- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- ATP-600-557/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02679-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo A. M. (A. M.) nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta subendrinta administracinė nuobauda - 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2012-07-01 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. liepos 1 d. apie 09.20 val. Smiltelės g. 12, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „BMW 330“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio nuvažiavo. Taip pat nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 132, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 9 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 100 Lt; pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; pripažino kaltu padarius ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė jam 30 Lt baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 str., skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo, nutraukti. Nurodo, kad negali sutikti su nutarimu dalyje dėl jam taikyto ATPK 130 str. 1 d., nes nurodyto administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Tiek surinktoje administracinio teisės pažeidimo byloje (jo paaiškinime, protokole), tiek teismo proceso metu jis konstatavo, kad nepastebėjo vairuodamas automobilį, jog kliudė stovintį automobilį. Pažymi, jog administracinio proceso metu nustatyti tik nežymus, mažareikšmiai automobilių sugadinimai, t.y. jo automobiliui nukrito dešinės pusės šoninio veidrodėlio stiklas, stovinčio automobilio šoninis veidrodėlis nebuvo sugadintas, ir tik vėliau paaiškėjo, jog stovinčio automobilio paminėtas veidrodėlis tik išsinėrė iš stovo (atkreipia dėmesį, kad šis sugadinimas buvo pašalintas, veidrodėlio detalė kainavo 15 Lt). Apie sugadintus automobilius sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Teismas nevertino jo nurodytų aplinkybių, todėl priėmė skubotą ir neteisingą sprendimą, kvalifikuodamas jo veiką pagal ATPK 130 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantas A. M. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. bei 124¹ str. 7 d., neneigia, jis ginčija jo nubaudimą pagal ATPK 130 str. 1 d. Laikantis apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik dalyje dėl A. M. nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. M. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, t.y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007; N63-2972/2010; N62-5002/2010 ir kt.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. M. vairuojamas automobilis „BMW 330“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „Nissan 100 NX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šio fakto neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Nagrinėjamu atveju A. M. sukeltas įvykis atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Byloje taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad apeliantas yra su šiuo eismo įvykiu susijęs. Tačiau apeliantas teigia, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi vairuodamas automobilį nepastebėjo, jog kliudė stovintį automobilį, apie sugadintus automobilius sužinojo tik iš policijos pareigūnų.
Kelių eismo taisyklių 132 punkte inter alia nustatyta, jog vairuotojas privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 234 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tai, kad A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 bei 234 punktų reikalavimus, patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 4), eismo įvykio vietos schema (b.l. 5), automobilių po įvykio fotonuotraukos (b.l. 6-8), M. Č. paaiškinimas (b.l. 9), paties A. M. paaiškinimas (b.l. 10). Byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą neabejotinai teigti, jog A. M. pajuto įvykusį kontaktą ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos, su kuriuo buvo susijęs. Išanalizavus byloje esančių po įvykio užfiksuotų automobilių nuotraukas (b.l. 6-8) matyti, jog, priešingai nei teigia apeliantas, abiejų automobilių apgadinimai yra pakankamai žymūs, automobilio „Nissan 100 NX“ priekinis kairės pusės veidrodėlis visiškai nulaužtas, pabirusios šukės, o automobilio „BMW 330“ priekinio dešinės pusės veidrodėlio stiklas iškritęs. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose, kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Šiuo atveju, įvertinus automobilių „BMW 330“ ir „Nissan 100 NX“ apgadinimų mastą, darytina išvada, jog A. M. turėjo suprasti, kad kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, jo paaiškinimą, kad apie sugadintus automobilius sužinojo tik iš policijos pareigūnų, paneigia byloje esantis M. Č. paaiškinimas (b.l. 9), kuriame nurodyta, jog automobilis „BMW 330“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudęs šalikelėje stovėjusio automobilio „Nissan“ kairės pusės veidrodėlį bei jį nulaužęs, nesustojo ir nuvažiavo toliau, įsukęs į Mogiliovo g. sustojo, o iš automobilio išlipęs vairuotojas apžiūrėjo savo automobilį. Apeliacinis teismas laiko, jog tokio pobūdžio kontakto apeliantas objektyviai negalėjo nepajusti ar neišgirsti, o išlipęs iš savo automobilio nepamatyti. Visos šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad A. M. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. O kadangi A. M. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 234 punktas, pripažintina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad A. M. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Apeliacinio skundo argumentai A. M. kaltės klausimu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. M. (A. M.) apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.