Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Jarušaitei Laurai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. V., įstaigos, surašiusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovei Irenai Biriukovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, skundą dėl administracinės nuobaudos skyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyriaus specialistas Efremas Lideika 2012-09-18 nutarimu Nr.20N-1972669-12 administracinio teisės pažeidimo byloje, M. V. pagal ATPK 124 str. 4d. nubaudė 400 Lt bauda.

Teismo posėdyje pareiškėjas M. V. nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ Apsaugos departamento Greitojo reagavimo grupės apsaugos darbuotoju. 2012-5-01 pagal gautą aliarmo signalą iki saugomo objekto vyko kaip įmanoma greičiau. Eismo sąlygos buvo geros, viršydamas leistiną greitį jis nesukėlė pavojaus eismo dalyviams, tiesiog norėjo kaip geriau atlikti savo tiesiogines pareigas. Be to, tokia bauda sukeltų jam sunkumus vykdant finansinius įsipareigojimus lizingo bendrovei ir išlaikant du nepilnamečius vaikus.

Kelių policijos valdybos atstovė Irena Biriukovienė nurodė, kad tai, kad apsaugos darbuotojams reikia greičiau atvykti į objektą, neleidžiama pažeidinėti kelių eismo taisykles. Jis vairavo specialiąją transporto priemonę su įjungtais oranžiniais švyturėliais, tačiau tai jam nesuteikia teisės pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atstovė mano, kad nutarimas, kuriuo jam paskirta nuobauda yra teisėtas, prašo jo nenaikinti ir palikti nutarimą galioti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 124 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą. Šio pobūdžio pažeidimas įtvirtintas KET 136.1 punkte.

Nagrinėjamu atveju M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę, jis viršijo leistiną greitį 35 km/h, leistinas greitis 60 km/h, o jis važiavo 95 km/h greičiu, t.y., būtent už KET 133 punkto pažeidimą.

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje esantys duomenys: kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas Nr. 39U-1659160-12 (b. l. 18), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 9), kiti bylos medžiagoje esantys duomenys (b. l. 23-24) patvirtina nutarime nurodytas aplinkybes.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija įvykio aplinkybių, tačiau nurodo, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis - būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, važiavo į saugomą partnerių UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektą. Kad galėtų operatyviai atvykti į objektą jis viršijo leistiną greitį ir veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Remiantis LR ATPK 17 str., administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą – žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus.

Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 str. 5 d. transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, vairuodami transporto priemonę kelyje privalo užtikrinti, kad automobilio vairavimas nepakenks eismo saugumui.

Sprendžiant, ar nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra visos prielaidos ir sąlygos konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, reikia nustatyti, ar M. V. siekė pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, ir ar šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir ar padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad asmens gyvybei ar turtui buvo iškilęs realus pavojus, vertintini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad toks realus pavojus buvo iškilęs. Be to, M. V. turėjo žinoti, kad jo dirbamas darbas nesuteikia teisės pažeisti Kelių eismo taisykles. Nenustačius visų būtinojo reikalingumo sąlygų, negalima konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavęs objekto apsaugos užtikrinimą privalo organizuoti darbą taip, kad bendrovės darbuotojai vykdydami jiems pavestas funkcijas turėtų galimybę nuvykti iki saugomo objekto nekeliant grėsmės saugiam eismui ir į tai atsižvelgti sudarant greitojo reagavimo ir apsaugos tvarkaraščius.

Kaip minėta, dar viena būtinajam reikalingumui keliama sąlyga yra padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad signalizacija buvo suveikusi uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ partnerių UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugomame objekte (b. l. 4,5). Byloje nėra jokių duomenų apie skunde nurodytą pavojų, kilusį viešajai tvarkai, piliečių sveikatai ar gyvybei. Todėl grėsmė, galimai kilusi nuosavybei (saugomam objektui), negali būti laikoma didesne nei M. V., viršijusio leistiną greitį daugiau kaip 30 km/h ir vairavusio automobilį mieste, sukeltas realus pavojus eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai ir gyvybei. Taigi būtinojo reikalingumo sąlygos nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei į tai, kad M. V. nuo 2002 m. yra šešis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 12-14). Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, nenustatyta. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu tokio pobūdžio bylose nelaikytina ypatingai asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, galinčia lemti išskirtinai švelnios administracinės nuobaudos taikymą (žr. pvz. administracinę bylą Nr. N62-3124/2009).

Dėl šio įvykio administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas laikantis ATPK 260 str. numatytų reikalavimų, bylos nagrinėjimo terminai nepažeisti, padarytas pažeidimas pagal ATPK 124 str. 4 d. kvalifikuotas pagrįstai ir teisingai, nutarimu paskirta nuobauda neviršija šiame ATPK straipsnyje numatytų ribų, individualizuota tinkamai, nustačius, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra nuoširdus gailėjimasis ir padėjimas išaiškinti pažeidimą, nutarimas visiškai pagrįstas, teisėtas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d. – 6 d., teismas

nutaria:

M. V. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.