- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-13519-911/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06628-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., valstybės įmonei „Turto bankas“
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja K. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po savo mamos V. B. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti turtą. Nurodė, kad po savo motinos mirties pareiškėjas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, nes manė, jog atskirų palikimo priėmimo veiksmų atlikti nereikia, nes buvo vienintelis turto paveldėtojas. Po motinos mirties praėjus 2 savaitėms išvežė visus velionės asmeninius daiktus bei baldus, pasiėmė mamos turėtas grynųjų pinigų santaupas bei ėmė vykdyti velionei priklausančio buto remonto darbus, siekdamas butą pritaikyti savo asmeniniams poreikiams. Taip pat ėmė vykdyti nekilnojamojo turto išlaikymo prievoles – mokėjo komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos V. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
5. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai, trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai, ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis turi priimti palikimą, kad jį įgytų. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Z. B. yra V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus bei suinteresuoto asmens A. B. brolis (elektroninės bylos lapas (toliau el. b. l. 50).
7. Mirusioji V. B. visą savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 2004 m. liepos 15 d. testamentu paliko pareiškėjui (el. b. l. 49).
8. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. B. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo (el. b. l. 42).
9. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas po savo mamos V. B. mirties palikimą valdė ir rūpinosi kaip savo turtu, tai yra mokėjo su butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, susijusius mokesčius, jais rūpinosi, atliko buto remonto darbus (el. b. l. 35-36, 45-46). Teismui netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, nes jas patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
10. Taigi ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas Z. B. priėmė palikimą po savo mamos V. B. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnis). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
11. Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėjas paveldės po mamos V. B. mirties likusį turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po mamos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.