Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Galminui, nukentėjusiojo mažamečio M. R. įstatyminei atstovei S. R., vaiko teisių apsaugos atstovui Airidui Vitkevičiui, gynėjui advokato padėjėjui E. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gimęs 1940 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių rajone, a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. B. smurtaudamas prieš mažametį padarė nežymų sveikatos sutrikdymą:

M. B. 2012 m. birželio 6 d. apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) bendrame stadione esančioje krepšinio aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie mažamečio M. R., gim. (duomenys neskelbtini), šluotos kotu sudavė ne mažiau vieną smūgį jam į kairės rankos petį, ne mažiau vieną smūgį į nugaros sritį bei ne mažiau vieną smūgį į sėdmenų sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam kairio peties sumušimą – paraudimą, kairio sėdmens sumušimą – poodinę kraujosruvą. Tokiu būdu M. B. nežymiai sutrikdė mažamečio M. R. sveikatą.

Pagal jam pareikštą kaltinimą M. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-06-06 apie 13.30 val., jis (duomenys neskelbtini) stadiono teritorijoje tvarkė aplinką ir pamatė, kad aikštelės gale 6-7 metų berniukas ant stulpo piešė lytinius organus. Jis, priėjęs prie berniuko, subarė jį, pavadino storu. Berniukas atsistojo ir pradėjo verkti. Tada prie jų priėjo berniukas, žaidęs kitoje aikštelės pusėje, ir sušuko: ,,kodėl muši vaiką!“. Prie jų pribėgo daugiau vaikų, kurie taip pat ant jo šaukė, kodėl jis muša vaiką. Jis vaikams pasakė, kad eitų lauk iš aikštelės. Vaikams išsiskirsčius, jis dirbo savo darbus iki 14.00 val., išėjo namo, tačiau apie 15.00 val. jam paskambino (duomenys neskelbtini) ūkio reikalų vedėja, pakvietė ateiti į mokyklą. Jam atėjus į mokyklą, ten buvo ūkvedė G. Š. ir nepažįstama moteris su berniuku, kurį jis išbarė. Moteris pareiškė, kad jis sumušė jos vaiką. Jis jiems nupasakojo situaciją ir pasakė, kad vaiko nepalietė, tik šaukė ant jo. Jis pareigūnams pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kad apžiūrėtų berniuką ir nustatytų, ar ant šio yra kokie nors sužalojimai. Ūkvedė pasiūlė jiems patiems apžiūrėti berniuką ir tada mama pakėlė berniuko marškinėlius, tačiau jokio paraudimo ant vaiko nugaros ar rankų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nors M. B. neigia vartojęs fizinį smurtą prieš mažametį, jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Mažametis nukentėjusysis M. R. parodė, kad viskas, ką sakė anksčiau policijoje, yra tiesa. Dėdę, esantį salėje, matė aikštelėje. Dėdė aikštelėje priėjo prie jo ir pradėjo barti. Su šluota trenkė per nugarą, šoną ir sėdmenis. Jis pradėjau verkti, nes labai skaudėjo. Į pagalbą atėjo brolis iš kitos aikštelės pusės. Po to atėjo brolio draugas. Dėdė mušė jį su tamsiai ruda šluota, kuri nufotografuota byloje. Pripažįsta, kad krepšinio aikštelėje jis paišė ir kad tai negerai. Brolis jam padėjo atsistoti, patraukė nuo dėdės, su broliu nuėjo namo. Namuose mamai papasakojo, kas nutiko. Kitą dieną mama jį nuvedė pas gydytoją.

Nepilnametis liudytojas K. R. parodė, kad vasarą dienos metu, po pietų su broliu atėjo į (duomenys neskelbtini) aikštelę. Jis žaidė su draugu, o brolis toje pačioje aikštelės pusėje piešė su kreidelėmis. Atėjo sargas ir pradėjo mušti brolį. Jis matė, kaip kaltinamasis daužė brolį apie 3-4 kartus su tamsia ruda šluota. Jis pribėgo gelbėti brolio. Kaltinamasis jį (K. R.) pastūmė, sakė „nelįsk, rankas, kojas išsukiosiu jei dar pamatysiu“. Brolis pradėjo verkti. Parėjo namo, mama apžiūrėjo brolį, iškvietė policiją. Ant brolio kūno buvo raudonos iškilusios dėmės. Sargo šluota, su kuria sudavė broliui - laukinė, tamsi, su metaliniu galu.

Nukentėjusiojo M. R. įstatyminė atstovė S. R. parodė, kad vieną šios vasaros dieną 13.30 val. vaikus paliko (duomenys neskelbtini) stadione, netrukus parbėgo sūnus M., sakydamas, kad sargas jį sumušė. Sūnus jai papasakojo, kad piešė ant stulpo, už tai jį barė ir mušė kiemsargis, ji nuėjusi į įvykio vietą apžiūrėjo stulpus. Ant stulpų buvo užrašytos tik raidės MR. Kiti piešiniai buvo stulpo viršuje, kur vaikas negalėjo pasiekti. Po įvykio iškvietė policiją. Ūkio dalies vedėja atsiprašinėjo. Kaltinamasis gynėsi, labai grubiai šnekėjo su vaiku, , vartojo necenzūrinius žodžius. Atvažiavus policininkams vienas iš pareigūnų paskatino kreiptis į medikus. Pareiškimą ji parašė kitą dieną. Medikai tyrimų rezultatus davė iš karto. Į ligoninę nesikreipė, nes ketino daryti medicininę ekspertizę. Teismo medicinos ekspertų atsisakė, nes jie pasiūlė tirtis tik 19 dieną. Sužalojimai - raudonos juostos trijose vietose. Civilinio ieškinio nereiškia. M. yra labai lėtas vaikas, pirmūnas. Jei jis būtų buvęs įspėtas, būtų tikrai nustojęs paišyti.

2012-06-07 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2012-06-07 apie 10.30 val. į Klaipėdos vaikų ligoninę kreipėsi M. R., jam nustatyti daugybiniai paviršiniai sumušimai, gydomas ambulatoriškai (b.l. 4).

Nepilnametis liudytojas L. D. parodė, kad M. kažką piešė krepšinio aikštelėje. Atėjo sargas, pasakė, kad eitų iš ten ir nesmarkiai užvožė jam su šluotos kotu vieną kartą. Tai vyko 2012-06-06 krepšinio aikštelėje prie (duomenys neskelbtini). Aikštelėje buvo M. R. brolis K.. M. po sudavimo verkė. Kaip sargas sudavė M. su šluota, matė.

Liudytoja G. N. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams. Paties įvykio nematė. Pas ją atėjo pareigūnai ir nukentėjusiojo mama su nukentėjusiuoju M. R.. Mama teigė, kad nukentėjusysis buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) darbuotojo M. B.. Kaltinamasis atsiprašė jų. Buvo apžiūrėtas vaikas. Ant vaiko kūno nubrozdinimų, kraujosruvų, paraudimų, sužalojimų nebuvo. Nugaros neapžiūrėjo. Tik ant šono buvo paraudimas. Kai vaikas buvo apžiūrimas, dalyvavo ir pareigūnas.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2012-06-06 gavę pranešimą apie konfliktą, nuvyko į įvykio vietą. Nukentėjusiojo mama pareiškė, kad vaiką sumušė (duomenys neskelbtini). Mokykloje buvo administratorė, vėliau atėjo ir kaltinamasis. Kaltinamasis atsiprašė ir visi išsiskirstė. Kai vaiką apžiūrinėjo, lyg ir matė nedidelių paraudimų ant jo nugaros. Vaikas nebuvo labai išsigandęs.

2012-06-19 specialisto išvada Nr. G 1029/12(03) nustatyta, kad M. R. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: kairio peties sumušimas - paraudimas, kairio sėdmens sumušimas - poodinė kraujosruva, kas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai padaryti nuo tiesioginių kietų bukų daiktų poveikio. Šios dvi trauminių kontaktų žymės, esančios kairio peties ir kairio sėdmens srityse, ne mažiau kaip po vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietu buku daiktu ar daiktais. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2012-06-07, 10.30 val. kas neprieštarauja užduotyje nurodytam laikui – 2012-06-06, apie 13.30 val. (b.l. 43, 42).

Liudytojas A. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ūkio dalyje. Įvykio dieną remontavo stadiono tvorą. Vienoje pusėje vaikas, sėdėdamas ant žemės, kažką paišė ant stulpo, kitoje - kiti vaikai žaidė krepšinį. Išgirdo, kad M. B. garsiai bara vaiką. Vaikas atsistojo, pradėjo verkti. Iš kitos pusės atėjo vaikai, prasidėjo konfliktas. Ant stulpo juodu flomasteriu buvo nupaišytas vyriškas organas. Piešinys buvo stulpo apačioje. Nuotolis nuo įvykio vietos iki jo darbo vietos buvo apie 10-15 m. Kitoje aikštelės pusėje žaidė daugiau vaikų. Ne visą laiką žiūrėjo į vykstantį vaizdą, nes dirbo.

Kaltinamasis M. B. pripažįsta faktą, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis buvo. Kaltinamasis kategoriškai neigia mušęs mažametį M. R. ar vartojęs jo atžvilgiu kokį fizinį smurtą, nurodo, jog tai gali patvirtinti liudytojas A. P., tačiau A. P. parodė, kad ne visą laiką žiūrėjo į vykstantį vaizdą, nes dirbo. Be to aplinkybė, kad prieš mažametį M. R. buvo panaudotas fizinis smurtas, kuris pasireiškė sudavimu mažamečiui šluotos kotu ne mažiau kaip vieną smūgį jam į kairės rankos petį, nugarą bei ne mažiau kaip vieną smūgį į sėdmenų sritį, įrodyta paties nukentėjusiojo M. R. parodymais, kuriuos patvirtina ir nepilnamečiai liudytojai K. R. bei L. D., teigęs, jog matė, kaip sargas vieną kartą sudavė vaikui, taip pat ir 2012-06-19 specialisto išvada Nr. G 1029/12(03), kurioje konstatuota, kad M. R. kietu buku daiktu padaryti kairio peties bei kairio sėdmens sumušimas (b.l. 43). Iš liudytojų G. N. Š. bei A. A. parodymų matyti, kad šie liudytojai po įvykio atvykę į (duomenys neskelbtini) ant M. R. kūno matė nedidelius paraudimus nugaros bei šono srityse. Kaip matyti iš jų parodymų, apžiūrint M. R. po įvykio, mama tik pakėlė M. R. marškinėlius, bet nenuvilko jų, tad nebuvo apžiūrėtas kairės rankos petys, taip pat nebuvo apžiūrėti sėdmenys, ką kitą dieną po įvykio padarė medikai ir konstatavo sumušimus. Įvertinus visas aplinkybes bei tuo metu susidariusią konfliktinę situaciją, netikėti šiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei specialisto išvada teismui nėra pagrindo.

Kaltinamasis M. B. neigia šluotos kotu sudavęs smūgius nukentėjusiajam į petį, nugarą ir sėdmenis. Kaltinimas šioje dalyje grindžiamas nukentėjusiojo M. R. parodymais, kad jam kaltinamasis šluota trenkė jam per nugarą, šoną ir sėdmenis, liudytojo K. R. parodymais, kad kaltinamasis broliui trenkė 3-4 kartus, įstatyminės atstovės S. R. parodymais, kad ant sūnaus kūno matėsi trys raudonos sumušimo žymės bei liudytojo A. A. parodymai, kad jis matęs paraudimą ant nugaros, kas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.

Nustatyta, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 7 metai, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

M. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 37,47 Lt civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų už nukentėjusiojo M. R. gydymą (b.l. 33-34). Šis ieškinys pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais bei pateikta pažyma (b.l. 35). Žala padaryta neteisėta nusikalstama veika, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl vadovaujantis LR CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, šis civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo M. B..

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. M. B. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia visas įvykio aplinkybes, į paties nukentėjusiojo veiksmus, nukreiptus į mokyklos turto žalojimą, į nusikaltimo padarymo motyvą, į kaltinamojo asmenybę - M. B. neteistas, dirba, savo kaltės nepripažino ir neatsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamajam M. B. skirtina vienintelė LR BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad M. B. anksčiau neteistas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidedamas.

M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteisti iš M. B. 37,47 Lt turtinės žalos Valstybinės ligonių kasos naudai.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.