavio santykiai – buvę sugyventiniai, kartu gyveno apie 2 metus, išsiskyrė prieš 3 metus, ji gyveno jo nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kartu su jų bendra dukra D. J., tačiau iš nurodyto buto išsikraustė 2020 m. kovo 2 dieną. Buvęs sugyventinis prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, apmokėdavo nurodyto buto nuomą ir tokiu būdu paremdavo dukrą. Juos sieja bendras vaiko išlaikymas. Įvykio metu namuose nebuvo sulaužyta jokių daiktų, tuo metu namuose buvo trise, įvykį matė mažametė 4 metų dukra, tačiau ji nenukentėjo. Prieš įvykį buvęs sugyventinis galimai vartojo alkoholinius gėrimus ar kitas medžiagas, nes jo akių vyzdžiai buvo išbalę, išsipūtę, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas ir jis akivaizdžiai atrodė neblaivus. Anksčiau prieš ją yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, tačiau įvykiai policijoje registruoti nebuvo. Paskutinį kartą jis prieš ją smurtavo 2020 m. kovo 1 d. apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jis stumdė ją į įvairias kūno vietas ir sukėlė fizinį skausmą, nenorėjo, kad ji išsikraustytu, norėjo pro langą išmesti jos daiktus. Nukentėjusioji ir dukra privačiai buvo nuvažiavusios psichologinės pagalbos pas psichologą. Prašo buvusiam sugyventiniui taikyti baudžiamojo poveikio priemones ir jį laikinai sulaikyti, kad apsaugotų jos šeimą nuo jo smurtavimo Dėl patirto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nevyko, tačiau vėliau žada kreiptis į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių, kad jai būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Taip pat įtaria, kad D. J. supjaustė jai priklausančio automobilio „Audi A2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangas. Tačiau dėl automobilio padangų sugadinimo šiame ikiteisminiame tyrime jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, nes to negali įrodyti ir jokių papildomų duomenų dėl to neturi. Pageidauja, kad D. J. prisiimtų atsakomybę ir būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. G. parodė (b. 1. 75-78), kad D. J. yra jo draugas. Jį pažįsta apie 7 metus. Pažįsta ir jo šeimą, t. y sugyventinę J. R. ir jo dukrą. 2020 m. gegužės 17 d. apie 16.00 val. jam paskambino D. J., paprašė padėti partempti J. R. automobilį, kuris sugedo. Jis sutiko, paėmė D. J. nuo Partizanų gatvės. Kai D. J. įsėdo, jam paskambino J. R. ir pasakė, kad ją jau kažkas partempė ir ji jau yra namuose. D. J. paprašė jį nuvežti iki J. R. namų. Kiek suprato, jis norėjo pasiimti dukrą. D. J. su savimi turėjo „fleškutę“ degtinės. Kai atvažiavo prie J. R. namų, jis liko laukti automobilyje kieme, o D. J. nuėjo, užtruko visai neilgai, gal kokias 5 minutes. Grįžęs sakė, kad susipyko, kad skėlė J. R. antausį ir viskas, daugiau nieko ir nepasakojo. D. J. paprašė jį kažkur nuvežti išgerti. Nuvežė jį prie „guminio stadiono“ Partizanų gatvėje. Jis ten išgėrė savo turėtą degtinę, dar kiek pabuvo ir apie 19.00 val. parvežė jį namo ir išvažiavo, daugiau tą vakarą su D. J. susitikęs nebuvo ir su juo nebendravo.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta pagrindinė nusikalstamos veikos sudėtis, o BK 140 straipsnio 2 dalyje – kvalifikuota, t. y. sunkinanti nusikalstamą veiką padariusiojo asmens padėtį ir numatanti griežtesnę atsakomybę, kuomet smurtaujama prieš savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio dalyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo bei liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. J., žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia tampė ir rovė J. R. už įplaukų, ne mažiau du kartus rankomis trenkė per viršugalvį, dešinį pilvo šoną, iš kojos kelio į kairės kojos šlaunį, taip pat ranka trenkė per abiejų rankų dilbius. D. J. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis suvokė, jog tampydamas moterį už plaukų, rankomis trenkdamas į viršugalvį, abiejų rankų dilbius, dešinį pilvo šoną, su koja trenkdamas į moters šlaunį, tikrai sukels bent jau fizinį skausmą ir tokių padarinių norėjo.

Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. J. ir J. R. yra buvę sugyventiniai ir nepaisant to, jog palaiko ryšį dėl abiejų dukros, tačiau tiek įvykio metu, tiek šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra pažymėta, kad sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m . kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017). Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis įvykio metu ne tik kartu negyveno, bet ir jų nesiejo artimas emocinis ryšys, noras sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu jų tarpusavio santykiai nebuvo būdingi šeimos nariams. Atitinkamai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas perkvalifikuoti D. J. padarytą veiką iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Toks perkvalifikavimas lengvina kaltinamojo padėtį, todėl yra galimas. Be to, kaltinimas tikslintinas pažymint, kad smurtaujama buvo būtent J. R. namuose – dėl šios aplinkybės ginčo nėra, toks kaltinimo tikslinimas kaltinamojo padėties nepablogina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. J. su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme sutiko (b. l. 137).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis teisiamas už vieno baigto tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 120-125). Kaltinamasis Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė (b. l. 133), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b. l. 131). Kaltinamasis D. J. dirba UAB „Listada“.

Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę teismas intensyvios priežiūros kaltinamajam neskiria, kadangi veikos padarymo metu galiojusioje BK 48 straipsnio, reglamentuojančio laisvės apribojimo bausmę, redakcijoje nebuvo numatytas intensyvios priežiūros skyrimas. Kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, o taip pat įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kaltinamajam taip pat skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas drausimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, šiuo metu minėtas teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, tačiau bausmė neatlikta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų visuomenės labui dirbant po 20 valandų per mėnesį, švelnesnę viešųjų darbų bausmę keičiant griežtesne laisvės apribojimo bausme ir pridedant jos dalį prie nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti panaikintina.

Kompaktinis diskas su garso įrašu (b. l. 45) paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – padangos dalis su dūrio/pjovimo pėdsakais, laikomas baudžiamojoje byloje (voke, prisegtame prie bylos viršelio), sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. J. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant kaltinamajam D. J. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. J. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant kaltinamajam D. J. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų visuomenės labui dirbant po 20 valandų per mėnesį, švelnesnę viešųjų darbų bausmę keisti griežtesne laisvės apribojimo bausme ir pridėti jos dalį prie nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės bei paskirti kaltinamajam D. J. galutinę subendrintą bausmę 8 (aštuonis) mėnesius 10 (dešimt) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. J. per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant kaltinamajam D. J. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti panaikinti.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – padangos dalį su dūrio/pjovimo pėdsakais, laikomą baudžiamojoje byloje (voke, prisegtame prie bylos viršelio), sunaikinti kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajam D. J. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė