Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieškovei Z. R. S., jos atstovei advokatei Janinai Argustaitei, ieškovei E. S., atsakovui R. S., jo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Šivickytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei kitų reikalavimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė paaiškino, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, mergaitė nori gyventi su mama. Atsakovas galėtų ieškotis geriau apmokamo darbo, prašoma suma 400,00 Lt atitinka vaiko interesus. Dėl išlaikymo priteisimo turtu, tai atkreipia dėmesį, kad nėra aiški dabartinė turto vertė. Palieka spręsti teismui ar toks prašymas atitinka vaiko interesus. Dėl papildomo išlaikymo priteisimo, tai įstatymas nenumato, kad atgaline tvarka būtų priteisiamas išlaikymas (b.l. 96).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. S. (b.l. 10). Kauno miesto apylinkės teismo 2001-01-26 nutarimu iš R. S. priteisti alimentai Zitai R. S. dukters E. išlaikymui ¼ dalis visų rūšių R. S. uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, kas mėnesį iki dukters E. pilnametystės (b.l. 11). Atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2012-03-15 yra 8606,65 Lt (b.l. 85).

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. S. (b.l. 10). Sutuoktiniai apie dešimt metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, nepalaiko artimų santuokinių ryšių. Iš ieškovės, atsakovo paaiškinimų matyti, kad tarp sutuoktinių santuokinis gyvenimas nesusiklostė, sutuoktiniai atitolę vienas nuo kito, nes kartu negyvena jau dešimt metų, kiekvienas turi savo gyvenimą, darytina išvada, kad sutuoktiniai toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimos nebenori, taikytis nenori ir prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės. CK 3.61 str. 2 d. numato, kad teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas įvertinęs šalių paaiškinimus daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys faktiškai kartu kaip šeima negyvena daugiau kaip dešimt metų, abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, nesistengė išsaugoti santuokos, nebuvo lojalūs, negerbė vienas kito, nerėmė vienas kito moraliai bei materialiai, t.y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – S., atsakovui – S. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Šalys kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu neturi.

Šalys gyvendamos santuokoje, dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove Zita R. S.. Atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo, todėl neesant ginčo, ieškovės reikalavimas dėl dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su Zita R. S., tenkintinas.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (pavyzdžiui, priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, labai pablogėja tėvo (motinos), iš kurio priteistas išlaikymas vaikui, turtinė padėtis ar gaunamos pajamos, jis tampa bedarbis, nedarbingas, šiam asmeniui gimsta vaikai kitoje santuokoje ir kita).

Šalių pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi ir šią pareigą turi vykdyti abu tėvai.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 str. įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Ieškovė, kaip pagrindinį motyvą, nurodo vaiko poreikių išaugimą. Teismas pripažįsta, kad nuo 2001 metų Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu priteisto išlaikymo, t.y. praėjus 11 metų, vaiko poreikiai išaugo. 2001 metais E. buvo priteistas išlaikymas kaip mažamečiui vaikui, o šiuo metu E. (duomenys neskelbtini) metų ir jos poreikiai yra praktiškai kaip suaugusio žmogaus. Akivaizdu, kad būtinos išlaidos aprangai, avalynei, higienai, sveikatos priežiūrai, mokymosi priemonėms, užklasinei veiklai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros E. poreikiams per mėnesį reikalinga apie 853,00 Lt. Nors ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių poreikių skaičiuotę, tačiau teismo nuomone, ieškovės dukros poreikių lentelėje (b.l. 79) nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos nepilnametės dukros išlaikymui, yra realios ir tikrai neišdidintos. Kaip kurios sumos, teismo nuomone, netgi ženkliai sumažintos, kaip pavyzdžiui drabužiams skiriama 600,00 Lt suma per metus, kas reiškia, kad ieškovė savo šešiolikmetei dukrai drabužiams įsigyti kas mėnesį skiria tik po 50,00 Lt. Laisvalaikiui, t.y. teatrams, koncertams, muziejams ir sporto varžyboms taip pat tik po 50,00 Lt per mėnesį. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių išlaidų mokesčiams, tačiau teismas pripažįsta, kad ieškovės dukra turi prisidėti prie mokesčių mokėjimo, o ieškovės nurodoma dukros E. mokesčių dalis yra protingo dydžio, reali, teismui nekelianti abejonių. Ieškovė poreikių skaičiuotėje nurodė, kad dukrai pirko akinius už 267,00 Lt, įrodymų pagrindžiančių šį faktą teismui nepateikė. Kad šalių dukra E. nešioja akinius, teismas įsitikino pats teismo posėdžio metu, be to, šis pirkinys nurodomas kaip ilgalaikis, todėl jų vertę padalinus iš dvylikos mėnesių, gaunasi nežymi suma sveikatos gerinimui. Taip pat atsižvelgiant į formuojamą praktiką, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko ne tik poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, bet ir poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam bei kitokiam ugdymui, ieškovės nurodytos metinės išlaidos atostogoms yra labai nedidelės. Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to pasikeitė ekonominė padėtis Lietuvoje, pragyvenimo lygis pabrango. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti dukrai pilnavertį gyvenimą, ieškovei dukrą padeda išlaikyti tėvai.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Atsakovas yra 43 metų, darbingo amžiaus vyras, daug kartų, t.y. 1993 m., 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2009 m., 2010 m. buvo registruotas darbo biržoje (b.l. 48), kaip pats atsakovas paaiškino apie 3-4 metus nedirbo. Nuo 2011-09-21 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vairuotoju, mėnesinės pajamos apie 700,00 Lt (b.l. 80). Atsakovas gyvena pas savo tėvus, kreditorinių įsipareigojimų, išskyrus dukrai nemokėto išlaikymo, kitų išlaikytinių, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė). Atsakovas teismo posėdžio paaiškino, kad ieško tik vairuotojo darbo, kitos specialybės neturi ir kitokių darbų nedirba, į tarptautinius reisus vykti negali, nes neturi patirties. Pats atsakovas papildomų darbų neieškojo, užsiregistruodavo darbo biržoje ir laukdavo pasiūlymų. Jeigu darbdavių sąlygos netenkindavo, neidavo dirbti. Todėl įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, atsakovo atsikirtimai dėl sunkios turtinės padėties vertintini kritiškai, kaip nepagrįsti, teismo nuomone atsakovas neišnaudoja visų savo galimybių gauti didesnes pajamas. Pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik motinos, bet ir tėvo. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai. Atsakovas privalo rūpintis vaiku bent teikdamas jam išlaikymą, kuris atitiktų vaiko poreikius. Ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas teikiantis išlaikymą prie tų išlaidų neprisideda.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 - 8, 11 - 14, 18 ir kiti straipsniai), vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, nors šiuo metu dirba vairuotoju, tačiau papildomų darbų nedirba, ilgą laiko tarpą apskritai nedirbo ir nedėjo didelių pastangų susirasti darbą, teismas daro išvadą, kad nepilnametės E. poreikiai per 11 metų išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, todėl ieškovių ieškinys tenkinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas E. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-30 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės, pakeičiant Kauno miesto apylinkės teismo 2001-01-26 nutarimu Nr. 2-3884/2001 priteistą išlaikymą (CK 3.196 str., 3.201 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovė Z.R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovės ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo R. S. papildomai už laikotarpį nuo 2008-06-22 iki 2011-06-22 dar po 263,00 Lt per mėnesį, kas sudaro 9468,00 Lt, išlaikymo įsiskolinimą.

CK 3.200 str. reglamentuota išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2001-01-26 nutarimu iš R. S. priteisti alimentai Z. R. S. dukters E.s išlaikymui ¼ dalis visų rūšių R. S. uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, kas mėnesį iki dukters E. pilnametystės (b.l. 11). Iš antstolio R. Stanislausko 2012-03-15 pažymos matyti, kad yra vykdomas Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. 2-3884/2001-01-26, atsakovo išlaikymo įsiskolinimas 2012-03-15 yra 8606,65 Lt (b.l. 85). Kadangi išlaikymas E. S. buvo priteistas, teismas pakartotinai priteisti išlaikymą už tą patį laikotarpį negali. Ieškovė, norėdama didesnio išlaikymo, turėjo anksčiau kreiptis į teismą dėl savo ir savo dukros pažeidžiamų interesų gynimo. Tačiau ieškovė į teismą dėl išlaikymo padidinimo kreipėsi tik 2011-06-30 ir teismo priimtas sprendimas dėl išlaikymo padidinimo galios būsimam laikotarpiui, t.y. nuo sprendimo įsiteisėjimo momento, o ne praėjusiam trijų metų laikotarpiui. Todėl netenkintinas ieškovių prašymas priteisti įsiskolinimą už tris praėjusius metus iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 263,00 Lt kas mėnesį, 9468,00 Lt. Netenkinus pastarojo prašymo, atitinkamai netenkintinas ieškovių prašymas 9468,00 Lt, išlaikymo įsiskolinimo sumą priteisti nepilnametei dukrai E. turtu, t.y. garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1060 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo formos pakeitimo.

Ieškovės ieškinyje taip pat prašo už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-07-24 susidarančią 10000,00 Lt išlaikymo sumą (skaičiuojant po 400,00 Lt išlaikymo kas mėnesį), priteisti nepilnametei dukrai E. turtu, t.y. garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 str. 3 d.). Kriterijai, galintys nulemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Pirmiausia teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus, formuojamus jo amžiaus, sveikatos būklės, galimų pomėgių ir kita. Išlaikymo forma taip pat priklauso nuo vaiko tėvo ar motinos turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, periodiškumo, tėvo (motinos) gebėjimo tinkamai tvarkyti turtą ir kita. Priteisus išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymas priklauso nuo skolininko mokumo, jeigu skolininkas nemokus, vaikas išlaikymo negaus. Tačiau jeigu skolininkas mokus, ši išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006, 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).

Išlaikymo būdai parenkami ar keičiami pirmiausia atsižvelgiant į vaiko reikmių požiūriu svarbius, rūpimus ir vaikui naudingus dalykus. Civilinio kodekso 3.196 str. 1 d. numato išlaikymo priteisimą periodinėmis išmokomis ar tam tikro turto priteisimo vaikui būdu. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Jis turėtų užtikrinti nuolatinį lėšų teikimą, todėl kad išlaikymo instituto tikslas yra nuolatos teikti lėšas vaiko pragyvenimui. Jeigu konkrečiomis sąlygomis periodiniai mokėjimai nėra įmanomi dėl skolininko pajamų neturėjimo ar jų nepakankamumo, tai gali būti keliamas klausimas dėl išlaikymo būdo pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2003).

Ar vaiko teisių užtikrinimui yra naudinga vietoj įsiskolinimo ir dalies būsimų periodinių mokėjimų priteisti turtą, spręstina pagal konkrečias bylos aplinkybes. Susidaręs įsiskolinimas gali būti padengiamas teismo sprendimo priverstinio vykdymo tvarka, realizuojant turtą varžytynėse, bet gali būti svarstoma, ar nepriteisti turto, savo verte ekvivalentiško įsiskolinimui ir būsimiems išlaikymams. Ar konkrečiu atveju tai priimtina, spręstina pagal tai, ar prievolė mokėti lėšas periodiškai yra vykdoma, ar asmuo realiai pajėgus ateityje teikti periodinius mokėjimus ir likviduoti susidariusią skolą. Taip pat reikšmingos ir kitos aplinkybės, susijusios su turto perdavimo pasekmėmis ir procedūra. Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos.

Iš nekilnojamojo turto registro pažymų matyti, kad atsakovas turi nuosavybės teisėmis priklausančio turto – garažą su rūsiu ir žemės sklypą sodų bendrijoje. Šalys ginčo garažą įvertino 15000,00 Lt, dėl šio turto ginčo nėra. Tačiau atsakovas nurodė, kad šiandieną garažas nėra sutvarkytas, išlaužti vartai dėl ko jo kaina kritusi ir norint garažą parduoti už maksimalią kainą, turto suremontavimui dar reikia investuoti apie 3000,00 Lt, tačiau atsakovas savo paaiškinimų nepagrindė jokiais įrodymais. Nors šalys susitarė, kad garažo vertė yra 15000,00 Lt, tačiau akivaizdu, kad abi šalys negali nurodyti, kokia yra reali garažo būklė, kokios dar reikalingos investicijos, kad atstatyti pastarojo nekilnojamojo turto būklę, todėl teismas, pakeisdamas išlaikymą turtu – garažu, gali pažeisti tiek atsakovo, tiek jo dukros interesus. Ieškovė prašo susidariusią 10000,00 Lt išlaikymo sumą priteisti nepilnametei dukrai E. turtu, t.y. priteisti garažą (boksą) su rūsiu, tačiau šalys susitarė, kad garažo vertė yra 15000,00 Lt, todėl ieškovei reikia priteisti ne visą garažą, o 2/3 garažo dalis. Pakeitus išlaikymą tokia turto dalimi ir atsakovui kategoriškai nesutinkant su šiuo ieškinio reikalavimu, akivaizdu, kad ieškovė negalėtų parduoti garažo ir gautų lėšų panaudoti dukros išlaikymui. Tokioje situacijoje ieškovė negautų periodinių išmokų ir turėtų turtą, kurio negalėtų realizuoti, todėl teismas mano, kad būtų akivaizdžiai pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Teismas vertina, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį pardavus iš varžytinių ar atsakovo geranoriška iniciatyva, atsakovas turėtų galimybę padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Šiuo metu atsakovas dirba, gauna pakankamas pajamas dukrai išlaikyti, todėl, teismo manymu, gali dukrą išlaikyti mokėdamas išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl netenkintinas prašymas už laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-07-24 susidarančią 10000,00 Lt išlaikymo sumą (skaičiuojant po 400,00 Lt išlaikymo kas mėnesį), priteisti nepilnametei dukrai E. turtu, t.y. garažą (boksą) su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas būdamas būdamas iniciatyvus šios kategorijos bylose gali išeiti už reikalavimų ribų ir išspręsti ginčą taip, kad būtų maksimaliai apsaugoti vaiko interesai. Tačiau dėl žemės sklypo vertės šalys apskritai nesutarė ir nepateikė teismui įrodymų, kokia yra 0,1060 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė šiai dienai. Ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui įrodymus dėl turto vertės (b.l. 73), tačiau įrodymų teismui nepateikė, neinformavo, kad tokių įrodymų pateikti negali, į teismą iki bylos nagrinėjimo iš esmės dėl įrodymų išreikalavimo nesikreipė, tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė nurodė, kad nežmoniška iš ieškovės prašyti teikti duomenis apie prašomo priteisti turto vertę, jeigu atsakovas ginčija vertę, tegul jis ir teikia įrodymus (b.l. 92). Tuo tarpu atsakovas iš esmės nesutinka, kad išlaikymas būtų keičiamas turtu, todėl akivaizdu, kad ieškovės pareiga buvo tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir juos pagrįsti. Ieškovė ieškinį tikslino du kartus, parengiamojo teismo posėdžio metu buvo duoti konkretūs ir aiškūs įpareigojimai, ieškovė byloje atstovaujama advokato, todėl turėjo visas galimybes tinkamai įgyvendinti savo pareigas, todėl teismas vertina, jog ieškovė neįrodė, kad išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą būtina ir galima pakeisti turtu - 0,1060 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis iš atsakovo ieškovei Zitai R. S. priteistina 137 Lt žyminio mokesčio. Valstybei iš ieškovės ir atsakovo priteistina po 13 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo valstybei priteistina dar ir 97 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės Z. R. S. patikslintą ieškinį tenkinti, ieškovės E. S. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp Z. R. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir R. S., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo Z. R. S. palikti santuokinę pavardę – S., R. S. – S..

Nustatyti šalių nepilnametės dukros E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su Z. R. S., pagal motinos gyvenamąją vietą.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2001-01-26 nutarimu Nr. 2-3884/2001 priteistą išlaikymo dydį bei priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-30 (ieškinio padavimo dienos) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės E. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atstovė Z. R. S., a.k (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

Likusioje dalyje patikslinto ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Z. R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 137 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 13 Lt (trylika litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 97 Lt (devyniasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą, viso 110 Lt (vieną šimtą dešimt litų), įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (banko kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš ieškovės Z. R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 13 Lt (trylika litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (banko kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2011-08-25 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14225-887/2011 (dabartinis bylos Nr. 2-153-887/2012) taikytos laikinos apsaugos priemonės - įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamiesiems daiktams - garažui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,1060 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos siųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui.