Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-280-737/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-21
Bylos Nr.
1-280-737/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38045-2021-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
V. K.
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka
Kategorijos
  • 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-280-737/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38045-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; (S) 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 21 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui,kaltinamajam V. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), našlys, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2021 m. spalio 31 d., apie 09.25 val., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,92 promilių, tai yra daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu, V. K. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paaiškino, 2021 m. spalio 30 d. grįžo namo aplankęs mirusiųjų artimųjų kapus, labai prastai psichologiškai jautėsi dėl netekčių, todėl partirtą stresą nutarė numalšinti alkoholiu. Kitos dienos ryte jautėsi gerai ir važiavo į kapines uždegti žvakių. Tą rytą alkoholio nevartojo, vairuojant buvo sustabdytas pareigūnų ir nustatytas jam girtumas. Alkotesterio rodmenų neginčija, apgailestauja dėl padarytos nusikalstamos veikos, jaučia gėdą, savo elgesį vertina kritiškai. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo buvusią kolegę N. G..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2021 m. spalio 31 d. 09.29 val. vyr.patrulis G. P. pranešė, kad Jonavoje, (duomenys neskelbtini) prie 9 namo, sustabdytas Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), pirmu pūtimu nustatyta 1,92 promilės (b. l. 13-16).

2021 m. spalio 31 d. apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje yra vieno aukšto pastatas, kuris pažymėtas Nr. 9. Šalia namo, gatvėje, dešiniame kelkraštyje stovi pilkos spalvos automobilis Renault Megane, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilio kėbulą, kėbulas nešvarus, tačiau defektų nėra. Automobilio bagažinėje įvairūs daiktai. Iš įvykio vietos paimtas automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-26).

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. lapkričio 3 d. VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Renault Megane vertė – 1 200 eurų (b. l. 32).

Liudytojo G. P. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. spalio 31 d. dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate kartu su patrule A. K. prie geležinkelio pervažos, patikrinę automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų bazėse, nustatė, kad minėtam automobiliui neatlikta privaloma techninė apžiūra. Buvo nuspręsta sustabdyti minėtą automobilį, jį vairavo V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio elgesys sukėlė įtarimą, kad jis gali būti vartojęs alkoholio. Jo paklausus, ar jis yra vartojęs alkoholio, jis atsakė, kad ne. Buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą bekontakčiu alkotesteriu. Kadangi bekontaktis alkotestetris parodė „X“, V. K. blaivumas buvo patikrintas kontaktiniu alkotesteriu. Pirmu tikrinimu V. K. buvo nustatytas 1,92 prom. neblaivumas, antru tikrinimu - 2,04 prom. neblaivumas. V. K. teigė, kad alkoholio buvo vartojęs vakar. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Apie šį įvykį buvo informuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės veiklos skyriaus specialistas, o automobilis Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į saugojimo aikštelę (b. l. 71-74).

2021 m. spalio 31 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2021 m. spalio 31 d. 09.27 val. V. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, jis eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali. V. K. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 12 val. V. K. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 88).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad V. K. alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0322“ 2021 m. spalio 31 d. 09.27 val. nustatytas 1,92 prom. neblaivumas, 2021 m. spalio 31 d. 09.43 val. nustatytas 2,04 prom. neblaivumas (b. l. 90-91).

Liudytojos L. P. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolu nustatyta, kad po jos sutuoktinio mirties automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo trys asmenys, t. y. ji, jos mirusios dukros dukra (L. P. anūkė) D. B. ir buvęs dukros sutuoktinis V. K.. Formaliai taip ir liko trys šio automobilio savininkai, bet automobiliu Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi vienas V. K.. Jos anūkė D. B. nuo 2016 metų nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Automobilio išlaikymu ir priežiūra rūpinasi V. K.. Jai yra žinoma, kad V. K. automobiliu Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo neblaivus. Tai jai pasakė pats V. K. (b. l. 77-79).

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad V. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,50 promilių neblaivumas.

Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. V. K. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis kritiškai vertina savo poelgį, visiškai pripažino savo kaltę dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Byloje yra pateiktas prašymas atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja skirti kaltinamojo buvusią kolegę N. G. (b. l. 146-154).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, tačiau pažymėtina tai, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas, priimdamas sprendimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-445-489/2016; 2K-100-648/2019). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad jis pirmą kartą padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, savo kaltę, dėl baudžiamojo įstatymo numatytos veikos, pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme. Kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai (b. l. 147), savo poelgį vertina kritiškai, dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą bei kaltinamojo paaiškinimus ir jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamasis V. K. padarė tinkamas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoju prašanti būti kaltinamojo buvusi kolegė paaiškino, kad, pažįsta kaltinamąjį daugiau nei 20 metų, su juo bendrauja, mano, kad gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Nurodė, kad su kaltinamuoju V. K. juos sieja gana artimas ryšys, kaltinamasis yra jos vaiko krikšto tėtis. Kaltinamąjį laiko pavyzdingu. Lietuvos kariuomenės vado, prezidentės jis skatintas už nuopelnus ir gerą įvaizdį kariuomenėje, nurodo, jog kaltinamąjį gerbė pavaldiniai. Dėl įvykio kaltinamojo nepateisina. Mano, jog jam būtų reikalinga psichologo pagalba, kadangi artimo žmogaus netektis daro įtaką jo poelgiams. Yra įsitikinusi, kad galės būti pavyzdžiu V. K.. N. G. charakterizuojama teigiamai (b. l. 151), praeityje neteista, už administracinius nusižengimus nebausta (b. l. 152-154). Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad N. G. yra asmuo vertas teismo pasitikėjimo ir galis daryti teigiamą įtaką V. K..

BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, numatyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Teismas, įvertinęs tai, kad, nors N. G. ir įvertinta kaip verta teismo pasitikėjimo bei galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tačiau laiduotoja ir kaltinamasis neturi giminystės ryšio, gyvena atskirai, todėl šiuo atveju laidavimas nustatytinas taikant 1 000 (tūkstančio) eurų užstatą. Manytina, kad tai stiprins laiduotojos motyvaciją užtikrinti, kad V. K. daugiau nenusikalstų, o kaltinamąjį papildomai įpareigos laikytis įsipareigojimų, siekiant neprarasti laiduotojos įmokėtos užstato sumos.

Tiek kaltinamasis, tiek laiduotoja N. G. prašė teismo taikyti laidavimą be užstato, tačiau, teisiamojo posėdžio metu laiduotoja neprieštaravo laidavimo taikymui su užstatu, suprato savo įsipareigojimų esmę. N. G. teisiamajame posėdyje nurodė, jog yra dirbanti. Pažymėtina, kad prašydama taikyti laidavimo institutą, N. G. žinojo, kad laidavimas gali būti paskirtas tiek be užstato, tiek su užstatu, todėl teismas savo nuožiūra, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, sprendžia, ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis bus įgyvendinta tik paskyrus asmeniui laidavimą su užstatu. Teismo nuomone, atsižvelgus į laiduotojos turtinę padėtį (teisiamojo posėdžio metu laiduotoja nurodė, jog uždirba 1 700 Eur) užstato dydis nėra neproporcingai didelis. Be to, šiuo kontekstu pažymėtina, kad užstatas yra tik laikinai įmokama pinigų suma, kuri, kaip numatyta BK 40 straipsnio 5 dalyje, grąžinama pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajam V. K. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nustato laidavimą su 1 000 (tūkstančio) eurų užstatu ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus. Taigi V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą ir pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į valstybės BK 281 straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės –specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. lapkričio 3 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas tai gi, BK 281¹ straipsnio 1 nustatyta nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. K. neblaivus vairavo automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso ne tik ją vairavusiam V. K., bet ir L. P. bei D. B., taigi visi trys asmenys yra automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Byloje nėra duomenų, jog kiti transporto priemonės savininkai būtų žinoję ar galėję žinoti, kad jiems nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, todėl šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas pažeistų ir kitų bendraturčių teises. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, konfiskuojant iš V. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 200 eurų.

V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą su 1 000 (tūkstančio) eurų užstatu laiduotojos N. G. atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą V. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės –specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. lapkričio 3 d.;

2) išieškoti iš V. K. valstybės naudai automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 200 Eur (tūkstantį du šimtus eurų).

Įpareigoti V. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas; įmokos kodas 6610, mokėjimo paskirtis „už V. K. byloje Nr. 1-280-737/2022“. Sumokėjus, apmokėjimo kvitą pristatyti į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų raštinę.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą su baudžiamosios bylos medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laiduotoja N. G. įpareigojama per 14 dienų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įnešti nustatytą 1 000 Eur užstatą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT95730001000222983, teismo kodas – 302942349, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000. Mokėjimo paskirtis: „užstatas“. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti šio nuosprendžio datą (2022 m. sausio 21 d.) ir bylos numerį (1-280-737/2022).

Užstatas bus grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu V. K. nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

V. K. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Petraškienė