Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,

sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015-11-27 apie 16 val. 00 min. vairavo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, vengė pasitikrinti apsvaigimą, sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra leidžiančio kelio ženklo, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomosios civilinės atsakomybės draudimo, transporto priemonės techninės apžiūros akto, nevykdė teisėtų policijos pareigūno A. G. reikalavimo pateikti transporto priemonės dokumentus, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, laikyti rankas ant vairo, išlipti iš automobilio, tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta LR ATPK 124¹ st. 4 d., 8 d., 129 str., 187 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino ir parodė, kad automobilio nevairavo, o savo asmens dokumentų pateikti negalėjo, nes pareigūnas neleido išlipti iš automobilio, o dokumentai buvo galinėje kišenėje. A. S. paaiškino, kad 2015-11-27 apie 18 val. važiavo automobiliu trise, sustojo prie gyvenamojo namo Saulės g 25, variklis buvo išjungtas. Automobilį vairavęs asmuo Aleksandras, kurio pavardės negali nurodyti, išlipo iš mašinos, o jis persėdo iš galinės sėdynės į priekinę ir klausėsi muzikos. Automobilį pastatė nepažeisdami KET reikalavimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymėjo, kad atsisakė apžiūros apsvaigimui nustatyti, kadangi buvo supykęs, be to, nemanė esant reikalinga, kadangi transporto priemonės jis nevairavo.

Liudytojas A. G. administracinės bylos nagrinėjimo metu parodė, kad dirba viršininku Elektrėnų policijos komisariate, įvykio dieną patruliavo su E. T., pastebėjo automobilį, kurį vairavo jam žinomas asmuo – A. S. (anksčiau – T.). Liudytojo teigimu, jis, eidamas savo tarnybines pareigas, su šiuo asmeniu buvo ne kartą susidūręs, žinojo, kad asmuo neturi teisės vairuoti ir yra linkęs vartoti narkotikus. Jį važiuojant pastebėjo ir pažino, kadangi važiavo maždaug metro atstumu, nedideliu greičiu, apie 20 km/h, nes toje vietoje ribojamas greitis, todėl galėjo gerai įsidėmėti, kas vairavo automašiną. Kadangi asmuo jam buvo žinomas, numatė, kad gali kilti konfliktinė situacija, iškvietė dar vieną ekipažą. Liudytojas pažymėjo, kad automobiliu važiavo du asmenys, iš kurių vienas buvo pažeidėjas. Asmuo, apie kurį galimai kalba administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išėjo iš laiptinės, tiesiog parūkyti, kadangi buvo su šlepetėmis, lengvai apsirengęs, bet jis kartu su A. S. automobiliu nevažiavo. Minėtas asmuo prie pažeidėjo ir kartu su juo važiavusio asmens nebuvo priėjęs ir su jais nebendravo. A. G. paaiškino, kad A. S. nevykdė jo teisėtų reikalavimų pateikti dokumentus, išlipti iš automobilio, padėti rankas ant vairo. Visus šiuos reikalavimus vykdyti atsisakė. Automobilis stovėjo ant šaligatvio, trukdė pėsčiųjų eismui, todėl buvo pažeistos KET taisyklės statant automobilį.

Liudytojas E. T. parodė, kad dirba policijos komisariate apie 20 metų, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta seniai. Įvykio dieną patruliuodami su A. G., prasilenkė su automobiliu VW Passat ir pastebėjo, kad jį vairuoja A. S., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl apsisuko ir sustojo automobiliui iš galo. Automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio. Vairuotojas atsisakė pateikti dokumentus.

Pagal ATPK 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas administracinio teisės pažeidimo reikšmę teisenoje, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 129 str. atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti, taip pat tas, kas vengia pasitikrinti blaivumą ar apsvaigimą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad transporto priemonės nevairavo, tačiau šie jo parodymai prieštarauja byloje esančiai medžiagai ir liudytojų parodymams, todėl vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės. Transporto priemonė VW Passat priklauso A. T., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens motinai, taigi, teismas A. S. teiginį, kad jo mamai priklausantį automobilį vairavo Aleksandras, kurio pavardės jis negali nurodyti, atmeta kaip nepatikimą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai fiksuoja vaizdą važiuojant 2015-11-27 16 val. 04 min. 44 s., prasilenkia su VW Passat transporto priemone maždaug dviejų metrų atstumu, tada apsisuka ir sustoja už minėtos transporto priemonės 16 val. 05 min. 15 s., taigi, nepraėjus nei minutei laiko. Taigi, policijos pareigūnai, gerai pažinodami administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, atkreipė dėmesį, kad transporto priemonę vairuoja, būtent, A. S.. Liudytojai taip pat parodė, kad automobilyje matė tik du asmenis, o ne tris, kaip tvirtina pažeidėjas. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Jie taip pat paaiškino, kad iš automobilio niekas neišlipo ir niekas neįlipo, kol prie automobilio neprivažiavo policijos pareigūnai. Taigi, teismas, vadovaudamasis surinktais įrodymai ir vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog A. S. vairavo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog pažeidimas padarytas 2015-11-27 18 val., tačiau iš kitų byloje esančių įrodymų aiškiai matyti, kad pažeidimas padarytas 2015-11-27 16 val. Teismas laiko, kad šis protokolo netikslumas nekliudo asmeniui gintis nuo pareikšto įtarimo, netrukdo nagrinėti bylą, todėl laikytinas neesminiu.

Iš byloje esančio siuntimo į medicininę apžiūrą (b.l. 12), VšĮ Elektrėnų ligoninės išduotos formos Nr. 025/a-LK (b.l. 13), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b.l. 14) matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė apžiūros, tai laikytina vengimu pasitikrinti apsvaigimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog A. S. vairavo transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, vengė pasitikrinti apsvaigimą, taigi, padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 129 str.

Pagal ATPK 124¹ str. 4 d. atsako tas, kas sustoja ar stovi vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat tas, kas sustoja ar stovi nesilaikydamas kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba pažeidžia važiavimo tvarką gyvenamosiose zonose ir kiemuose.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad vairuotojas transporto priemonę pasistatė ant šaligatvio, nors tam nebuvo leidžiančio ženklo. Iš byloje esančio Elektrėnų savivaldybės administracijos 2016-02-03 rašto matyti, kad prie Saulės g. 25 namo, pėsčiųjų zona yra atskirta nuo važiuojamosios dalies ir nėra pažymėta kelio ženklu Nr. 528 stovėjimo vieta, todėl automobilių statymas negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog A. S. pažeidė KET reikalavimus, sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančio ženklo, taigi padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 4 d.

Pagal ATPK 124¹ str. 8 d. atsako tas, kas padaro kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. KET numato, kad vairuotojas privalo pateikti policijos pareigūnui prašomus dokumentus. Kelių eismo taisyklių 17 punktas numato, jog tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad asmuo nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros akto, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Šių aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo. Nurodė, kad negalėjo pateikti asmens dokumento, kadangi jis buvo užpakalinėje kišenėje, tačiau KET numato, jog dokumentus vairuotojas privalo pateikti neišlipdamas iš automobilio. Be to, tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi dokumentų laikymas kišenėje nėra kliūtis juos paimti ir, neišlipus iš automobilio, pateikti pareigūnui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog A. S. nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros akto, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, taigi padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ str. 8 d.

Pagal 187 str. 2 d. atsako tas, kas nevykdo teisėtų policijos pareigūnų nurodymų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė pateikti asmens dokumentus, laikyti rankas ant vairo, sėdėti automobilyje, kai buvo nurodoma pateikti dokumentus, ir išlipti iš transporto priemonės, kai asmuo buvo vežamas į policijos komisariatą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šių aplinkybių neginčijo, jos patvirtintos policijos pareigūnų parodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog A. S. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, taigi padarė administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 187 str. 2 d.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad lengvinančių ar sunkinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, nėra. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į tai, kad asmuo yra ne kartą teistas. Įvertinus nurodytas aplinkybes pažeidėjui skiriamas atitinkamų ATPK straipsnių sankcijų vidurkis, o ATPK 129 str. sankcijoje numatyta bauda su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44–54 psl.), nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 33 str., 123 str. 1 d. ir 5 d., 129 str. teismas

nutarė:

pripažinti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. - 57 EUR bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. - 8 EUR bauda;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.- 1303 EUR bauda su transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. - 115 EUR.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę 1303 EUR baudą su transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.