Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjui V. M. (V. M.), pareiškėjų atstovui advokatui D. A., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei V. J., vertėjai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. M. (A. M.) ir V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys – S. M. (S. M.) ir S. M. (S. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. kovo 7 d. pareiškėjas, Rusijos Federacijos pilietis V. M., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau - Migracijos valdyba) pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti Rusijos Federacijos įmonės OOO „Snou Service“ atstovybėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Kaip bendrovės projekto vadovas, iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo Rusijos Federacijos įmonėje OOO „Snou Service“ ir jo dalykinių žinių ar aukštos profesinės kvalifikacijos būtinai reikia atstovybės veiklai. Kartu su prašymu pateikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą, patvirtinantį OOO „Snou servis“ atstovybės registraciją Lietuvoje, OOO „Snou servis“ atstovybės tarpininkavimo raštą, OOO „Snou servis“ tarpininkavimo raštą, OOO „Snou servis“ įstatus, pažymą apie darbą OOO „Snou servis“ ir kitus dokumentus.

2016 m. kovo 9 d. pareiškėja, Rusijos Federacijos pilietė A. M., tuo pagrindu kad atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti OOO „Snou servis“ atstovybėje, kaip vadovė, kuri iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos nemažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo OOO „Snou servis“ ir jos dalykinių žinių ar aukštos profesines kvalifikacijos būtinai reikia Lietuvos Respublikoje įsteigtos atstovybės veiklai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus, patvirtinančius teisę gauti naują dokumentą: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą, patvirtinantį OOO „Snou servis“ atstovybės registraciją Lietuvoje, OOO „Snou servis“ atstovybės tarpininkavimo raštą, OOO „Snou servis“ tarpininkavimo raštą, OOO „Snou servis“ įstatus, pažymą apie darbą OOO „Snou servis“ ir kitus dokumentus.

Migracijos departamentas 2016 m. kovo 24 d. išsiuntė pranešimą Nr. (15/4-17) 10K-11677, kuriame nurodė, kad pareiškėjas iki balandžio 10 d. asmeniškai turi atvykti į Migracijos departamentą, kadangi yra reikalingi papildomi paaiškinimai dėl darbo OOO „Snou Servis“. Tą pačią dieną buvo išsiųstas ir pranešimas Nr. (15/4-17) 10K-11677, kuriame nurodoma, kad pareiškėja A. M. iki balandžio 10 d. asmeniškai turi atvykti į Migracijos departamentą, kadangi yra reikalingi papildomi paaiškinimai dėl darbo OOO „Snou servis“.

2016 m. kovo 31 d. pareiškėjų atstovas advokatas D. A. pateikė Migracijos departamentu raštą, kuriame informavo, kad pareiškėjai darbo reikalais 2016 m. kovo 22 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į komandiruotę ir grįš tik 2016 m. balandžio 7 ir 8 d. (turi įsigytus lėktuvo bilietus). Nurodė, kad pareiškėjai nebuvo iš anksto informuoti apie galimą būtinumą atvykti į Migracijos departamentą, todėl nenumatė būtinybės prašymo nagrinėjimo laikotarpiu nuolat būti Lietuvoje. Verslo kelionės atšaukimas arba sutrumpinimas ir grįžimas į Lietuvos Respubliką anksčiau nurodytos datos šiuo metu yra praktiškai neįmanomas, nėra netgi galimybės keisti lėktuvų bilietų datas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, atstovas prašė informuoti, kokių papildomų dokumentų trūksta ir įsipareigojo juos pateikti.

Migracijos departamentas 2016 m. balandžio 6 d. išsiuntė pareiškėjų atstovui raštą, kuriame nurodė, kad pratęsiamas pareiškėjų atvykimo į Migracijos departamentą terminas iki 2016 m. balandžio 22 d.

2016 m. balandžio 7 d. į Migracijos departamentą atvyko pareiškėjas V. M.. Jam buvo raštu pateikti klausimai rusų ir lietuvių kalbomis ir pareiškėjas pasirašytinai įsipareigojo pateikti duomenis, atitinkančius tikrovę. Apklausoje buvo pateikta 17 klausimų. V. M. paprašytas nurodyti tikslią datą, nuo kurios pradėjo dirbti siunčiančioje bendrovėje ir savo pareigas (apklausos 4 klausimas) nurodė, kad pradėjo dirbti 2014 m. birželį („2014 june“). Darbo pareigų nenurodė. Į kitą klausimą (apklausos 5 klausimas) kokį darbo užmokestį gauna siunčiančioje bendrovėje, V. M. atsakė, kad atlyginimas priklauso nuo pardavimų („My salary depends on sales of the equipment“). Į apklausos klausimą kuriam laikui yra siunčiamas dirbti į atstovybę Lietuvoje (apklausos 9 klausimas), V. M. nurodė, kad yra siunčiamas 2 metams („2 years“). Į kitą apklausos klausimą nurodyti atstovybės buveinės adresą ir apibūdinti pastatą, kuriame yra atstovybės buveinė, taip pat apibūdinti pačios atstovybės buveinės patalpas (apklausos 12 klausimas), V. M. tik nurodė, kad atstovybė yra Lvovo g. 13 C („Lvovo 13C, Vilnius“). Atstovybės pastato ir patalpų neapibūdino.

Tą pačią dieną pareiškėjos A. M. atstovas pateikė pareiškėjos paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Anos ir V. M. šeima yra slidinėjimo kurortų įrangos tiekimo verslo bendrasavininkė. Ji su savo sutuoktiniu V. M. organizuoja minėtos pakraipos technologinės įrangos (keltuvai, sniego gamybos įranga, sniego lyginimo mašinos ir kita) importą į Rusijos Federacijoje bei Baltarusijoje veikiančius jų klientų administruojamus slidinėjimo kurortus / trasas. Pagrindinė bendrovė, kuri organizuoja šią veiklą, yra OOO „Snou servis“, kuri Rusijoje veiklą pradėjo 2014 m. pradžioje. A. M. šioje bendrovėje dirba nuo 2014 m. pavasario vadybininkės pareigose. Jų verslo partneris, P. S. (P. S.), Rusijoje 2014 metų įkurtos bendrovės OOO „Snou servis“ vadovas, organizuoja įrangos techninį aptarnavimą pas klientus Rusijoje. Pagrindinės A. M. funkcijos – organizuoti bendrovės dalyvavimą slidinėjimo kurortų įrangos parodose Europoje, o taip pat veikiančios sumontuotos įrangos įvairiuose Vakarų Europos slidinėjimo kurortuose prezentacijų potencialiems jų bendrovės klientams iš Rusijos ir Baltarusijos organizavimas.

Jos sutuoktinio V. M. pagrindinė veiklos kryptis - įrangos tiekimo komerciniai klausimai (nuo techninių ir komercinių sąlygų derinimo iki logistikos organizavimo). Siekiant efektyviau organizuoti daugiausiai iš Vakarų Europos gamintojų tiekiamos tiek naujos, tiek ir dėvėtos įrangos importą (tiek finansiniai, tiek ir logistikos aspektai) tais pačiais 2014 metais A. ir V. M. šeima Lietuvoje įsigijo bendrovę UAB „Sniego kalnas“. Bendrovė sėkmingai veikė, turėjo pajamų, tačiau dėl naujų organizacinių suvaržymų pastaraisiais metais vykdyta įrangos eksporto veikla per UAB „Sniego kalnas“ tapo sunkiai įmanoma. Įrangos (tiek naujos, tiek ir dėvėtos), jos atsarginių dalių paieškos Europoje bei importo į Rusiją veiklą nenutrūko – ji yra vykdoma tiesiogiai per pagrindinę bendrovę OOO „Snou servis“. Kad pagrindinė bendrovė galėtų efektyviai bendrauti su savo verslo partneriais, tuo tikslu Lietuvoje, kuri yra A. ir V. M. pagrindinė gyvenamoji ir verslo vykdymo vieta, įkurta OOO „Snou servis“ atstovybė. Pareiškėja, nedelsiant, kai tik gaus jos naujagimei reikiamus dokumentus ir galės atvykti kartu su naujagime į Lietuvą, šiai atstovybei vadovaus. Už darbą atstovybėje OOO „Snou servis“ jai mokės atlyginimą, ne mažiau, kaip 600 EUR /mėn., Kadangi A. M. su šeima yra šio verslo bendraturčiai, todėl faktiškai jos pajamos iš veiklos šiame versle yra gerokai didesnės ir priklausančios nuo sėkmingų įrangos pardavimų bei aptarnavimo sandorių.

Naujagimiui gimus Ispanijos teritorijoje 2016 m. sausio 23 d., pareiškėja 2016 m. kovo 1 d. gavo vaiko gimimo liudijimą, tačiau šis dokumentas nesuteikė teisės keliauti į kitas valstybes, tame tarpe ir grįžti į Lietuvą, kadangi tokiai kelionei reikalingas vaikui pasas bei viza. Dėl paso naujagimiui išdavimo A. M. skubos tvarka kreipėsi į Rusijos Federacijos ambasadą Ispanijoje, tačiau dėl biurokratinių procedūrų pasas iki šiol dar nėra išduotas. Susiklosčius nurodytai situacijai A. M. atvykti į Lietuvą galės tik vaikui bent šiek tiek sustiprėjus. Vaikas maitinamas krūtimi, todėl jos išvykimas iš Ispanijos be naujagimio yra ekstremaliai sudėtingas, nes turi būti paliekamas maitinimui nutrauktas pienas, o kūdikis paliekamas tam trumpam laikotarpiui su tėvu - V. M.. Jokių kitų artimųjų, su kuo galėtų būti paliekamas kūdikis, Ispanijoje šeima neturi. Tokia situacija lėmė, kad A. M. ir V. M., kol negavo savo naujagimei paso, neturi galimybės atvykti į Lietuvą vienu metu.

Migracijos departamentas 2016 m. gegužės 6 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-590 (00095) (00096) (00097) „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiams V. M., S. M. ir S. M.“ ir sprendimą Nr. (15/4-1)3I-589 (00094) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos pilietei A. M.“, kuriais atsisakė pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi.

Pareiškėjai per teismo posėdį pateikė rašytinius įrodymus: 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. balandžio 30 d., 2015 m. gegužės 31 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 31 d., 2015 m. rugpjūčio 30 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. spalio 31 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. sausio 31 d., 2016 m. vasario 29 d. ir kitas OOO „Snou servis“ darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių mokėjimo pažymų kopijas su vertimu į lietuvių kalbą. Taip pat 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. spalio 30 d. ir 2015 m. lapkričio 20 d. OOO „Snou servis“ direktoriaus sprendimų skirti premiją V. M. kopijas su vertimais į lietuvių kalbą.Pareiškėjai taip pat pateikė 2014 m. gruodžio 1 d. UAB „Sniego kalnas“ ir OOO „Snou servis“ sutarties Nr. 0032/14 kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, UAB „Sniego kalnas“ išrašą iš kliento OOO „Snou servis“ buhalterinės apskaitos, bei nuotraukas.

Per teismo posėdį liudytojas OOO „Snou servis“ direktorius P. S. (P. S.) nurodė, kad pareiškėjas nepertraukiamai dirbo OOO „Snou servis“ nuo 2014 metų komercijos direktoriumi. Pareiškėjui V. M. buvo mokamas 18 000 rublių atlyginimas, taip pat mokamos premijos, priklausančios nuo pardavimų. Nurodė, kad pareiškėjo darbo pobūdis buvo ieškoti klientų, todėl pareiškėjas dirbo daugiausiai telefonu ir darbo vietoje neprivalėjo būti.

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2016 m. gegužės 6 d. sprendimų Nr. (15/4-1) 3I-590 (00095) (00096) (00097) ir Nr. (15/4-1)3I-589 (00094) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas ir Aprašas.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 5, 6 punktus yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Įstatymo 58 straipsnio 5 punktas nustato, kad nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti yra atleidžiamas užsienietis, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgiau kaip trejiems metams dirbti užsienio valstybės įmonės atstovybėje, kaip vadovas, jeigu iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos užsienietis ne mažiau kaip pastaruosius vienus metus dirbo toje įmonėje.

Nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai priimti nustačius, jog egzistuoja trys Įstatyme nustatytos sąlygos atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi: pateikti duomenys neatitiko tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas) ir jie neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Atsakovui kilo abejonės, ar pareiškėjai iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirbo įmonėje OOO „Snou servis“, nes tuo pačiu laikotarpiu jie teikia įrodymus, kad dirbo ir Lietuvoje UAB „Sniego kalnas“. Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Sniego kalnas“ iš esmės Lietuvoje veikė kaip OOO „Snou servis“ tarpininkas žiemos sporto įrangos paieškose. Teismui ir atsakovui buvo pateiktos darbo sutartys, o OOO „Snou servis“ direktorius teismo posėdyje paliudijo, kad pareiškėjai iš tiesų dirbo OOO „Snou servis“, nurodė pareigas ir darbo apmokėjimo tvarką. Darbą Lietuvoje patvirtina išrašas iš Sodros registro, bei sudaryta darbo sutartis.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sutinka su pareiškėjais, kad aplinkybė, jog vien tik faktas, kad jie dirbo ir UAB „Sniego kalnas“ ir OOO „Snou servis“ nėra esminė kliūtis leidimui laikinai gyventi gauti, tačiau teismas sutinka su atsakovu, kad pareiškėjai tiek prašyme išduoti leidimus laikinai gyventi, tiek ir prašymų nagrinėjimo metu pateikė prieštaringą informaciją. Kaip matyti iš kvietimų atvykti ir apklausos, atsakovas buvo aktyvus ir suteikė pareiškėjams visas galimybes pateikti paaiškinimus dėl jų veiklos OOO „Snou servis“. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai buvo lakoniški ir teikė ribotą informaciją. Dalį įrodymų pateikė atsakovui, dalį su skundu ir dalį per teismo posėdį, nors visus pateiktus įrodymus pagal su surašymo datas pareiškėjai turėjo prašymų pateikimo ir apklausos metu.

Teismas pažymi, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 p.). Vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą (šiuo atveju darbą bendrovėje), bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik Įstatymo 45 straipsnyje nustatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2016 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3121-662/2016).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus konstatuoja, kad nors nagrinėjamu atveju yra pakankamai rašytinių įrodymų, kurie formaliai patvirtina pareiškėjų darbą OOO „Snou servis“, tačiau įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir pareiškėjo paaiškinimus, konstatuotina, kad pareiškėjo paaiškinimai ir pareiškėjų bendravimo su atsakovu specifika verčia abejoti jų deklaruojamo tikslo tikrumu.

Abu pareiškėjai laikytini profesionalais, puikiai žinančiais savo darbo specifiką ir sąlygas. Nepaisant to, pareiškėjas V. M. 2016 m. balandžio 7 d. apklausos metu nurodė, kad yra siunčiamas 2 metams, nors 2016 m. kovo 4 d. OOO „Snou Servis“ įsakyme, OOO „Snou Servis“ 2016 m. kovo 4 d. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas yra siunčiamas dirbti 3 metams. Užimamų pareiškėjo pareigų OOO „Snou Servis“ nenurodė.

Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. dirbo OOO „Snou Service“ vadybininku. Vėlesniuose paaiškinimuose nurodė, kad dirbo ne vadybininku, o komercijos direktoriumi. Šias jo pareigas per posėdį nurodė ir OOO „Snou Service“ direktorius. Į klausimą kokį darbo užmokestį gauna OOO „Snou Servis“, pareiškėjas nurodė, kad atlyginimas priklauso nuo pardavimų, nors OOO „Snou Servis“ ir pareiškėjo sudarytoje darbo sutartyje nurodomas 18 000 rublių atlyginimas.

Apklausos metu paprašytas nurodyti atstovybės buveinės adresą ir apibūdinti pastatą, kuriame yra atstovybės buveinė, taip pat apibūdinti pačios atstovybės buveinės patalpas, pareiškėjas nurodė, kad atstovybė yra Lvovo g. 13 C, Vilniuje, tačiau neapibūdino atstovybės pastato ir patalpų.

Pareiškėjas teigė, kad atsakymai buvo netikslūs, nes apklausoje nedalyvavo vertėjas. Klausimai buvo suformuluoti rusų ir lietuvių kalbomis. Taigi pareiškėjas galėjo atsakinėti į klausimus jam suprantama rusų kalba, nors savo noru atsakinėjo anglų kalba. Pareiškėjas neginčija, kad klausimus pateiktus raštu rusų kalba jis suprato. Bet to, kaip teismo posėdyje patvirtino pareiškėjas, kartu apklausoje dalyvavo ir jo atstovas, profesionalus teisininkas.

Pareiškėjai teigia, kad Migracijos departamentas neišvardijo konkrečių dokumentų, kuriuos jie turėjo pateikti. Teismas šiuos paaiškinimus taip pat vertina kritiškai. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad jie kviečiami į apklausas dėl jų darbo OOO „Snou Servis“ ir buvo pateikti konkretūs ir suprantami klausimai susiję su jo darboviete OOO „Snou Servis“.

Apibendrinant, pareiškėjas per apklausą išsamiai neatsakė nei į vieną jam pateiktą klausimą ir nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pateiktais klausimais. Jokių kliūčių pareiškėjui aiškiai ir išsamiai atsakyti į klausimus ir pateikti dokumentus, susijusius su darbu teismas nenustatė.

Tuo tarpu A. M. atstovo tą pačią dieną Migracijos departamentui pateiktuose paaiškinimuose jau išsamiai aprašyta visa A. M. ir V. M. veikla.

Taigi nagrinėjamu atveju nors pareiškėjai teismui pateikė įrodymų apie OOO „Snou Servis“ veiklą, ką patvirtino ir liudytojas, tačiau nėra jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl pareiškėjas visų šių paaiškinimų nepateikė atsakovui, nors to buvo expressis verbis prašoma (pvz. užimamų pareigų ir atlyginimo OOO „Snou Servis“).

Kritiškai vertintini pareiškėjos atstovo paaiškinimai dėl A. M. nedalyvavimo apklausoje. Pareiškėja nedalyvavimą teisina vaiko, gimusio 2016 m. sausio 23 d. Ispanijoje, būtinybe vienam iš tėvų likti su naujagimiu ir vėlai gautu naujagimio pasu. Teismas šiuos paaiškinimus vertina kritiškai ir atsižvelgia į tai, kad nurodytos aplinkybės buvo išdėstytos tik 2016 m. balandžio 7 d. pareiškėjos atstovo rašytiniuose paaiškinimuose, nors 2016 m. kovo 31 d. paaiškinime pareiškėjai dėstė kitas, visiškai su jau gimusiu vaiku nesusijusias aplinkybes, t. y. kad pareiškėjai darbo reikalais kartu išvyko iš Lietuvos 2016 m. kovo 22 d. ir planuoja grįžti 2016 m. balandžio 7 d. (V. M.) ir 2016 m. balandžio 8 d. (A. M.). Kaip minėta, vaikas gimė sausio mėnesį Ispanijoje. Kovo mėnesį pareiškėjai buvo grįžę į Lietuvą, iš jos išvyko darbo reikalais (ne asmeniniais) ir buvo suplanavę grįžimą. Tik tada, kai Migracijos departamentas pakartotinai įpareigojo pareiškėjus atvykti į asmeninę apklausą po jų nurodytų grįžimo į Lietuvos Respubliką datų, pareiškėja A. M. jau nurodė nebegalinti grįžti dėl vaiko priežiūros, nors pareiškėjai kartu atvyko į Lietuvos Respubliką kovo mėnesį, kai vaikui buvo apie du mėnesiai, ir kartu turėjo sugrįžti balandžio 7-8 dienomis. Taigi, A. M. paaiškinimai dėl neatvykimo į apklausą yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Pareiškėjai taip pat neneigia, kad pateikdami prašymus pakeisti leidimus gyventi prašymo 6 eilutėje („Duomenys apie vaikus iki 18 metų“) nurodė, kad turi tik 2 dukras, o 2016 m. sausio 23 d. Ispanijoje gimusios trečios dukros nenurodė. Pareiškėjai teigia, kad tai buvo „techninė klaida“, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. kovo 31 d. Migracijos departamente gautame paaiškinime pareiškėjai gimusios dukros taip pat jos nenurodė. Ją nurodė tik pareiškėjų atstovas 2016 m. balandžio 7 d. teikdamas paaiškinimus atsakovui, kuris neprilygsta prašymui išduoti vaikui leidimą laikinai gyventi.

Abejones dėl pareiškėjų veiklos turinio sustiprina ir faktas, kad pareiškėjai prašymuose, kurie buvo pateikti 2014 m. vasario 14 d. ir 2015 m. sausio 27 d. dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, deklaravo, kad ketina gyventi Lietuvos Respublikoje, o pagrindinis jų atvykimo tikslas – teisėta veikla, darbas Lietuvos Respublikoje.

Taigi, pareiškėjas pateikdamas 2014 m. vasario 14 d. ir 2015 m. sausio 27 d. prašymus jokių duomenų apie darbovietę Rusijos Federacijoje neteikė, o 2016 m. kovo 7 d. prašyme nenurodė darbovietės Lietuvos Respublikoje, nes prašymo pakeisti leidimą gyventi 8.4 papunktyje („Nurodykite savo dabartinę (-es) ir buvusią (-ias) darbovietę (-es), darbo joje (jose laikotarpį) ir pareigas“) nurodė, kad 2005-2014 metais dirbo OOO „Retrack Service“ generaliniu direktoriumi, nuo 2014 m. – OOO „Snou Service“ (netaisyta) vadybininku. Analogiškus duomenis pateikė ir pareiškėja A. M..

2016 m. balandžio 18 d. atlikus patikrinimą OOO „Snou Servis“ atstovybės adresu Lvovo g. 13C nustatyta, kad patalpos priklauso advokatų profesinei bendrijai, kurios vadovas yra pareiškėjų atstovas advokatas D. A., ant pastato OOO „Snou Servis“ iškabos nėra. Pateiktame paaiškinime D. A. nurodė, kad OOO „Snou Servis“ atstovybė šiuo adresu tikrai veikia, kadangi jie turi teisę naudotis posėdžių patalpomis; atstovybė įkurta neseniai, todėl šiuo metu dar nėra iškabos. Pareiškėjas, asmeniškai apklausiamas 2016 m. balandžio 7 d., šių aplinkybių nenurodė, nors buvo tiesiogiai prašomas apibūdinti atstovybės buveinės patalpas. Byloje nepateikta įrodymų, kad nurodytu adresu yra pakabinta OOO „Snou Servis“ atstovybės iškaba.

Įvertinęs išdėstytą teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjai teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjai siekė atvykti į Lietuvos Respubliką su konkrečiu tikslu – dirbti OOO „Snou Servis“ atstovybėje, kaip profesionalai, kuriems neturi kilti kliūčių išsamiai ir nuosekliai paaiškinti apie savo buvusią, esamą ir būsimą veiklą. Pareiškėjams teikiant nenuoseklius ir prieštaringus paaiškinimus kiti rašytiniai įrodymai, įskaitant ir jų atstovo paaiškinimus vertintini kritiškai.

Atsižvelgus į išdėstytą teismas konstatuoja, kad pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti.

Taigi, atsakovas priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurie negali būti panaikinti skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą pareiškėjai neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.