Klaipėdos apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atmestas R. Š. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-12-21 nutarimo, kuriuo R. Š. nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d. 200 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 4 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-12-21 nutarimu nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d. už tai, kad 2017-11-17, 6.25 val., Plungėje, Vytauto gatvėje, vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje. Tokiais savo veiksmais R. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.4 p. reikalavimus.

Teismo posėdyje R. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas nesutinka su jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymu, nurodo, jog jis atliko lenkimo manevrą leistinoje vietoje, tačiau pradėjus lenkimo manevrą, pradėjo greitėti lenkiamas policijos automobilis, ir būtent dėl šių netinkamų policijos pareigūnų veiksmų lenkimo atstumas išsitęsė ir jis manevrą neva baigė tiesiai prieš pėsčiųjų perėją. Tokiu būdu pažeidėjas teigia, jog KET pažeidimo nepadarė, o jei jį ir padarė, tai tik dėl policijos pareigūnų padaryto KET pažeidimo. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog net ir tuo atveju, jei pažeidėjas lenkė netinkamai, jam negalėjo būti skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas, nes ji numatyta ANK 420 str. 5 d., o jam inkriminuotas tik ANK 420 str. 1 d. pažeidimas. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.

Apygardos teismas pažymi, jog iš byloje esančio policijos tarnybiniame automobilyje įmontuotu vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, jog R. Š. vairuodamas automobilį lenkė policijos tarnybinį automobilį pėsčiųjų perėjoje. Įrašo pradžioje matyti, jog tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, lynojant, ir dėl to esant prastesniam matomumui, policijos automobilis lėtai juda miesto gatve (vaizdo įrašo 00.00 – 00.10 min). Matyti, kaip tarnybinis automobilis artėja prie pėsčiųjų perėjos, o iš priekio (priešpriešais) atvažiuoja kitas lengvasis automobilis. Minėtam automobiliui pravažiavus pėsčiųjų perėją, o policijos automobiliui dar prie jos priartėjus, šie automobiliai prasilenkdami susilygina (vaizdo įrašo 00.11 min). Pažymėtina, jog ant kelio esanti horizontaliojo ženklinimo linija – siaura brūkšninė linija (KET 3 priedas 1.5 p.) baigiasi vaizdo įrašo 00.07 min. pro ją judant policijos automobiliui, ir prasideda artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, kuri įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos (KET 3 priedas 1.6 p.). Ši linija baigiasi ir ištisinė linija prasideda praėjus vos sekundei po policijos automobilio ir priešpriešais atvažiavusio automobilio prasilenkimo (vaizdo įrašo 00.12 min). Toliau matyti, jog policijos automobilis juda iš esmės tuo pačiu tempu (kaip galima matyti iš besikeičiančių aplinkoje esančių objektų), policijos automobilis pėsčiųjų perėją kerta vaizdo įrašo 00.15 min). Vos tarnybiniam automobiliui pravažiavus perėją, kairėje pusėje pasimato jį lenkiančio pažeidėjo vairuojamo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiuodamas priešpriešine eismo juosta, lenkia policijos automobilį, priekinis dešinysis žibintas. Pažeidėjo automobilis dar kelias sekundes važiuoja priešpriešinėje eismo juostoje, kol aplenkęs policijos automobilį, pradeda rikiuotis į dešinę ir visiškai grįžta į savo judėjimo krypties eismo juostą (vaizdo įrašo 00.17-19 min). Matyti, jog pažeidėjui aplenkus policijos pareigūnų vairuojamą automobilį, tarnybinis automobilis jaučiamai pagreitėja, įjungiamos šviesos sistemos (vaizdo įrašo 00.21 min), policijos automobiliu bandoma prisiartinti prie pažeidėjo. Netrukus pažeidėjas sustoja dešiniame kelkraštyje (vaizdo įrašo 00.28 min), policijos automobilis su juo susilyginęs stabteli (vaizdo įrašo 00.30-00.36 min), po to pavažiuoja ir sustoja pažeidėjo automobilio priekyje (vaizdo įrašo 00.42 min).

Įraše užfiksuotos aplinkybės kategoriškai paneigia apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog R. Š. lenkimo manevrą baigė tiesiai prieš pėsčiųjų perėją – iš užfiksuotų aplinkybių matyti, kad pažeidėjas važiuojant per pėsčiųjų perėją lenkimo manevrą tik buvo įpusėjęs, važiavo priešpriešinėje eismo juostoje greta lenkiamo tarnybinio automobilio. Lenkimo manevras akivaizdžiai užbaigtas už pėsčiųjų perėjos, į savo judėjimo krypties eismo juostą R. Š. visais keturiais ratais sugrįžo tik pasibaigus už pėsčiųjų perėjos buvusiai ištisinei linijai. Aptartame vaizdo įraše užfiksuoti duomenys visiškai paneigia ir kitą apelianto keliamą versiją, jog jis lenkimą pradėjo manydamas, jog sugebės aplenkti lėtai važiuojantį policininkų ekipažą, tačiau dėl staiga padidinto policijos pareigūnų greičio jis nesugebėjo laiku užbaigti manevro. Nors vaizdo įraše nėra užfiksuotas vaizdas pro policijos automobilio galinį langą, todėl nėra galimybės matyti, kokiu tiksliu momentu R. Š. pradėjo lenkimo manevrą, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog policijos tarnybinis automobilis prieš pat pėsčiųjų perėją prasilenkė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, o tai reiškia, jog šiuo momentu pažeidėjas tarnybinio automobilio lenkti dar nebuvo pradėjęs ir į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Kaip minėta analizuojant vaizdo įrašą, policijos automobilis su priešpriešais atvažiavusiu automobiliu prasilenkė ant kelio jau besibaigiant horizontaliojo ženklinimo artėjimo linijai – po sekundės policijos automobilis privažiavo ištisinę liniją, o tai atskleidžia, jog R. Š. be jokios abejonės lenkimo manevrą pradėjo, jau prasidėjus artėjimo linijai, įspėjančiai apie artėjančią ištisinę liniją. Be to, aptarta aplinkybė, jog policijos automobilis po prasilenkimo su priešpriešais atvažiavusiu automobiliu po sekundės pasiekė ištisinę liniją rodo, jog ne lenkiamo policijos automobilio važiavimo greitis (ar, kaip teigia apeliantas, jo staigus padidinimas), o R. Š. netinkamai pasirinkta vieta lenkimui lėmė tai, jog lenkimo manevrą jis atliko pėsčiųjų perėjoje ir taip pažeidė ANK 420 str. 1 d. Be to, R. Š. keliamą versiją, jog policijos pareigūnai staiga padidino važiavimo greitį, ir tai sutrukdė jų automobilį aplenkti laiku, paneigia ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnas ir policijos rėmėjas. Policijos pareigūnas liudytojas V. M. parodė, kad tada važiavo į policijos komisariatą baigę patruliavimą, jis vairavo automobilį, važiavimo greičio neįsidėmėjo, buvo mažesnis negu 50 km/h, kai per pėsčiųjų perėją juos aplenkė kitas automobilis, pastarąjį sustabdė įjungęs švyturėlius. Lenkimo metu jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo didinamas (b. l. 27). Liudytojas H. P. parodė, kad policijos automobilio važiavimo greitis buvo tarp 30-40 km/h, jie važiavo vienodu greičiu. Jis nepastebėjo iš galo važiuojančio automobilio, matė pėsčiųjų perėjoje juos lenkiantį tamsų autobusiuką, kuris važiavo žymiai didesniu greičiu (b. l. 28). Šių liudytojų parodymai kartu su kitais byloje surinktais objektyviais duomenimis visiškai paneigia R. Š. teiginius apie pareigūnų neva atliktą provokaciją - tyčia padidintą automobilio greitį, taip trukdant aplenkti laiku leidžiamoje vietoje.

Nors pažeidėjas abejoja policijos tarnybiniame automobilyje įmontuoto vaizdo registratoriaus vaizdo įrašo patikimumu, nurodo, jog nėra pateikta jokių duomenų apie vaizdo registratoriaus metrologinę patikrą, nustatymus, neaišku, kodėl nėra nurodytas važiavimo greitis, tačiau apygardos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai neduoda pagrindo abejoti minėtu vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo patikimumu. Visų pirma pažymėtina, jog apeliantas nepateikė jokių duomenų, jog vaizdo registratorius, naudotas policijos tarnybiniame automobilyje, ir neatliekantis jokių matavimų, o tik registruojantis vaizdą, turi būti metrologiškai tikrinamas. Pastebėtina, jog šiuo atveju vertinamas tik pats registratoriumi fiksuojamas vaizdas, o ne garso takelis ar papildomi vaizdo įraše pateikiami duomenys (įvykio laikas, data, ir pan.). Pastebėtina, jog teismų praktikoje visomis vaizdo fiksavimo priemonėmis (mobiliuoju telefonu, vaizdo registratoriumi, fotoaparatu, vaizdo kamera ir pan.) užfiksuotų duomenų panaudojimas nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas yra leidžiamas, šiais duomenimis, vertinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais, asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo, pažeidimo faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos. Nors pažeidėjas deklaratyviai teigia, jog vaizdo įrašas buvo dirbtinai sumontuotas, o jame užfiksuoti duomenys iškraipyti, tačiau detaliai peržiūrėjus vaizdo įrašą, nepastebima jokių jo iškraipymų ar iškarpymų. Vaizdo įrašas yra pakankamos trukmės, jog būtų galima nustatyti visas šiuo atveju svarbias įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotas aplinkybes laikydamas vienu iš įrodymų šaltinių ir jomis kartu su kitais įrodymais grįsdamas savo išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Apygardos teismo vertinimu, aptariamas vaizdo įrašas ir jame užfiksuotos aplinkybės (pažymėtina, jog R. Š. neneigia, jog įraše užfiksuotas jo vairuotas automobilis) kartu su kitais byloje surinktais duomenimis patvirtina R. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Pastebėtina, jog be versijos, kad lenkimo manevro perėjoje neatliko, kuri neginčytinai paneigta anksčiau aptartu vaizdo įrašu, R. Š. nurodė, jog jo lenkimas perėjoje buvo nulemtas policijos automobilio vairuotojo netinkamų veiksmų. Pažeidėjo teigimu, jam pradėjus lenkti policijos automobilį, šis padidino greitį, dėl šios priežasties jis nespėjo lenkimo pabaigti laiku, ir dėl to jam teko jį pabaigti draudžiamoje zonoje. Tokius savo teiginius R. Š. grindžia kartu su juo važiavusių liudytojų V. L. ir A. N., kurie pažeidėjo prašymu buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, parodymais, bei Plungės rajono PK darytu vaizdo įrašu, ir teigia, jog šių aplinkybių teismas visiškai nevertino. Iš byloje esančio Plungės rajono PK stacionaria kamera daryto vaizdo ir garso įrašo girdėti, jog R. Š. administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui nurodė, jog pareigūnai lėtai važiavo, jis matė, kad nieko nėra, todėl juos aplenkė, greičio neviršydamas (garso įrašo 06.39.10 – 06.39.30). Atsakydamas į policijos pareigūno klausimą, ar jam žinoma, jog toje vietoje yra perėja, R. Š. nurodo, jog jis tiesiog užmiršo, kad toje kelio vietoje yra perėja, nors daug kartų ta gatve važinėjo ir jam buvo žinoma (garso įrašo 06.39.33). Policijos pareigūnas nurodo, jog jis net šiek tiek padidino greitį, jog pažeidėjas jo nepradėtų lenkti (garso įrašo 06.39.40). R. Š. priduria, kad jis tiesiog užmiršo, kad centre yra ta perėja (garso įrašo 06.39.40). Policijos pareigūnas sako, jog R. Š. manevras buvo pavojingas, ant perėjos galėjo būti pėsčiųjų, o perėja buvo gerai matoma (garso įrašo 06.40.25). Pažeidėjas pritaria policijos pareigūnui, jog vieta buvo gerai matoma (garso įrašo 06.40.31). Policijos pareigūnui paklausus R. Š. nurodo, jog dėl pažeidimo gailisi (garso įrašo 06.44.40). Pažeidėjas kreipiasi į pareigūnus, gal būtų galima jam švelninti nuobaudą, paskirti kitą baudą, į ką policijos pareigūnas pasako, kad nuobauda dar nepaskirta, jie negali užsimerkti padarytam pažeidimui, ir pataria R. Š. neprisišnekėti (garso įrašo 06.45.20). Policijos pareigūnas nurodo, jog jie važiavo negreitai, tačiau priekyje buvo tokia laisva atkarpa (garso įrašo 06.49.39), į ką R. Š. atsakė, jog dėl to, kad nebuvo automobilių iš priekio, dėl to ir lenkė (garso įrašo 06.49.45). Policijos pareigūnas išaiškina administracinio nurodymo įvykdymo galimybę, jo neįvykdymo pasekmes, ir pažeidėjas išeina (garso įrašo 06.51.05). Apygardos teismo vertinimu, detali Plungės rajono PK stacionaria kamera daryto vaizdo ir garso įrašo analizė atskleidžia, jog R. Š. nurodė, jog policijos automobilį lenkė draudžiamoje vietoje, nes užmiršo apie priekyje esančią pėsčiųjų perėją, jos lenkdamas nepastebėjo ir pripažino padarytą pažeidimą. Nors pažeidėjui diskutuojant su policijos pareigūnu, pastarasis nurodė, jog padidino greitį tam, jog R. Š. nesumanytų jo lenkti, tačiau pažeidėjas nenurodė, jog tai buvo neteisėto lenkimo priežastis, ir pripažino, jog taisykles pažeidė dėl nepastebėtos pėsčiųjų perėjos. Akivaizdu, jog šis vaizdo ir garso įrašas atskleidžia, jog pareigūnas nurodė šiek tiek padidinęs greitį prieš lenkimo manevrą, tačiau tai jokiu būdu nepatvirtina, jog jis didino greitį R. Š. atliekamo lenkimo manevru, ar, juo labiau, jog pareigūno veiksmai (o ne paties pažeidėjo nurodyta aplinkybė, jog jis pamiršo apie pėsčiųjų perėją ir jos nepastebėjo) nulėmė tai, kad R. Š. KET pažeidimas buvo padarytas.

Apygardos teismas pažymi, jog R. Š. akcentuojami jo gynybinę versiją patvirtinantys liudytojai yra jo bendradarbiai, kuriuos ji kiekvieną rytą veža į darbo vietą (R. Š. nurodo, jog jau 10 metų vežioja žmones), todėl jie, be jokios abejonės, yra suinteresuoti, jog pažeidėjas nebūtų nubaustas, išvengtų gręsiančios administracinės atsakomybės, ir, svarbiausia, išsaugotų specialiąją teisę vairuoti, jog ir toliau galėtų liudytojus vežioti į darbą. Kita vertus, nei vienas iš pažeidėjo nurodytų liudytojų nenurodė, jog policijos pareigūnų ekipažo padidintas greitis kliudė R. Š. aplenkti leidžiamoje vietoje. Liudytojas A. N. parodė, kad iš paskos policijos automobilio jie važiavo apie 20 km/h greičiu, o Vytauto gatvėje pradėjus lenkti jie padidino greitį ir tai pajautė. Liudytojas V. L. parodė, kad policijos pareigūnai važiavo labai lėtai, jis tai girdėjo iš R. Š.. Jam atrodė, kad lenkimo metu policijos automobilis bandė greitinti važiavimą. Nėra aišku, kokiu būdu šie liudytojai, sėdėdami lenkiančiame automobilyje, galėjo objektyviai pajausti kito (lenkiamo) automobilio greičio padidėjimą, šios aplinkybės jie nenurodė. Kita vertus, akivaizdu, jog jei lengvasis policijos tarnybinis automobilis būtų padidinęs greitį, jo pažeidėjo mikroautobusas nebūtų sugebėjęs aplenkti taip greitai, kaip tai užfiksuota policijos automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi. Apygardos teismo vertinimu, aptarti suinteresuotų liudytojų parodymai apie jų subjektyvius pojūčius dėl lenkiamo automobilio greičio pokyčių važiuojant mikroautobuse paneigti objektyvių duomenų (byloje esančio policijos vaizdo registratoriaus įrašo, kuriame nematyti jokio akivaizdaus policijos pareigūnų automobilio greičio padidėjimo, ir kuris rodo, jog R. Š. lenkimo manevrą galėjo pradėti tik kirsdamas artėjimo liniją, likus vos keliems metrams iki ištisinės linijos ir pėsčiųjų perėjos), nepaneigia byloje neginčytinai nustatytos aplinkybės, jog R. Š. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.4 p. reikalavimus.

Pažymėtina, jog siekiant išsklaidyti visas abejones dėl policijos automobilio greičio įvykio metu, apygardos teismas 2018-04-17 raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK, kad būtų pateikti policijos tarnybiniame automobilyje, kuris 2017-11-17 6.25 val. buvo aplenktas R. Š., sumontuota telemetrine įranga nuo 2017-11-17 6 val. 15 min. iki 2017-11-17 6 val. 45 min. užfiksuoti duomenys, kuriuose, be kitų užfiksuotų duomenų, atsispindėtų šiuo laiko intervalu vykęs policijos tarnybinio automobilio važiavimo greičio ir krypties kitimas, įspėjamųjų tarnybinio automobilio signalų įjungimas/išjungimas, policijos automobilio durelių atsidarymas/uždarymas. Gavęs šiuos duomenis (b. l. 51-91), bylą apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo žodine apeliacinio proceso tvarka ir teismo posėdžio metu ištyrė pateiktus duomenis, leido dėl jų pasisakyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (b. l. 93). Apygardos teismo vertinimu, Institucijos pateikti telemetrine įranga užfiksuoti duomenys dar kartą paneigia apelianto keliamą versiją, jog jis lenkė pėsčiųjų perėjoje dėl to, kad laiku aplenkti priekyje važiavusį automobilį R. Š. neva sutrukdė padidintas lenkiamo automobilio greitis. Iš šių duomenų matyti, jog pažeidėjo lenktas automobilis važiavo Vytauto g. nuo 06.23.31 val. iki 06.24.13 val. 18-22 km/h greičiu. Paskutinis policijos automobilio greitis, užfiksuotas prieš įjungiant šviesos signalus – 19 km/h (06.24.13 val.). Kitas įvykis - policijos automobilio šviesos sistemų įjungimas - užfiksuotas policijos automobiliui važiuojant 33 km/h (06.24.34 val.). Po to policijos automobilis važiavo įsijungęs šviesų signalus 45 km/h greičiu 06.24.39 val. Tarnybinis policijos automobilis visiškai sustojo (06.24.55 val.) (b. l. 53). Aptarti telemetriniai duomenys patvirtina, jog policijos automobilis važiavo pastoviu, nekintančiu greičiu, ir pagreitėjo tik tuomet, kai juos aplenkus R. Š. vairuojamai transporto priemonei, buvo įjungti tarnybiniame automobilyje buvę šviesos signalai. Tokie telemetrijos duomenys patvirtina anksčiau aptartoje policijos automobilyje buvusiu vaizdo registratoriumi užfiksuotoje medžiagoje matomas aplinkybes, jog tik tuomet, kai policijos ekipažas buvo aplenktas, jis įsijungė šviesos signalus ir padidino važiavimo greitį.

Sistemiškai analizuojant anksčiau aptartus byloje surinktus ir ištirtus duomenis, matyti, jog pažeidėjo keliamą jį teisinančią versiją visiškai paneigia: policijos automobiliu važiavusių liudytojų V. M. ir H. P. parodymai, kad jie važiavo tolygiu greičiu, automobilio greičio nedidino ir R. Š. laiku aplenkti netrukdė; policijos tarnybiniame automobilyje įmontuoto vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog R. Š. lenkimo manevrą pradėjo jau prasidėjus artėjimo linijai, įspėjančiai apie artėjančią ištisinę liniją ir jis neturėjo jokių galimybių manevrą užbaigti laiku; Plungės rajono PK stacionaria kamera darytas vaizdo ir garso įrašas, iš kurio girdėti, jog R. Š. pripažįsta, jog lenkė draudžiamoje vietoje, nes užmiršo apie priekyje esančią pėsčiųjų perėją, jos lenkdamas nepastebėjo ir pripažino padarytą pažeidimą, bet nenurodė, kad pažeidimą padarė dėl padidinto lenkiamo automobilio greičio; Institucijos pateikti telemetrine įranga užfiksuoti policijos automobilio duomenys, iš kurių matyti, jog policijos transporto priemonė greitį padidino tik jį aplenkus pažeidėjui, kuomet buvo įjungtos signalinės tarnybinio automobilio šviesos. Įvertinus aptartus duomenis, taip pat kitus byloje surinktus ir ištirtus duomenis, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad R. Š. teisinanti versija ir ją tvirtinantys liudytojo parodymai yra visiškai paneigti aukščiau aptartų R. Š. kaltinančių įrodymų visumos, pažeidėjo pateikiama versija dėl policijos pareigūnų trukdymo vertintina kaip pažeidėjo pasirinktas gynybos būdas, todėl teismas pagrįstai ją atmetė kaip neatitinkančią tikrovės. R. Š. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo nekelia jokių abejonių.

Apeliaciniu skundu R. Š. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, nurodo, jog ANK 420 str. 1 d. nenumato poveikio priemonės taikymo, ši poveikio priemonė nurodyta ANK 420 str. 5 d, tačiau šio straipsnio pažeidimas jam nebuvo inkriminuotas. Apygardos teismas negali sutikti su tokiu apelianto pateikiamu ANK normų aiškinimu.

Apygardos teismas pažymi, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Seniau galiojusiame ATPK specialiosios teisės atėmimas galėjo būti skiriamas kaip pagrindinė arba papildoma administracinė nuobauda (ATPK 22 str.), kuri galėjo būti taikoma tuomet, jei ji būdavo numatyta konkretaus administracinio teisės pažeidimo sankcijoje. Įsigaliojus ANK buvo pakeista administracinių nuobaudų sistema, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas buvo priskirtas prie administracinio poveikio priemonių (ANK 27 str. 1 d. 1 p.). ANK 27 str. 2 d. numatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, todėl konkretaus nusižengimo sankcijoje kartu su už jo padarymą numatytomis nuobaudomis specialiosios teisės atėmimas nebenurodomas. Šiuo atveju R. Š. pažeidė 420 str. 1 d., o to paties straipsnio 5 d. numatyta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, todėl institucija pagrįstai R. Š. paskyrė ne tik administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą, tačiau ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams. Jokių kitų argumentų, kodėl R. Š. neturėjo būti skirta administracinio poveikio priemonė, apeliaciniame skunde nepateikiama. Apygardos teismo vertinimu, pažeidėjui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, yra tinkamai individualizuota, atitinka pažeidėjo ir administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo principus. Pažymėtina, kad R. Š. padarytas pažeidimas – lenkimas pėsčiųjų perėjoje tamsiu paros metu – vertintinas kaip labai pavojingas ir itin neatsargus bei neatsakingas elgesys, keliantis didelę grėsmę labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių – pėsčiųjų – saugumui, jų sveikatai ir net gyvybei, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukėlęs sunkių pasekmių. Todėl švelninti pažeidėjui paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Įvertinęs bylos medžiagą, institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog R. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta. Plungės apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, apeliacinio skundo argumentai R. Š. kaltės ir skirtos nuobaudos individualizavimo klausimais neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-12-21 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.