- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- 1-87-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55760-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Preikšas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- Ž. M.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. spalio 5 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; 2) 2012 m. liepos 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 15 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 2011 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 25 parų arešto bausme, bausmę atlikęs; 3) 2013 m. liepos 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 5 mėnesiams viešųjų darbų bausme, 2013 m. spalio 15 d. to paties teismo nutartimi bausmė pakeista 17 parų arešto bausme; 4) 2016 m. birželio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams, taikant BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, gautinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 5) 2017 vasario 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams; 6) 2018 m. kovo 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal 140 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m., vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. M. 2017 m. spalio 26 d. apie 23.50 val. P. P. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl mažareikšmės dingsties, t. y. sunervintas V. V., stalo medine koja tyčia sudavė jam ne mažiau penkiolika smūgių į galvą bei nemažiau šešis smūgius į rankas, tuo padarė odos nubrozdinimą kaktos srityje ir dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvas odoje ir poodyje kaktos srityje, abiejų akių vokuose, smakro - pasmakrės kairėje pusėje, muštines žaizdas viršugalvio abejose pusėse, kraujosruvas galvos minkštuose audiniuose viršugalvio srityje, abiejuose momens - smilkinio srityse ir pakaušio srityje, kraujosruvas abiejuose smilkininiuose raumenyse, nosies kaulų skeveldrinį lūžimą, skruostikaulio lanko dešinėje lūžimą, kaukolės skliauto ir pamato kaulų dauginius skeveldrinius lūžimus, dauginius galvos smegenų kietojo dangalo plyšimus kaukolės skliauto ir kaukolės pamato srityje, kraujosruvas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, dauginius galvos smegenų minkštojo dangalo plyšimus, dešinio galvos smegenų pusrutulio medžiagos apardymą, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje bei kraujosruvas odoje ir poodyje dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose ir kairėje plaštakoje, paviršinę muštinę žaizdą dešinėje plaštakoje, dėl ko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio dauginiais kaukolės skliauto ir pamato kaulų bei veido kaulų lūžimais, galvos smegenų sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, nukentėjusysis V. V. netrukus įvykio vietoje mirė. Iš karto po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, išėjęs į lauką, be jokios dingsties, namo kieme buvusiam P. P., kietu buku arba bukabriauniu daiktu tyčia sudavė ne mažiau šešis smūgius į galvą, tuo padarė nukentėjusiajam P. P. kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatinio voko - dešinio skruosto srityje, kairiame skruoste, nosies srityje ir viršutinėje lūpoje, muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelyje, dešinės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje ir pasmakrėje, kraujosruvą ir muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų skeveldrinį lūžimą, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžimą, abiejų akiduobių apatinių sienelių ir išorinių kraštų lūžimus, skruostikaulių lankų lūžimus abipus, dėl ko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžimais, aspiracija krauju, nukentėjusysis P. P. netrukus įvykio vietoje mirė, tuo dėl chuliganiškų paskatų nužudė du žmones.
Šiais veiksmais Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 8 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis Ž. M. teisiamajame posėdyje parodymus atsisakė duoti. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti.
2017-10-27 įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 5 p., Ž. M. parodė, kad kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta pilnai, pripažįsta, kad nužudė du žmones, bet dėl didelio susijaudinimo ir streso nenori duoti parodymų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi ( t. 3, b. l. 5 - 6 ).
2017-10-30 papildomos įtariamojo apklausos metu Ž. M. parodė, kad 2017m. spalio 26 d. praleido kartu su pažįstamais. Buvo nuėjęs pas A. B. į namus, (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena, prisimena tik, kad butas trečiame aukšte. Bute pas A. dar buvo E. M.. Jie visi trys vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė sidrą. Atrodo, kad išgėrė tris 1 l butelius. Iš A. buto visi trys nuėjo iki "P.", išsikvietė taksi ir atvažiavo į miesto centrą, į biliardinę, esančią tame pačiame pastate, kur yra "M. P.". Biliardinėje išsipirko 4 valandas, žaidė ir gėrė alų. Per tą laiką, kol žaidė, išgėrė po tris 05, l talpos skardines alaus. Baigus žaisti biliardą, E. M. pasakė, kad jau išeina, nes eina susitikti su drauge. Liko jis ir A.. Su juo nuėjo į kazino. Kazino ilgai nebuvo, gal apie valandą laiko. Prisimena tik, kad A. pralošė ten 20 eurų ir jie išėjo. Išėjus iš kazino, abu nuėjo į parduotuvėje „I.“ esantį lažybų centrą „T. S.“. „I.“ parduotuvėje A. jam ir sau nupirko 2 l sidro, kurį jie išgėrė už „I.“ parduotuvės. „T. S.“ A. pralošė beveik visus turėtus pinigus, todėl jie nusprendė eiti namo. Ėjo iki A. namo, bet tarp „P.“ parduotuvės ir tarp (duomenys neskelbtini) bendrabučio, jie išsiskyrė. Kiek prisimena, ėjo link močiutės namų (duomenys neskelbtini) Priėjus, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis apsisuko ir ėjo atgal. Nežino kodėl nenuėjo namo. Einant pro „P.“ parduotuvę pamatė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), dega šviesa ir jam šovė mintis į tą namą užeiti. Jis tame name yra buvęs vieną kartą maždaug prieš mėnesį laiko. Tame name su „S.“, namo savininku ir „K“ tada gėrė. Žinojo, kad tas namas landynė, greičiausiai dėl to ten ir užėjo. Tikėjosi, kad dar gaus ten išgerti. Užėjęs į namą pamatė miegantį „S.“. Prižadino jį, atrodo, kad papurtė. Prabudęs „S.“ pasakė : „ko tu čia atėjai? Pyzdink iš mano namų“. Jam dėl tokio jo pasakymo sukilo nervai, dar prisiminė, tokį atvejį, kad vieną kartą per " S.", prie jo prisikabino draugas pravarde „K.“, todėl dar labiau supyko. Atrodo, kad nuėjo į kitą kambarį ir ten radęs, paėmė pagalį su „cveku“. Atrodo, kad tai buvo stalo koja. Paėmęs pagalį, grįžo į tą kambarį, kur buvo „S.“. Kiek prisimena, jis sėdėjo ant fotelio prie pečiaus. Pagaliu „S.“ trenkė per galvą. Jis nukrito ant žemės. Nukritus ant žemės, toliau daužė jį pagaliu. Jam tarsi atsijungė smegenys. „S.“ lyg bandė gintis, bet jis jam neleido. Buvo ne vienas ir ne du smūgiai, jų buvo daug, bet kiek tiksliai, nepasakys. Neprisimena, kad name būtų buvę daugiau žmonių. Suduodamas pagaliu smūgius "S." nieko negalvojo. Tik po to, kai nustojo daužyti, suprato, kad jį užmušė. Išeidamas iš to namo, laikė rankoj pagalį, su kuriuo daužė "S". Kieme pamatė senuką žilais plaukais. Tuo pagaliu jis sudavė senukui, bet iš to išgąsčio neprisimena nei kiek kartų sudavė, nei kur. Tiesiog norėjo pabėgti iš to namo. Tą pagalį, kuriuo sudavė "S." ir senukui, numetė prie namo kampo, netoli išėjimo vartelių. Suprato, kad labai blogai padarė, norėjo kam nors pasakyti tai, todėl nuėjo pas savo sesę J. M.. Sesė gyvena pirmame aukšte (duomenys neskelbtini), kadangi jis neturi mobiliojo ryšio telefono, tai jie yra taip sutarę, kad jis pagaliuku mes į langą, o ji įsileis į namus. Sesei atidarius langą, pasakė, kad užmušė žmogų, sakė, kad kviestų policiją. Atrodo, kad pasakojo, jog užmušė tik vieną žmogų. Neprisimena, kad būtų pas sesę prašęs cigaretės. Prašė tik, kad ji skambintų policijai ir pasakytų, kad jis nužudė žmogų. Nuo sesers namo nuėjo iki sekančio namo. Neužilgo pamatė prožektorių šviesas ir policininkus. Specialiai, kad jį pamatytų, ėjo link to namo kieme augančio klevo. Policininkai jį pastebėjo ir sulaikė. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi. Tik kitame kambaryje pamatęs apverstą stalą ir nulūžusią koją, jam kilo mintis tuo pagaliu suduoti "S.". Kai sudavė pirmą smūgį "S.', kiti suduoti smūgiai buvo nevalingi, buvo apėmęs nevaldomas pyktis, todėl ir sakė, kad jam atsijungę smegenys. "S." užmušti nenorėjo, norėjo tik primušti, bet po pirmo suduoto smūgio, apėmė nevaldomas pyktis, negalėjo sustoti ( t.3, b. l. 7 - 9 ).
2018-07-16 papildomos įtariamojo apklausos metu Ž. M. parodė, kad V. V. pažinojo nuo vaikystės, bet tik iš matymo. 2017 m., gal keli mėnesiai iki jo nužudymo, yra gėręs su juo name, adresu (duomenys neskelbtini), ten pat, kur ir įvykdė nusikaltimą. Tų išgertuvių metų "S." iniciatyva buvo sumuštas jo draugo pravarde "K.", žino, kad gyveno nakvynės namuose, iš matymo jį taip pat pažinojo. Negali pasakyti dėl ko jis buvo sumuštas, tą dieną buvo stipriai išgėręs, tai visko neprisimena. Su jais tada gėrė ir namo savininkas P. P. bei dar kažkoks vyriškis. Su namo savininku jokių konfliktų neturėjo. 2017-10-26 eidamas link savo namų, P. P. name pamatė degant šviesą, žinojo, kad ten landynė, nes kaip jau minėjo yra ten gėręs, galvojo ir šį kartą gaus išgerti, todėl nusprendė užeiti. Žinojo, kad ten visada būna "S." ir namo savininkas, nežinojo ką ras, bet kadangi degė šviesa, tai buvo aišku, kad namie tikrai kažkas bus. Jei šviesios nebūtų buvę, jam net nebūtų kilusi mintis užeiti į tą namą. Minčių nužudyti du ir daugiau žmonių neturėjo. Neturėjo tikslo užmušti nei vieno žmogaus, kaip ir sakė, ėjo į tą namą, nes visą dieną, nuo pat ryto gėrė ir jam dar reikėjo " dasimušti", t. y. prisigerti. Tarp jo ir V. V. įvyko asmeninio pobūdžio konfliktas, dabar tiksliai neatsimena ką V. V. sakė, pirminės apklausos metu yra apie tai davęs sąžiningus parodymus ir jų laikosi. Jį V. V. sunervino, jis pamatė kitame kambaryje apversta stalą ir vieną beveik nulūžusią ar nulaužtą medinę stalo koją, ją paėmęs, V. V. sudavė daug smūgių į galvą, galėjo pataikyti ir į rankas, jeigu jis dengėsi galvą nuo smūgių. Mušdamas dar prisiminė įvykį, kurio metu dėl V. V. jis buvo sumuštas "K.", tai dar labiau jam sukėlė nenusakomą agresiją. Jis daužė net nežiūrėdamas, kur jam pataiko. P. P. jis pažinojo tik iš matymo, jokių asmeninių santykių neturėjo. Dėl kokių priežasčių sudavė smūgius P. P. negali paaiškinti. Supratęs, kad užmušė V. V., išbėgo iš namo, būdamas prie lauko durų, pamatė link jo einantį žmogų, negali paaiškinti kodėl, bet jis to žmogaus išsigando ir kiek prisimena sudavė smūgį, neprisimena į kurią kūno vietą sudavė, galėjo pataikyti į galvą. Negalvojo apie tai, kad tas žmogus, pamatęs V. V. lavoną, gali iškviesti jam policiją ar panašiai. Tam žmogui suduodamas nieko negalvojo, bet nenorėjo jo užmušti. Jis taip pat negali pasakyti, ar šiam žmogui sudavė smūgį ta pačia medine stalo koja, kaip ir V. V., ar kokiu kitu įrankiu, jis daugiau į namą nebuvo grįžęs. Po. P. P. suduotų smūgių, bėgdamas iš kiemo, prisimena, kad kažką išmetė į žolę. Jis įvykio detaliai neprisimena dėl girtumo, visą laiką, kol yra suimtas, stengiasi viską pamiršti ir apie tai negalvoti. Po įvykio pats save sužalojo, norėjo nusižudyti, trankė galvą į sieną, norėjo palįsti po automobilio ratais, bet paskui persigalvojo ir netoli savo sesers J. M. namų, laukė policijos, nes būtent sesei buvo pasakęs, kad nužudė žmogų ir prašė iškviesti policiją. Iki įvykio jis dirbo, turėjo nuolatinę darbo vietą, nuolatinę gyvenamą vietą. Jis dėl žmonių nužudymo labai gailisi, jei būtų buvęs blaivus, taip iš viso nebūtų nutikę. Stengsis atlyginti nukentėjusiems padarytą žalą ( t. 3, b. l. 10 - 12).
Įtariamojo apklausos metu Ž. M. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę supranta, kaltę pripažįsta pilnai. Pripažįsta, kad 2017 m. spalio 26 d. apie 23. 50 val. P. P. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), susinervinęs dėl to, kad V. V. vijo jį iš namo, o anksčiau buvo "užsakęs" jo sumušimą, paėmęs medinę stalo koją tyčia jam sudavė smūgius į galvą. Kiek tiksliai smūgių jam sudavė neprisimena, tačiau sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytu skaičiumi ne mažiau kaip penkiolika. Gali būti, kad V. V. gynėsi, todėl pas jį ant rankų yra sužalojimų. Kiek kartų sudavė į rankas, jis taip pat neprisimena, gali būti, kad ne mažiau šešių kartų. Po suduotų smūgių V. V., supratęs, kad jį užmušė, išėjo į kiemą, kuriame sutiko, kaip dabar žino, namo savininką P. P., kurį pažinojo iš matymo ir sudavė jam vieną smūgį. Jis prisimena, kad sudavė tik vieną smūgį, tačiau į kurią kūno vietą ir kokiu įrankiu sudavė smūgį neatsimena. Jam išlikęs prisiminimas, kad po suduoto smūgio P. P., kažką išmetė į kieme augusią žolę, netoli vartelių. Kadangi neprisimena, negali nei patvirtinti, nei paneigti pranešime apie įtarimą nurodyto teiginio, kad P. P. sudavė ne mažiau šešis smūgius į galvą. Sutinka, kad be jokios priežasties sudavė smūgius P. P., nes su juo jokių konfliktų ar asmeninių santykių neturėjo, tiesiog pamatęs jį kieme išsigando ir spontaniškai sudavė jam smūgius. Neturėjo tikslo P. P. nužudyti ar sužaloti. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra ne kartą apklaustas, davęs parodymus parodymų patikrinimo vietoje, tvirtina anksčiau duotus parodymus ir daugiau neturi ką papildyti. Geriausiai įvykio aplinkybes prisiminė iš karto po įvykio. Jo girtumas turėjo įtakos šio nusikaltimo, dėl kurio labai gailisi, padarymui. Dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena. Stengsis ir būdamas įkalinimo įstaigoje įsidarbinti, atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą ( t.3, b. l. 15 - 16).
Įtariamasis Ž. M. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė namą (duomenys neskelbtini), kambarį, iš kurio paėmė medinę stalo koją. Parodė, kurioje vietoje paimta stalo koja sudavė smūgius V. V., po to parodė, kur pamatė P. P. ir sudavė jam smūgius. ( t. 3, b. l. 18 - 20).
Kaltinamojo Ž. M. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusysis K. P. parodė, kad yra nužudytojo P. P. brolis. Jo brolis savo šeimos neturėjo, t. y. su žmona jau buvo senai išsiskyręs, vaikų neturėjo. Jų tėvai yra mirę. Dar yra dvi seserys Z. R. ir E. P.. Su broliu paskutinį kartą matėsi 2017-09-17 per giminių laidotuves. Jam buvo žinoma, kad P. gyveno asocialų gyvenimo būdą, tėvų namuose, (duomenys neskelbtini). Į šiuos namus jis buvo priėmęs du vyrus, kurių vardai V., o kito lyg tai G.. Jie visi kartu arba skaitydavo knygas arba gerdavo. Jam nepatiko toks jo gyvenimo būdas, t. y., kad jis gerdavo, bandė jį paprotinti, kad gyventų normaliai, bet jis neklausė. Su broliu sutardavo gerai, dažnai bendraudavo. 2017-10-27 apie 6 val. jam paskambino policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad brolis yra nužudytas. Tai sužinojęs, patyrė šoką. Šiuo metu jaučia netekties skausmą. Dėl brolio netekties prašo priteisti turtinę 465, 33 Eur ir neturtinę 4000 Eur žalą..
Nukentėjusioji Z. R. parodė, kad ji yra nužudytojo P. P. sesuo. Su broliu labai gražiai, šiltai bendravo. Jis gyveno jų tėvų namuose, (duomenys neskelbtini). Jis turėjo problemų su alkoholiu, jis niekada nebuvo konfliktiškas, buvo labai šviesus, apsiskaitęs žmogus, labai mėgo skaityti knygas. Paskutinį kartą brolį matė 2017-09-12 per giminaičio laidotuves. Paskutinį kartą 2017-10-24 su juo kalbėjosi telefonu. 2017-10-27 7 val. per radiją ji išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko dviguba žmogžudystė. Vėliau jai paskambino brolis K. ir pasakė, kad vienas iš nužudytųjų yra brolis P.. Dėl brolio netekties ji patyrė didelį šoką, skausmą. Jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Prašo priteisti už turtinę žalą 465,33 Eur, o už neturtinę žalą 4000 Eur.
Nukentėjusios E. P. parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes nukentėjusioji dėl sveikatos būsenos į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Nukentėjusioji E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos ir brolio P. P. santykiai buvo geri. Su broliu nuolat bendravo, paremdavo jį materialiai, susiskambindavo telefonu, esant galimybei važiuodavo į (duomenys neskelbtini) brolį aplankyti. Prašyme, kurį pateikė teismui, nurodo, kad ieškinio reikalavimus palaiko ( t. 1, b. l. 85 – 86, t. 3, b. l. 165 ).
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad: nužudytasis V. V. yra jo brolis. Brolis niekada nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Jų tėvai išsiskyrę. Tėvas A. V. gyvena (duomenys neskelbtini), o motina jau yra mirusi. Dar turi seserį V. V., šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jis su savo šeima ir broliu V. gyveno (duomenys neskelbtini). Tačiau maždaug prieš metus laiko, t. y. nuo 2016 m. brolis iš namų išsikraustė, į svečius ateidavo, bet jau nuolat negyveno. Žino, kad iš pradžių jis buvo apsigyvenęs pas kažkokią moterį, o vėliau apsigyveno pas P. P.. V. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl rinkdavosi tokių pačių žmonių draugiją. Kadangi išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą V. matė 2017-10-13 , buvo nuvežęs jį pasiimti maisto davinių, o kalbėjosi 2017-10-26 apie 11 val. Lietuvos laiku. Nors V. ir išgerdavo, jų santykiai buvo geri, bendraudavo kaip brolis su broliu, padėdavo jam, jei reikėdavo. 2017-10-27 apie 10.30 val. jam sesuo V. paskambino ir pranešė, kad brolis V. nužudytas. Tai sužinojęs, negalėjo patikėti, buvo ištiktas šoko. Tą pačią dieną, kai sužinojo apie brolio nužudymą, parskrido į Lietuvą, kad galėtų pasirūpinti brolio laidotuvėmis. Jaučia netekties skausmą.
Nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2017-10-27 dieną jai paskambino iš policijos ir pranešė, kad nužudytas jos brolis V. V.. Dėl įvykio aplinkybinių nieko nežino. Brolį paskutinį kartą matė prieš du metus. Kartais bendravo telefonu. Ji buvo išvažiavusi į užsienį, dabar gyvena (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo galimybės dažnai bendrauti su broliu. Su broliu santykiai buvo geri. Kada sužinojo, kad brolis nužudytas, jai buvo didelis šokas. Dėl brolio žūties ji patyrė moralinę žalą, kadangi jai buvo psichologinė trauma, labai pergyveno dėl brolio netekties. Taip pat patyrė turtinę žala dėl brolio laidotuvių. Ji sumokėjo 300 eurų laidotuvėms, laidojo bendromis jėgomis su giminaičiais, kas kiek galėjo duoti laidotuvėms, tiek ir davė. Todėl patyrė 300 eurų turtinę žalą. Jokių dokumentų, patvirtinančių išlaidas, neturi. Neturtinės žalos nepatyrė.
Liudytojas G. K. parodė, kad: kurį laiką gyveno pas pažįstamą P. P., adresu (duomenys neskelbtini). P. P. buvo pensininkas. P. be jo buvo priėmęs gyventi dar vieną vyriškį V., pavardės nežino. V. gyveno ankščiau nei jis, kiek laiko nežino. Pats niekur nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, veda asocialų gyvenimo būdą. V., kiek žino ir niekur nedirbo, vartojo alkoholį, sunkiai vaikščiojo. P. savo tėvų namus pavertė "prieglauda" benamiams. 2017-10-26, apie 9.00 val., jis iš parduotuvės "P." parnešė namo du bambalius po 1 litrą alaus. Namie buvo P. P., V. ir R., pavardės nežino, gyvena name virš parduotuvės "P.". Jie visi keturi išgėrė alų. Tada apie 10.00 val. jis vėl nuėjo į tą pačią parduotuvę ir parnešė 0,5 litrų degtinės butelį ir alaus 1 litrą. Jie toliau keturiese pas P. namuose gėrė. Šį alkoholį pirko už P. pinigus. Išgėrus, jis dar kartą nuėjo į tą pačią parduotuvę ir nupirko du bambalius alaus po 1 litrą talpos jau už savo pinigus. Pamena, kad išgėrė alų ir jis užmigo. Kiek buvo valandų nepamena, bet pamena, kad tuo metu rodė per Baltijos TV rusų serialą "Mentas įstatyme". Jis nuėjo atsigulti į gretimą kambarį, kuriame yra sofa ir ištiestas fotelis. Gėrė gretimame kambaryje, kur yra televizorius. Kas vyko toliau nežino, nes miegojo. Prabudo jau sutemus, kiek tuo metu buvo valandų nežino. Įsijungė prie lovos esančią lempą ir pamatė kambaryje, prie ištiesto fotelio stovint pažįstamą Ž., pavardės nežino, o ant fotelio gulintį V.. Ar tuo metu Ž. laikė ką nors rankose neatsimena. Tik pamena, kad nuo sienos virš ištiesto fotelio, prie lango, nusikabino veidrodį ir užsimojo virš gulinčio V.. Kur sudavė nematė, tiksliau nežino, nes dėl girtumo ir staigaus prabudimo, nepamena. Kiek pamena pabudo dėl triukšmo. Jis dar girdėjo, kaip V. sakė "už ką tu mane muši". Ką sakė Ž. neatsimena. Jis atsikėlė ir išėjo į lauką, nenorėjo kištis. Kieme jis nuėjo į lauko tualetą. Išėjęs iš lauko tualeto, eidamas nuo tualeto takeliu, už ūkinio pastato pamena, kad peržengė tuo metu ten gulėjusį P.. Kadangi buvo lauke tamsu, jis į gulintį P. nekreipė dėmesio, nes jis dažnai būdamas neblaivus nugriuvęs miegodavo. Jis nuėjo už namo ir atsisėdęs ant nugriuvusio stulpo rūkė. Name girdėjosi riksmai, šauksmai. Iš balso suprato, kad rėkė Ž.. Ką jis rėkė, nepasakys, nes nesuprato. Pasėdėjęs apie 5 minutes, kol parūkė, nusprendė eiti į namo vidų ir pažiūrėti, kas ten vyksta. Užėjęs į namą, perėjo virtuvę ir sustojo ties įėjimu į kambarį su televizoriumi. Tada pamatė tarpduryje į kambarį, kur jis miegojo, stovint Ž.. Jis kažką laikė rankose, ką gerai nepamena, bet galėjo būti kažkas panašaus į lazdą. Ž. jam pasakė, tiksliai neatkartos ką, bet panašiai taip - "eik iš kur atėjęs, nes bus ir tau tas pats". Iš Ž. laikysenos ir "povyzos" suprato, kad geriau jam nesimaišyti, todėl išėjo. Nuėjo už namo. Eidamas iš namo, tik tada atkreipė dėmesį, kad P. guli ant žemės, keistoje pozoje, už ūkinio pastato link tualeto, nejuda ir tik tada suprato, kad kažkas P. negerai. Tada apėjo namą ir atsisėdo ant laiptų. Sėsdamas ant laiptų, jis pamatė link (duomenys neskelbtini) gatvės nueinantį žmogaus siluetą. Pamanė, kad tai nuėjo Ž., bet ar tai buvo jis, tvirtinti negali. Nuėjo vienas žmogaus siluetas. Sėdėdamas ant laiptų paskambino Bendrojo pagalvos centro numeriu 112 ir pasakė, kas nutiko, tiksliai savo žodžių neatkartos, pasakys tik esmę, kad reikalinga, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pagalba ir gali būt, kad yra lavonas. Jis liko laukti kieme, sėdėjo ant laiptų, niekur nėjo, nei prie P., nei į namo vidų, kol atvyko policijos ekipažas. Paskui atvyko medikai. Ką darė atvykusios tarnybos, nematė, nes visą laiką sėdėjo ant laiptų, niekur nėjo, nes jam pareigūnai liepė sėdėti ir laukti. Iš policijos pareigūnų kalbų suprato, kad P. yra negyvas, užmuštas lauke, o V. užmuštas name, kambaryje. Ž. buvo apsirengęs tamsia liemene, džemperiu, ant rankovių nupieštais rutuliais įvairių spalvų. Jis Ž. pažįsta iš seniau, Ž. buvo jo sūnaus klasiokas. Kur gyvena nežino. Jis pas P. nesilankė. Paskutinį kartą Ž. matė lyg tai prieš savaitę su kažkokiu draugu. Bet kur buvo sutikęs - ar (duomenys neskelbtini) mieste, ar pastarasis buvo užėjęs pas P., nepamena. Su juo nebendravo. Dėl kokių priežasčių ir ko Ž. atėjo į P. namus, nežino. Nematė, kuriuo metu Ž. atėjo. Taip pat nežino, ar buvo vienas, ar su dar kuo. Kito asmens nematė. Nežino, dėl ko Ž. užmušė P. su V.. Šiuo metu negali įvardinti nei vienos priežasties, nes kol kas nesuvokia kas įvyko. Buvo neblaivus, tik ką prabudęs iš miegų ir nelabai suvokė kas vyksta. Kol kas daugiau papasakoti negali, visų smulkmenų neatsimena, nes yra sukrėstas įvykusio įvykio. Ž. prieš jį nesmurtavo.
Liudytojas A. B. parodė, kad Ž. M. yra jo draugas. 2017 m. spalio 26 d., po pietų susitiko su Ž. M.. Nuo 13 val. iki 17 val. kartu su juo buvo biliardinėje, esančioje prie baro " M. P." (duomenys neskelbtini) Iš biliardinės nuėjo į lažybų punktą "T. S.", esantį parduotuvės " I." pastate. "I." parduotuvėje gal kokius 4 kartus buvo nuėję su Ž. M. pirkti sidro. Pirko 1 l talpos sidrą, kiekvienas po butelį. Už sidrą mokėjo jis. Išeidavo to sidro išgerti į kiemą, išgėrę grįždavo į lažybų punktą, kažkiek pabūdavo ir vėl eidavom į parduotuvę pirkti sidro. Kaip minėjo, taip darė kokius keturis kartus. Iš lažybų punkto išėjo apie 21 val., abu su Ž. M. nuėjo iki namo, kuriame jis gyvenu, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Prie namo buvo jo draugai - A. P., D. M., E. M.. Ten visi parūkė ir Ž. išėjo, kur išėjo negali pasakyti. Pasakė kažkaip piktai, atrodė truputį nervingas. Jis pats su draugu A. P. nuėjo į parduotuvę, esančią kitame name. A. P. nupirko alaus. Nupirko du " bambalius". Jie grįžo prie namo laiptinės ir tą alų išgėrė. Alų be jo ir A. P. dar gėrė ir E. M.. Išgėrus alų, išsiskirstė, jis nuėjo į savo namus. Buvo apgirtęs, todėl nuėjo miegoti. 2017 m. spalio 27 d. naktį, tiksliai valandos negali pasakyti, pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai. Pasakė jam rengtis ir vykti su jais. Nesuprato, kodėl turėjo su jais važiuoti, nes pareigūnai jam nieko neaiškino. Buvo pristatytas į komisariatą, uždarytas į laikino sulaikymo kamerą. Kiek prisimena, niekas jam nepasakojo, kodėl jis buvo pristatytas į policiją. Iš komisariato jį paleido apie 5 val. ryto, įteikė šaukimą ir pasakė atvykti į apklausą, neaiškino dėl ko turės atvykti. Tik dabar, apklausos metu, sužinojo, kad buvo nužudyti du žmonės ir kad tai galėjo padaryti Ž. M.. Per visą 2017-10-26 praleistą su juo laiką, Ž. nieko nepasakojo jam, kad yra ant ko nors piktas, kad ruošiasi atkeršyti kam nors, ar panašiai. Nežino pas ką Ž. nuėjo, kai išsiskyrė prie jo namo.
Liudytojos J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes liudytoja į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes viena augina mažametį vaiką, kurio neturi kur ir su kuo palikti.
Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Ž. M. sesuo ir sutinko duoti parodymus ikiteisminiame tyrime, kuriame jos broliui Ž. M. pareikštas įtarimas dėl dviejų žmonių nužudymo. 2017 m. spalio 27 d. apie 00.00. val. ji baigė darbą ir grįžo į namus. Maždaug už 10 min., kai grįžo į namus - (duomenys neskelbtini), išgirdo beldimą į langą. Į langą beldė brolis Ž. Atidarė langą, brolis prašė, kad ji įsileistų pašnekėti, bet kadangi matė, kad brolis girtas, tai neįsileido. Tada brolis paprašė, kad ji išmestų jam cigaretę. Kai išmetė jam pridegtą cigaretę, tada brolis pasakė, kad "čia vietoj užmušiau du žmones". Sakė dar kažką panašaus, kad "mušiau, ar užmušiau taip, kad net smegenys išsitaškė". Ž. sakė skambinti į policiją ir teigė, kad pats bėga palįsti po ratais. Nepatikėjo tuo, ką jis sakė, sunervino ją, nes galvojo, kad kalba nesąmones, todėl uždarė langą ir daugiau su broliu nebendravo. Kai Ž. atėjo, nematė, kad jis būtų kruvinas, nematė ir jokių sužalojimų. Maždaug už 20 min., kai buvo atėjęs Ž., pro langą pamatė šviesas. Nuėjusi pažiūrėti kas šviečia, pamatė, kad su žibintuvėliais bėga policijos pareigūnai. Atsidarė langą, girdėjo, kaip šaukia "stok, stok", greičiausiai šaukė pareigūnai. Tada po kelių minučių pamatė kaip pareigūnai veda jos brolį. Pro langą pareigūnams pasakė, kad ji Ž. sesuo, klausė, ar teisybė, kad Ž. nužudė du žmones, o pastarieji atsakė, kad greičiausiai ( t.1, b. l. 118 - 119).
Liudytojas M. J. parodė, kad 2017 m. spalio 26 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu A. B.. Apie 23 val. 47 min. iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini) yra neprognozuojamas vyras, reikalinga policija. Nuvykus nurodytu adresu, kieme prie namo pasitiko pranešėjas G. K.. Pastarasis vis kartojo, kad į namus buvo atėjęs neprognozuojamas asmuo ir kad jis dar gali būti namo viduje. Kieme, prie namo rado be gyvybės ženklų gulintį, iki pusės nuogą, žmogų, jo veidas buvo kruvinas, stipriai sumuštas. Vėliau paaiškėjo, kad tai P. P.. Užėjus į namo vidų, kambaryje ant grindų be gyvybės ženklų, kraujo klane ant pilvo gulėjo dar vienas žmogus, kaip vėliau nustatyta – V. V.. Į (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, operatyvinė grupė. Atvykę medikai atvertė V. V. ant pilvo, jo veidas, galvos sritis buvo stipriai sužalota. Matėsi, kad jis dar kvėpuoja, medikai buvo prijungę aparatus, ieškojo pulso, bet V. V. mirė. Tame kambaryje, kur buvo V. V. ir kituose kambariuose buvo išvartyti, išlaužyti baldai. Atvykus operatyvinei grupei, jie išvyko ieškoti įtariamojo, nes G. K. įvardijo, kad buvo atėjęs Ž. M.. Ž. M. sulaikė kitas policijos ekipažas. Su juo jis nebendravo, todėl nežino, ką jis pasakojo apie įvykio aplinkybes.
Liudytojo E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti ,BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, kadangi liudytojas dirba ir gyvena užsienyje.
Liudytojas E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. spalio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, patruliuojant (duomenys neskelbtini), buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), nužudyti du žmonės, nužudymu įtariamas Ž. M., apsirengęs tamsiais drabužiais. Su kolege - (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiaja patrule D. Ž. iš pradžių nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), iš ten su kolega iš kito ekipažo, t. y. su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu T. M. išvyko ieškoti nurodyto įtariamojo. Ieškant, iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso jau neprisimena, nes įtariamasis galėjo būti pas savo seserį. Atvykus minėtu adresu, prie namo buvo pastebėtas asmuo, atitinkantis įtariamojo apibūdinimą. Jis su T. M. prie jo pribėgo, vaikinas buvo kruvinas - buvo kruvini jo drabužiai, rankos, kakta buvo praskelta. Jis prisistatė Ž. M., į klausimus, kodėl jis kruvinas, neatsakinėjo. Ž. M. buvo sulaikytas, uždėti antrankiai. Sulaikomas nesipriešino. Atlikus dalinę apžiūrą, pas Ž. M. draudžiamų daiktų nebuvo. Ž. M. buvo nuvežtas į policijos komisariatą. Komisariate alkotesteriu patikrino blaivumą, atsimena, kad pastarasis buvo neblaivus. Apie nužudymą Ž. M. nieko nekalbėjo ( t. 1, b. l. 133 - 134).
Liudytojas T. M. parodė, kad 2017 m. spalio mėnesio pabaigoje, tiksliai datos neprisimena. dirbant kartu su kolege G. M., iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nužudyti du žmonės. Budėtojas nurodė, kad nužudymu įtariamas Ž. M. iš įvykio vietos yra pasišalinęs, nurodė, kad jis apsirengęs tamsiais drabužiais. Jiems atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atvyko dar vienas kolegų ekipažas. Jis kartus su atvykusiu kolega E. V. išvažiavo ieškoti įtariamojo, o kiti liko įvykio vietoje. Beieškant įtariamojo, iš budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso neprisimena, nes įtariamasis Ž. M. galėjo būti pas savo seserį. Atvykus minėtu adresu, prie namo buvo pastebėtas asmuo, atitinkantis įtariamojo apibūdinimą. Pribėgus prie jo, matėsi, kad jis yra kruvinas. Buvo praskelta kakta, drabužiai ir rankos taip pat buvo kruvini. Liepus pasakyti savo vardą ir pavardę, jis pasakė, kad yra Ž. M.. Pastarasis buvo sulaikytas, uždėti antrankiai. Apieškojus įtariamąjį, prie savęs draudžiamų daiktų neturėjo. Ž. M. į klausimus kodėl yra kruvinas neatsakinėjo, apie nužudymą nekalbėjo, tik vedant į tarnybinį automobilį, Ž. M. pasakė - "jie iš manęs šaipėsi, o aš jiems padariau". Nuvežus į komisariatą, Ž. M. buvo patikrintas blaivumas ir buvo nustatyta, kad pastarasis yra neblaivus.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017-10-27 buvo apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir kiemas. Kieme gulintis nugara ant žemės rastas P. P. lavonas su smurto žymėmis galvoje. Namo kambaryje gulintis nugara ant grindų rastas V. V. lavonas su smurto žymėmis galvoje ir ant rankų. Įvykio vietos apžiūros metu iš namo paimta baldinė juosta, stalo koja, rėmelis, stalviršis ( t.1, b. l. 14 - 36).
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2018-01-15 atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo grindų paimta neaiškios kilmės medžiaga, galimai sukrešėjusio kraujo pavyzdžiai ( t. 1, b. l. 37 - 48 ).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolu nustatyta, kad 2017-10-27 įtariamasis Ž. M. pateikė drabužius - megztinį, džemperį, sportines kelnes, kojines ir avalynę - sportinius batelius ( t.1, b. l. 150 - 151).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti įtariamojo Ž. M. drabužiai - megztinis, kelnės ir avalynė - sportiniai bateliai, ant kurių yra dėmės panašios į kraują ( t.1, b. l. 172 - 176).
Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad 2017-10-27 apžiūrėjus įtariamojo Ž. M. galvą, viršugalvyje matyti raudonos dėmes, panašios į kraują, viršugalvyje yra paviršutinė 1 cm kirstinė žaizda. Apžiūrėjus rankas, plaštakas, nagus, delnus matyti raudonų dėmių panašių į kraują. Įtariamasis Ž. M. paaiškino, kad galvos viršugalvį susižalojo pats, kai išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo ir eidamas pro (duomenys neskelbtini) namo sienos kampą. Kraujas ant plaštakų, nagų ir delnų atsirado, kai jis sumušė žmogų adresu (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 155 - 160).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų paėmimo protokolu nustatyta, kad 2018-03-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio darbuotojas pateikė nužudytųjų V. V. ir P. P. drabužius ( t.1, b. l. 152 - 154).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti V. V. drabužiai - golfas ir sportinės kelnės, kurios yra su rausvos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują ir P. P. drabužiai - džemperis ir marškiniai ilgomis rankovėmis, kurie yra su rausvos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują ( t. 1, b. l. 177 – 178 ).
Apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta 2017-10-27 įvykio vietos apžiūros metu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) paimta medinė keturių briaunų 73 cm ilgio stalo koja. Ant jos per visą ilgį matyti nevienodo dydžio ir intensyvumo rusvos spalvos dėmės ( t. 1, b. l. 169 -171).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. V. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio dauginiais kaukolės skliauto ir pamato kaulų bei veido kaulų lūžimais, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu. V. V. mirtis galėjo įvykti 2-4 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje momento 2017-10-27 01.50, į ką nurodo lavono apžiūros įvykio vietoje metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. V. V. lavone rasta odos nubrozdinimai kaktos srityje ir dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos srityje, abiejų akių vokuose, smakro - pasmakrės kairėje pusėje, muštinės žaizdos viršugalvio abejose pusėse, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose viršugalvio srityje, abiejose momens - smilkinio srityse ir pakaušio srityje, kraujosruvos abiejuose smilkininiuose raumenyse, nosies kaulų skeveldrinis lūžimas, skruostikaulio lanko dešinėje lūžimas, kaukolės skliauto ir pamato kaulų dauginiai skeveldriniai lūžimai, dauginiai galvos smegenų kietojo dangalo plyšimai kaukolės skliauto ir kaukolės pamato srityje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, dauginiai galvos smegenų minkštojo dangalo plyšimai, dešinio galvos smegenų pusrutulio medžiagos apardymas padaryta trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant galą kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu, mažiausiai penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. V. V. lavone taip pat rasta odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje bei kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose ir kairėje plaštakoje, paviršinė muštinė žaizda dešinėje plaštakoje padaryta trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, mažiausiai šešių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku. Gyviems asmenims tokie sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai priskiriami nežymiai sutrikdžiusių sveikatą kūno sužalojimų grupei. Tarp šių sužalojimų ir mirties priežastinio ryšio nėra. V. V. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. V. V. lavono kraujyje rasta 2, 70 ‰ ( promilės) etilo alkoholio gyviems asmenims atitinka sunkaus laipsnio girtumą. Esant sužalojimams odos nubrozdinimų dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje bei kraujosruvą odoje ir poodyje dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose ir kairėje plaštakoje, paviršinės muštinės žaizdos dešinėje plaštakoje pavidalu, neatmetama buvusios kovos ar savigynos galimybė. Sužalojimai padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio ir galėjo būti padaryti nukentėjusiajam esant horizontalioje ar artimoje horizontaliai padėtyje. Nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Esant dauginiams ir masyviems galvos srities sužalojimams, mažai tikėtina, jog po sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Nustatyti, kokia būtų buvusi sužalojimo išeitis suteikus savalaikę kvalifikuotą medicininę pagalbą, nėra galimybės, kadangi nukentėjusysis mirė ( t. 2, b. l. 3 - 12).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. P. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžimais, aspiracija krauju. P. P. mirtis galėjo įvykti 2-4 val. iki lavono apžiūros įvykio vietoje momento 2017-10-27 02.30 val., į ką nurodo lavono apžiūros įvykio vietoje metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. P. P. lavone rasta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatinio voko - dešinio skruosto srityje, kairiame skruoste, nosies srityje ir viršutinėje lūpoje, muštinės žaizdas kaktos dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelyje, dešinės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje ir pasmakrėje, kraujosruva ir muštinė žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų skeveldrinis lūžimas, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžimas, abiejų akiduobių apatinių sienelių ir išorinių kraštų lūžimai, skruostikaulių lankų lūžimai abipus padaryta trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant galvą kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu, mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti artimu vienas kitam laiku. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. P. P. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. P. P. lavono kraujyje rasta 2.32‰ ( promilės) etilo alkoholio gyviems asmenims atitinka vidutinio sunkumo laipsnio girtumą. P. P. lavone, sužalojimų, nurodančių į buvusią kovą ar savigyną, nėra ( lavono plaštakose ir dilbiuose sužalojimų nėra). Sužalojimai padaryti esant trauminiams poveikiams nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio ir galėjo būti padaryti nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje. Nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančių daiktų savybes, nėra. Neatmetama, jog trumpą laiką tarpą , nuo mirtį lėmusių sužalojimų padarymo momento iki įvyko aspiracija krauju, nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Nustatyti, kokia būtų buvusi sužalojimo išeitis suteikus savalaikę kvalifikuotą medicininę pagalbą, nėra galimybės, kadangi nukentėjusysis mirė ( t. 2, b. l. 15 - 23).
Specialistas S. J., atsakydamas į užduotą klausimą ar sužalojimai, nustatyti P. P. ir V. V., galėjo būti padaryti 2017-10-26 įvykio vietos apžiūros metu paimtu pagaliu paaiškino, kad medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra; sužalojimuose individualios žalojančio daikto savybes neužsifiksavę. Sužalojimuose užsifiksavę požymiai nurodo tik į grupinę žalojančio daikto priklausomybę. Pateiktas daiktinis įrodymas - pagalys, gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė veikiant pateiktu daiktiniu įrodymu - pagaliu. Sužalojimai P. P. padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties bei artimu vienas kitam laiku. Nustatyti tikslesnį sužalojimų padarymo laiką (valandų, minučių tikslumu) nėra galimybės, kadangi šiuo metu nėra moksliškai pagrįstos metodikos, leidžiančios nustatyti tikslų sužalojimų padarymo laiką. Sužalojimai V. V. padaryti trumpame laiko tarpe iki mirties bei artimu vienas kitam laiku. Nustatyti tikslesnį sužalojimų padarymo laiką ( valandų, minučių tikslumu) nėra galimybės, kadangi šiuo metu nėra moksliškai pagrįstos metodikos, leidžiančios nustatyti tikslų sužalojimų padarymo laiką ( t.1, b. l. 140 - 141).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad ant stalo medinės kojos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. V. DNR profiliu su 99, 99999999999999% tikimybe ( t. 2, b. l. 34 - 39).
2017-10-31 Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pateikiamas 2017-10-26 23:43:28 val. Bendrajame pagalbos centre fiksuotas telefoninis pokalbis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 165).
Apžiūros protokole nurodyta, kad 2017-10-26 23:43:28 val. Bendrajame pagalbos centre fiksuotas telefoninis pokalbis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įrašas sukurtas 2017-11-26 23:43:28_25.02 mp.3 formatu. Paleidus garso įrašą girdėti kaip G. K. prisistatęs vyriškis kviečia pagalbą (duomenys neskelbtini). Pokalbis tarp BPC operatorės (B) ir G. K. - (V): B: vienas vienas du, vienas vienas du. V: atsiųskit žm....ekipažą B: kur reiktų ekipažo? Adresą sakykit. (duomenys neskelbtini), kokia gatvė? V: (duomenys neskelbtini). B: Nuosavas ten namas ar butas yra? V: Namas. B: Dėl ko policija reikalinga, kas atsitiko pas jus? V: įsiveržė čia vienas vyrukas. Aš... aš nežinau, net gali būti bus lavonų B: Tai negyvas jis, ar kas su juo negerai? V: Man tai viskas gerai, bet gali būti, kad bus lavonų. B: Tai šiuo metu gyvas tas vyras yra, taip? V: Aš..aš dabar gyvas. B: tai, o jis ką grasina jums, ar ką tenai nori su jumis padaryti tas vyras? V: Tas vyras, nežinau, neprognozuojamas. B: Aha. Jis su jumis šiuo metu vietoje ten yra? V: Ne, ne. Aš slydau, atskirai pa.. pabėgau. B: O tai jis tuo adresu yra - (duomenys neskelbtini), taip? V: (duomenys neskelbtini). B: Tai tame name tas vyras yra? V: Taip. B: O kas čia praneša - vardas, pavardė jūsų? V: G. K... koks skirtumas? B: Kaip? Vardas, pavardė jūsų kaip? V: G. K.. B: Tai šiuo metu jūs ten vietoje esate, išėjote, taip? V: Nu aš dabar lauke randuosi. B: Lauke? Lauksite policijos tenai vietoje? B: Taip. Tegul atvažiuoja, bet jau su juo bus sunku susitvarkyt. B: Tai, ponas, o jūs ten vietoje palauksite ar ne policijos? V: Gerai, aš palauksiu. B: Laukit kieme, atvažiuos policija. Laukite, viso gero ( t. 1, b. l. 166 - 168).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. M. šlapime (paimtas 2017-10-27 05.15 val.) nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1 ,91 ‰ ( promilės). Šlapime amfetaminų, benzodiazepinų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų, kokaino bei jo metabolitų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta ( t.2, b. l. 50).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. M. paviršinis odos nubrozdinimas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje V delnikaulio srityje galėjo būti padaryta kieto turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( t. 2, b. l. 29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamajam Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje ( t. 2, b. l. 119).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. M. įtariamos veikos padarymo metu, t. y. 2017-10-26, nustatomas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ž. M. šiuo metu nustatomas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ž. M. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, gali būti apklausiamas teismo posėdžio metu. Ž. M. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas ( t.2, b. l. 157 - 163).
Motyvai
Surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis Ž. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad jis tyčia, iš chuliganiškų paskatų nužudė du žmones.
Pažymima, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Bet kokiu atveju, įrodymai, kuriais grindžiama kaltininko kaltė, turi sudaryti vieningą, vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų visumą, iš jų analizės nuosprendyje logiškai ir įtikinamai turi išplaukti kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias bylos aplinkybes patvirtinančios išvados.
Įstatymas numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu (BPK 20 str.).
Baudžiamosios teisės teorijoje baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį iškyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. V. ir P. P. buvo nužudyti netiesiogine tyčia. Ištyręs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, kad Ž. M. suprato, jog savo veika kėsinasi į kitų žmonių gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitiems žmonėms ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Suduodamas daugybinius smūgius su medine keturių briaunų stalo koja V. V. į galvos sritį, jis numatė, kad gali jam atimti gyvybę, savo veiksmais sąmoningai leido atsirasti sunkioms pasekmėms. Po to ta pačia medine stalo koja jis sudavė smūgius P. P., pataikydamas jam į galvos sritį bei kitas kūno vietas. Tai darė apimtas begalinio pykčio ir agresijos, negalvodamas apie pasekmes. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltinamojo abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Specialisto išvada nustatyta, kad V. V. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio dauginiais kaukolės skliauto ir pamato kaulų bei veido kaulų lūžimais, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu. V. V. lavone rasta odos nubrozdinimai kaktos srityje ir dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos srityje, abiejų akių vokuose, smakro - pasmakrės kairėje pusėje, muštinės žaizdos viršugalvio abejose pusėse, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose viršugalvio srityje, abiejose momens - smilkinio srityse ir pakaušio srityje, kraujosruvos abiejuose smilkininiuose raumenyse, nosies kaulų skeveldrinis lūžimas, skruostikaulio lanko dešinėje lūžimas, kaukolės skliauto ir pamato kaulų dauginiai skeveldriniai lūžimai, dauginiai galvos smegenų kietojo dangalo plyšimai kaukolės skliauto ir kaukolės pamato srityje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abiejų galvos smegenų pusrutulių visame paviršiuje, dauginiai galvos smegenų minkštojo dangalo plyšimai, dešinio galvos smegenų pusrutulio medžiagos apardymas padaryta trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant galą kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu, mažiausiai penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Kitoje specialisto išvadoje konstatuojama, kad P. P. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio dauginiais veido kaulų lūžimais, aspiracija krauju. P. P. lavone rasta kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatinio voko - dešinio skruosto srityje, kairiame skruoste, nosies srityje ir viršutinėje lūpoje, muštinės žaizdas kaktos dešinėje pusėje, kairės ausies kaušelyje, dešinės akies apatiniame voke, viršutinėje lūpoje ir pasmakrėje, kraujosruva ir muštinė žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų skeveldrinis lūžimas, viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos lūžimas, abiejų akiduobių apatinių sienelių ir išorinių kraštų lūžimai, skruostikaulių lankų lūžimai abipus padaryta trumpame laiko tarpe iki mirties, veikiant galvą kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu, mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi.
Apie kaltinamojo tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius – sužalojimai padaryti medine bukabriaune stalo koja, būdą, sužalojimų kiekį - pakankamai didelis skaičius smūgių, jų pobūdį, vietą ( abiem nukentėjusiems sužaloti svarbūs organai – galva), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ( smūgiuojama buvo intensyviai) ir jų nutraukimo priežastis ir kitas aplinkybes.
Išanalizavus kaltinamojo parodymus seka, kad jis neneigia sudavęs daugybinius smūgius medine lazda V. V. bei P. P., tačiau neigia norėjęs juos nužudyti. Byloje nėra duomenų, kad Ž. M. pas V. V. atėjo, turėdamas tikslą nukentėjusiuosius nužudyti. Iš kaltinamojo parodymų seka, kad jis užėjo į namą, kuris buvo paverstas landyne, norėdamas dar išgerti alkoholio. V. V. liepus jam nešdintis, jis labai supyko. Taigi įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis turėjo išankstinį tikslą nužudyti du žmones, byloje nėra. Nustatyta, kad kaltinamasis buvo abejingas padariniams, o tai reiškia, kad V. V. ir P. P. jis nužudė netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis Ž. M. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus Jo parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ž. M. pripažino, kad jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis neneigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir parodė, kad 2017m. spalio 26 d. kartu supažįstamais visą dieną girtavo. Kai pragėrė visus pinigus, jis nutarė eiti namo. Eidamas pamatė, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje dega šviesa ir nutarė užeiti. Žinojo, kad tas namas landynė, greičiausiai dėl to ten ir užėjo. Tikėjosi, kad dar gaus ten išgerti. Užėjęs į namą pamatė miegantį „S.“. Prižadino jį, atrodo, kad papurtė. Prabudęs „S.“ pasakė : „ko tu čia atėjai? „P...dink iš mano namų“. Jam dėl tokio jo pasakymo sukilo nervai, dar prisiminė, tokį atvejį, kad vieną kartą per " S.", prie jo prisikabino draugas pravarde „K.“, todėl dar labiau supyko. Nuėjęs į kitą kambarį paėmė pagalį su vinim. Atrodo, kad tai buvo stalo koja. Paėmęs pagalį, grįžo į tą kambarį, kur buvo „S.“. Kiek prisimena, jis sėdėjo ant fotelio prie pečiaus. Pagaliu „S.“ trenkė per galvą. Jis nukrito ant žemės. Nukritus ant žemės, toliau daužė jį pagaliu. Jam tarsi atsijungė smegenys. „S.“ lyg bandė gintis, bet jis jam neleido. Smūgių buvo daug. Neprisimena, kad name būtų buvę daugiau žmonių. Suduodamas pagaliu smūgius "S." nieko negalvojo. Tik po to, kai nustojo daužyti, suprato, kad jį užmušė. Išeidamas iš to namo, laikė rankoj pagalį, su kuriuo daužė "S.". Kieme pamatė senuką žilais plaukais. Tuo pagaliu jis sudavė senukui, bet iš to išgąsčio neprisimena nei kiek kartų sudavė, nei kur. Tiesiog norėjo pabėgti iš to namo. Tą pagalį, kuriuo sudavė "S." ir senukui, numetė prie namo kampo. Suduodant smūgius „S.“, jį buvo apėmęs nevaldomas pyktis, negalėjo sustoti. „S.“ užmušti nenorėjo. Tokius parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.
Iš esmės tokius kaltinamojo parodymus patvirtino ir liudytojas G. K., kuris parodė, kad įvykio dieną su V. V. ir P. P. kartu girtavo. Prisigėręs užmigo. Pabudęs kambaryje pamatė Ž. M., o fotelyje gulėjo V. V.. Pamena, kaip Ž. M. nuo sienos nusikabino veidrodį ir užsimojo virš gulinčio V.. Kur sudavė nematė. Jis girdėjo, kaip V. sakė "už ką tu mane muši". Jis atsikėlė ir išėjo į lauką, nenorėjo kištis. Eidamas takeliu, pamena, kad peržengė tuo metu ten gulėjusį P.. Kadangi buvo lauke tamsu, jis į gulintį P. nekreipė dėmesio, nes jis dažnai būdamas neblaivus nugriuvęs miegodavo. Jis nuėjo už namo ir rūkė. Name girdėjosi riksmai, šauksmai. Iš balso suprato, kad rėkė Ž. Pasėdėjęs apie 5 minutes, nusprendė eiti į namo vidų ir pažiūrėti, kas ten vyksta. Užėjęs į namą, pamatė tarpduryje stovint Ž.. Jis kažką laikė rankose, ką gerai nepamena, bet galėjo būti kažkas panašaus į lazdą. Ž. jam pasakė, tiksliai neatkartos ką, bet panašiai taip - "eik iš kur atėjęs, nes bus ir tau tas pats". Iš Ž. laikysenos ir "povyzos" suprato, kad geriau jam nesimaišyti, todėl išėjo. Nuėjo už namo. Eidamas iš namo, tik tada atkreipė dėmesį, kad P. gulėjo ant žemės, keistoje pozoje, nejudėjo, suprato, kad kažkas P. negerai. Tada apėjo namą ir atsisėdo ant laiptų. Po to, kai pamatė nueinantį Ž. Tada paskambino Bendrojo pagalvos centro numeriu 112 ir pasakė, kas nutiko. Nežino, dėl ko Ž. užmušė P. su V.
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte nurodyta, kad pateikiamas 2017-10-26 23:43:28 val. Bendrajame pagalbos centre fiksuotas telefoninis pokalbis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini).
Apžiūros metu nustatyta, kad 2017-10-26 23:43:28 val. Bendrajame pagalbos centre fiksuotas telefoninis pokalbis iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Paleidus garso įrašą girdėti kaip G. K. prisistatęs vyriškis kviečia pagalbą (duomenys neskelbtini). Iš to seka, kad liudytojo G. K. parodymai atitinka rašytinę bylos medžiagą ir jais galima vadovautis.
Apžiūrėjus nusikaltimo įrankį nustatyta, kad tai medinė stalo koja, keturių briaunų, 73 cm ilgio, ant kurios matyti nevienodo dydžio ir intensyvumo rusvos spalvos dėmės. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada konstatuojama, kad ant stalo medinės kojos buvo rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. V. DNR profiliu su 99, 99999999999999% tikimybe . Taigi šia išvada nustatyta, kad šia medine stalo koja V. V. buvo mirtinai sužalotas.
Liudytojų M. J. ir T. M. parodymais nustatyta, kad jiems nuvykus į įvykio vietą, buvo rasti du vyriškos lyties lavonai. Neužilgo buvo sulaikytas Ž. M., kurį pristatė į policijos komisariatą.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tai yra dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis Ž. M. panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, nes sunervintas V. V., jį ir P. P. tyčia nužudė. Kadangi Ž. M. nužudė du žmones iš chuliganiškų paskatų, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir 8 punktą.
Dėl civilinių ieškinių
Z. R. pareiškė civilinį ieškinį 465,33 Eur. civilinį ieškinį padarytai turtinei žalai ir 4000 Eur. neturtinei žalai atlyginti, E. P. pareiškė 465,33 Eur civilinį ieškinį už turtinę žalą ir 4000 Eur civilinį ieškinį už neturtinę žalą, K. P. pareiškė civilinį ieškinį 465,33 Eur. turtinei žalai atlyginti ir 4000 Eur. neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji Z. R. ir K. P. parodė, kad brolį P. P. palaidojo savo bendromis lėšomis. Gavo vienkartinę laidojimo pašalpą, kuri išminusuota iš civilinio ieškinio dydžio. Nukentėjusioji E. P. teisme nedalyvavo dėl sunkios sveikatos būklės ir senyvo amžiaus, dėl ko jai sunku judėti ir atvykti į teismo posėdį. . Ji pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei prašė priteisti ikiteisminio tyrimo metu pareikštus civilinius ieškinius. Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos priteisimo yra realūs, atitinka laidotuvių išlaidas, todėl turi būti priteisti iš kalto asmens.
Nukentėjusieji Z. R., E. P., K. P. dėl brolio P. P. nužudymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Nors gyveno atskirai, tačiau palaikė su P. P. ryšius, jį aplankydami bei susiskambindami telefonu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų prašoma 4000 Eur suma už neturtinę žalą yra teisinga ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Teismas, priteisdamas kiekvienam nukentėjusiajam po 4000 Eur, atsižvelgė ir į nusikaltimo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ( nors neturintis pajamų, tačiau jauno amžiaus, turintis galimybę dirbti ir uždirbti bei atlyginti žalą).
Nukentėjusieji V. V. ir V. V. nuo civilinių ieškinių atsisakė.
Dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu
Įstatymas numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas ( BK 27 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą ( BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Iš bylos medžiagoje esančių teismo nuosprendžių matyti, kad kaltinamasis Ž. M., būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnamečiu, ir turėdamas įstatymo nustatyta tvarka neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, būdamas recidyvistu, padarė naują labai sunkų nusikaltimą, todėl pripažįstamas pavojingu recidyvistu.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Ž. M. padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Pasekmės labai sunkios ir neatstatomos. Jis atėmė gyvybę dviem žmonėms. Tai padarė šaltakraujiškai, be jokio tikslo. Anksčiau šešis kartus teistas. Nusikaltimus daro sistemingai, teistumas neišnykęs. Visi jo padaryti nusikaltimai tyčiniai, kai kurie ir smurtiniai. Baustas administracine tvarka. Psichiatrinis gydymas, įskaita - gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo ( F 60.3), psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, žalingo vartojimo ( F10.1) yra įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos - priklausomybių stebimų pacientų tarpą. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikoje dėl emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo ( F 60.3), psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį, žalingo vartojimo ( F10.1) yra įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos - priklausomybių stebimų pacientų tarpą.
Lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kadangi kaltinamajame akte nenurodyta sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką Ž. M. padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o teismas negali pasunkinti kaltinamojo padėties, tai ši aplinkybė nelaikoma sunkinančia.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, įvertinęs kaltinamojo neigiamą asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė nei jos vidurkis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 straipsnio 2 dalyje 5 punkte, 8 punkte ir nuteisti jį laisvės atėmimu 17 ( septyniolikai ) metų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2018m. kovo 20 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 17 ( septyniolika ) metų.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę – suėmimą palikti tą pačią iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019m. kovo 12 dienos.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017m. spalio 27d. iki 2019m. kovo 12d.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu nuteistąjį Ž. M. pripažinti pavojingu recidyvistu.
Priteisti iš nuteistojo Ž. M.: nukentėjusiajai Z. R. 465,33 Eur už turtinę žalą ir 4000 Eur už neturtinę žalą, nukentėjusiajam K. P. – 465,33 Eur už turtinę žalą` ir 4000 Eur už neturtinę žalą, nukentėjusiajai E. P. 465,33 Eur už turtinę ir 4000 Eur už neturtinę žalą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugojamus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje:
1. 2017-10-27 įvykio vietos apžiūros protokolu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), paimtus daiktus - medinę stalo koją, baldinę juostą, stalviršį, rėmelį (2017-11-21 kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini); 2018-07-18 kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini));
2. 2018-01-15 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo kambario grindų paimtą medžiagą, galimai sudžiūvusį kraują (2018-07-18 kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini));
3. 2018-03-23 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio paimtus nužudytųjų V. V. ir P. P. drabužius (2018-07-18 kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)) sunaikinti kaip menkaverčius ir negalimus sunaudoti ( BPK 94 straipsnis 1 dalies 4 punktas) .
2017-10-27 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus įtariamojo Ž. M. drabužius (2018-07-18 kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti teisėtam savininkui – nuteistajam Ž. M. ( BPK 94 straipsnis 1 dalis 5 punktas).
1. 2017-10-27 apžiūros protokolo priedas - kompaktinį diską su nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini);
2. 2017-10-31 parodymų patikrinimo vietoje su įtariamuoju Ž. M. protokolo priedas - kompaktinį diską;
3. 2017-11-15 daiktų apžiūros protokolo priedas - kompaktinį diską, kuriame įrašytas 2017-10-26 23:43:28 garso įrašas dėl pagalbos kvietimo adresu (duomenys neskelbtini), pateiktas Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos ( BPK 94 straipsnis 1 dalis 3 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliacine tvarka.