Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-31 · Administracinė byla Nr. A-438-611-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-31
Bylos Nr.
A-438-611-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Daukas“
Atsakovas
Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių
Administracinė byla Nr. A-438-611/2008Procesinio sprendimo kategorija 20 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui A.T.,atsakovo atstovei L.P,trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams

apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Daukas“ apeliacinį skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Šnipiškių nuovadai dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja UAB ,,Daukas” su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė pakeisti Valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos (toliau – Tarnyba) 2007-02-22 nutarimą Nr. 3K07/58, kuriuo UAB ,,Daukas” paskirta 1000 litų bauda.

Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus m. VPK pirmojo policijos komisariato VP Šnipiškių nuovada 2007-02-12 raštais Nr.l2-2-S-535 ir Nr.l2-2-S-536 pateikė Tarnybai policijos pareigūnų surinktą medžiagą apie tai, jog 2007-02-07 pareiškėjai priklausančioje kavinėje Kalvarijų g. 59A, Vilniuje buvo rūkoma. Tarnyba, remdamasi šia medžiaga bei Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2007-02-22 nutarimu Nr.3K07/58 konstatavo, jog pareiškėja neužtikrino įstatyminio reikalavimo, draudžiančio kavinėse rūkyti, nes kavinėje dirbusi barmene J.C. nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad būtų išvengta įstatymo pažeidimo. Pareiškėjos teigimu, policijos pareigūnų surinkta medžiaga turi esminių trūkumų, tai yra neužtenka fiksuoti patį rūkymo faktą, bet būtina surinkti visus galimus įrodymus dėl pažeidėjo kaltės buvimo, deja tai padaryta nebuvo. Neapklausta kavinėje dirbusi barmenė J.C., nėra fiksuota kitų svarbių aplinkybių t. y. ar kavinėje yra įspėjantis užrašas, jog rūkyti draudžiama, ar kavinės patalpose ant stalų yra padėtos peleninės ir t.t. Pasak pareiškėjos, policijos pareigūnai sugebėjo reikiamu momentu būti pažeidimo vietoje, su savimi turėti fotoaparatą bei padaryti pažeidėjų fotonuotraukas pažeidimo metu, kuris truko vos keletą minučių, tokia pareigūnų sėkmė kelia rimtų abejonių, ar tai nėra iš anksto gerai suplanuota provokacija. Be to, kaip teigia pareiškėja, Tarnyba nutarime nenurodo kokių konkrečių būtinų veiksmų turėjo imtis barmenė J.Č., jog būtų išvengta pažeidimo, o tik akcentuoja tai, jog ji nerašė pareiškimo dėl pažeidimo. Be to, kaip matyti iš Tarnybos nutarimo, barmenė J.Č. nebuvo apklausta liudytoja. Jos parodymai kaip leistini įrodymai turi būti įrodyti pagal ATPK 257 straipsnio nuostatas. Taigi, pareiškėjos manymu, Tarnybos pateiktos išvados prieštarauja ne tik įstatymams bet ir teismų formuojamai praktikai.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos motyvai, jog Tarnyba nepilnai ištyrė pažeidimo aplinkybes, kad pažeidimui konstatuoti neužtenka nustatyti vien rūkymo fakto, yra nepagrįsti ir atmestini. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio l dalies 5 punkte numatyto pažeidimo kvalifikavimui užtenka vien nustatyti faktą, kad kavinėje buvo rūkoma, nes ši norma įpareigoja juridinį asmenį užtikrinti šio draudimo laikymąsi. Tabako kontrolės įstatymas ir poįstatyminiai aktai nenustato, kokiomis priemonėmis juridiniai asmenys privalo užtikrinti draudimo rūkyti kavinėse laikymąsi, tokia pareiga nustatyta pačiam juridiniam asmeniui. Todėl pareiškėjo nurodyti motyvai, kad Tarnyba turėjo nustatyti, ar kavinėje yra įspėjantys užrašai, jog rūkyti draudžiama, ar kavinės patalpose ant stalų yra padėtos peleninės ir kt., nėra reikšmingi Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio l dalies 5 punkto pažeidimo kvalifikavimo prasme. UAB ,,Daukas” kavinėje Kalvarijų g. 59A, Vilnius, rūkę asmenys T.P. ir A.M. nubausti administracinėmis nuobaudomis pagal ATPK 185¹ straipsnio 2 dalį už rūkymą vietose, kuriose pagal įstatymus draudžiama tai daryti. Tokia aplinkybė paneigia pareiškėjos iškeltą versiją dėl neleistinų policijos pareigūnų veiksmų, todėl šiuo aspektu Tarnybos skundžiamas nutarimas yra teisėtas. Atsakovas pabrėžė, kad Tarnyba skundžiamame nutarime konstatavo juridinio asmens, o ne fizinio asmens pažeidimą, tuo tarpu juridiniai asmenys už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus baudžiami remiantis normomis, nustatytomis Tabako kontrolės įstatyme, o ne ATPK. Atsakovas taip pat akcentavo, kad priimant 2007-02-22 nutarimą Nr. 3K07/58, nebuvo pažeistos nei materialinės, nei procesinės teisės normos, todėl nėra pagrindo naikinti šio Tarnybos nutarimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus m. VPK 1-ojo policijos komisariato VP Šnipiškių policijos nuovada atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai. T.P. ir A.M. atvžvilgiu Vilniaus m. Šnipiškių policijos nuovada už tai, kad šie asmenys 2007-02-07 rūkė UAB ,,Daukas” kavinėje, skyrė administracines nuobaudas. Tuo tarpu kavinės barmenė J.Č. pagal šaukimą į Vilniaus m. Šnipiškių policijos nuovadą paaiškinti įvykio aplinkybių neatvyko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-06-07 sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies - Valstybinės alkoholio ir tabako kontrolės tarnybos 2007-02-22 nutarimą Nr. 3K07/58 pakeitė, o UAB ,,Daukas” skyrė 500 litų baudą.

Teismas konstatavo, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, remdamasi Vilniaus miesto VPK 1-jo PK Šnipiškių nuovados 2007-02-12 raštu Nr. 12-2-S-535 ir raštu Nr. 12-2-S-53, nustatė, jog UAB „Daukas“ priklausančioje kavinėje Kalvarijų g. 59A Vilniaus mieste rūkė kavinės lankytojai T.P. ir A.M. Minėta kavinė yra viešojo maitinimo įstaiga, ji nėra specialiai įsteigtas rūkymo klubas, todėl jai taikomas Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžiantis rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo įmonėse, klubuose diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir pypkių klubus. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudimo rūkyti laikymąsi įpareigoja užtikrinti juridinį asmenį. Juridinis asmuo turi pats nustatyti priemones, įspėjančias apie draudimą rūkyti bei užtikrinti tinkamą įstatymo vykdymą. Jokia kontrolės institucija neįpareigoja pateikti juridiniam asmeniui tokių priemonių sąrašą, o pažeidimo kvalifikavimui užtenka nustatyti rūkymo faktą.

Teismas taip pat akcentavo, kad vertinant byloje esančius įrodymus: policijos nuovados pateiktą medžiagą, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo, betarpiškai fiksavusio pažeidimą paaiškinimą, atsakovo atstovės bei pareiškėjos atstovo paaiškinimą, darytina išvada, jog rūkymo faktas kavinėje įrodytas, tačiau tik vieno epizodo apimtyje, tai yra, dėl T.P. rūkymo. Minėtą faktą policijos pareigūnai pamatė iš gatvės pro kavinės vitrinos langą ir tai paskatino užeiti į kavinę ir imtis priemonių pažeidimui nutraukti. Dėl minėto pažeidimo fizinis asmuo T.P. nubaustas administracine tvarka ir ši nuobauda galiojanti. Kavinėje dirbusi barmenė jokių veiksmų, kad nebūtų rūkoma kavinėje, nesiėmė, paaiškinimus duoti policijos pareigūnams atsisakė, paaiškinimų neteikė ir atsakovo tarnybai. Teisme jos duoti paaiškinimai apie įvykio aplinkybes skiriasi nuo pareiškėjo iniciatyva pakvietų liudytojų O. ir M.P. teisme duotų parodymų (O.P. teigė, kad barmenė pirmojo rūkymo fakto metu sėdėjo prie jų staliuko, o M.P. teigė, kad barmenė tuo metu buvo prie baro, pati barmenė tvirtino, jog sėdėjo prie židinio). Teismo nuomone, neatitikimas aiškinant tas pačias aplinkybes liudytojų parodymuose daro šiuos parodymus nepatikimais, todėl teismas juos vertino kritiškai ir jais nesivadovavo.

Teismas pabrėžė, kad nutarime skirti ekonominę sankciją nurodyti du rūkymo pareiškėjos kavinėje epizodai. Teismas padarė išvadą, kad T.P. rūkymo kavinėje faktas konstatuotas, o pareiškėja nesiėmė reikiamų priemonių, kad kavinėje nebūtų rūkoma. Tačiau vertinant A.M. rūkymo faktą, darytina išvada, jog šis asmuo, sėdėdamas prie gretimo su pareigūnais, forminančiais pažeidimą, staliuko, suprasdamas kokį faktą nustatė pareigūnai ir todėl žinodamas, kad kavinėje negalima rūkyti, demonstratyviai užsidegęs cigaretę rūkė. Teismo manymu, dėl šio fakto kaltinti pareiškėją, kad jis neatliko įstatymo įpareigojimo imtis atitinkamų priemonių, nėra pagrindo, nes pažeidėjas pažeidimą vykdė net pareigūnų akivaizdoje ir už pažeidimą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai. Todėl šį epizodą teismas iš ginčijamo atsakovo nutarimo pašalino. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas teismų prašymus ištirti, ar kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų (pvz. Tabako kontrolės įstatymo) nuostatos, suvaržančios teismo galias, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą, nei šiose nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams, yra konstatavęs, jog toks reglamentavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Konstitucinis Teismas pažymėjo (nagrinėtos bylos kontekste), jog įstatymuose nustatytos baudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą, o įstatyme įtvirtinti nediferencijuoti baudų dydžiai, kurių individualizuoti nėra galimybės, nesiderina su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisės analogija (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis), protingumo ir teisingumo principais, įvertinęs, jog pažeidimu valstybei jokių žalingų pasekmių neatsirado, pareiškėjai paskirta baudą nusprendė sumažinti.III. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus: 1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje įtvirtinti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo principai turi būti išlaikyti visų teisės pažeidimų rūšių tyrimo procese - ir paprasčiausių, ir sudėtingiausių. Valstybė turi užtikrinti visuomenės saugumą naudodama tik teisėtas priemones ir nepažeisdama konvencijos garantuotų asmens teisių. Viešu interesu ir tikslingumu negali būti pateisintos įrodinėjimo priemonės, gautos policijos provokacijomis. Šios nuostatos reiškia, kad teisėsaugos institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus negali pažeisti esminio principo - teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t. y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus. Anot pareiškėjos, nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad teisės pažeidimą suorganizavo savivaldybės policijos pareigūnai, kurie T.P. pasiuntė į kavinę imituoti rūkymą ir jo veiksmai yra kaip šių provokuojančių veiksmų pasekmė. Šie policijos pareigūnų veiksmai peržengia leistinas teisės pažeidimo imitavimo ribas, įstatymo pažeidimas įvyko ne baro darbuotojos iniciatyva, o kaip policijos provokacijos rezultatas. 2. Pareiškėjos teigimu, teismas neapklausęs visų liudytojų neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti ar įstatymo pažeidimas buvo ne tikras, o tariamas, t. y. nebuvo iškilusi tikra grėsmė įstatymo saugomam visuomenės interesui, tai reiškia, kad nėra teisės pažeidimo sudėties. Vien tai, kad kalti asmenys nubausti administracine tvarka, nepakanka teigti, jog nebuvo provokacijos. Anot pareiškėjos, teismas privalėjo išnagrinėti aplinkybių visumą, tai yra nepatingėti apklausti pačius kaltus asmenis, ar nebuvo spaudimo jiems daromo iš policijos pareigūnų pusės ir pan., tuo labiau, kad teismo apklausti liudininkai, kurie priėmė priesaiką sakyti tiesą, skirtingai nuo policijos pareigūnų, teigia visiškai priešingą įvykių versiją. Teismo sprendime nepakanka apsiriboti tuo, jog pareiškėjos kavinėje barmene dirbusi J.Č. nerašė pareiškimo dėl pažeidimo. Pareiškėjos nuomone, teigimas, kad J.Č. nesiėmė visų būtinų veiksmų išvengti įstatymo pažeidimui, nėra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo šiuos argumentus: 1. Pareiškėjos motyvai, jog teismas nesiėmė visų būtinų veiksmų, tam kad būtų surinkti visi įrodymai, nes neapklausė visų apelianto iniciatyva į teismo posėdį atvestų liudininkų, kurie matė įvykio aplinkybes, yra atmestini. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo apklausti visi apelianto iniciatyva atvesti liudytojai, kurie matė įvykio aplinkybes. Teismas neapklausė tų asmenų, kurie nebuvo pažeidimo nustatymo vietoje, t.y. nematė aplinkybių, dėl kurių galėtų duoti paaiškinimus. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, dalyvavęs teismo posėdyje, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymu negalėjo būti apklaustas kaip liudytojas, tačiau jo, kaip atstovo, paaiškinimus teismas įvertino skundžiamame sprendime. 2. Kaip teigia atsakovas, apeliantės samprotavimai apie tai, kad pareigūnai galėjo pagąsdinti T.P. yra nesuprantami, nepaneigia padaryto pažeidimo ir vertintini kaip apelianto pasirinkta gynybinė pozicija. Apeliantės motyvai, jog policijos pareigūnai išprovokavo pažeidimą, o barmenė negalėjo duoti parodymų tiems patiems pareigūnams, kurie dalyvavo pažeidime, yra atmestini. Apeliantė nepateikė įrodymų, kuo pasireiškė policijos pareigūnų provokacija, be to, policijos pareigūnai pažeidime nedalyvavo, jie nustatė pažeidimą. Policijos pareigūnai, rinkdami įrodymus ir aiškindamiesi visas pažeidimo padarymo aplinkybes kvietė kavinės barmene J.Č. paaiškinti įvykio aplinkybių, tačiau pastaroji paaiškinti aplinkybių neatvyko. Todėl, atsakovo nuomone, jos neatvykimas pas policijos pareigūnus apelianto nurodytais motyvais rodo, kad apeliantė pati nėra suinteresuota padėti kompetentingoms institucijoms aiškintis pažeidimo padarymo aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo, turinčio kavinę, atsakomybės už klientų rūkymą kavinėje. Šiuos teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas, kurio 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra išdėstyta minėto pažeidimo dispozicija, numatanti, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ar pypkių klubus, o 26 straipsnio 12 dalyje nustatyta sankcija, numatanti, kad už 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą juridiniai asmenys baudžiami nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų bauda. Iš šių teisės normų matyti, kad šio pažeidimo sudėties objektyvioji pusė yra formalios konstrukcijos, nes atsirasti atsakomybei užtenka nustatyti faktą, jog Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytose vietose buvo rūkoma arba buvo vartojami tabako gaminiai bei kad šio pažeidimo subjektu yra pripažįstami juridiniai asmenys, kuriems priklauso restoranai, kavinės ir pan.. Tai, kad juridiniai asmenys, kuriems priklauso restoranai, kavinės yra šio pažeidimo subjektai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalis, įpareigojanti juridinio asmens valdymo organus užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Be paminėtų šio pažeidimo sudėties elementų, atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta ir šio pažeidimo subjektyvinė pusė, kuri gali pasireikšti tyčiniu arba neatsargiu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytų įpareigojimų pažeidimu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje, Kalvarijų g. 59A Vilniaus mieste, 2007 m. vasario 7 d. apie 21 val. 30 min. rūkė kavinės lankytojai T.P. ir A.M. Tai, kad šie asmenys atliko tokią veiką, byloje yra įrodyta fotonuotraukomis, liudytojų parodymais bei nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose, kuriose T.P. ir A.M. yra nubausti už rūkymą pareiškėjui, priklausančioje kavinėje. Iš minėtų įrodymų taip pat matyti, kad T.P., policijos pareigūnų buvo pastebėtas rūkantis kavinėje, jiems einant gatve bei kad tuo metu kavinėje dirbo barmenė J.Č. Byloje įrodymų, kad pareiškėjo darbuotoja, būtų atlikusi visus nuo jos valios priklausančius veiksmus, kuriais būtų siekta nutraukti daromą pažeidimą bei įvykdyti pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje, nesurinkta. Įrodymų vertinimo prasme, tokių aplinkybių neįrodė ir pareiškėjas. Nors J.Č. teisme apklausta liudytoja ir parodė, kad bandė nutraukti daromą pažeidimą, tačiau šie jos parodymai yra paneigti J. Učkuronio paaiškinimais teisme iš kurių matyti, kad T.P. daromas pažeidimas truko apie 5 min. bei kad J.Č. paliepė pastarajam nutraukti pažeidimą tik į kavinę užėjus policijos pareigūnams. Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog pažeidimas buvo padarytas nesant jo kaltės, t. y. kad jis atliko visus veiksmus, priklausančius nuo jo valios, jog būtų įvykdyta pareiga numatyta Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje. Neįrodyti byloje surinktais įrodymais ir pareiškėjo teiginiai, kad šis pažeidimas buvo iš anksto suplanuotas bei išprovokuotas policijos pareigūnų. Bylje tokių duomenų nėra. Jų teismui nepateikė ir pareiškėjas. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir faktiškinės bylos aplinkybės, nes už šį pažeidimą atitinkamai pagal ATPK 185¹ straipsnio 2 dalį buvo nubausti T.P. ir A.M. Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daukas“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius