- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- 2-923-524/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00484-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- S. C., Kostui A
- Trečiasis asmuo
- A. C., A. K., AB DnB NORD bankas
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas, Asta Mačernytė, Lina Sakalauskienė
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseja Erika Misiuniene, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovei advokatei Astai Macernytei, atsakovei S. C. ir jos atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, tretiesiems asmenims A. C., A. K., AB DnB NORD banko atstovei advokato padejejai Linai Sakalauskienei, viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves I. D. patikslinta ieškini atsakovams Kostui A. C. ir S. C. del sutarties nutraukimo, esant esminiam pažeidimui, ir pinigu gražinimo, tretieji asmenys A. C., A. K., AB DnB NORD bankas,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
ieškove I. D. kreipesi i teisma su ieškiniu, kuriuo praše iš atsakovu priteisti 287 968 Lt, kurie buvo sumoketi už žemes sklypa ir nama, esanti s.b. „Dobilas“ Dobilo g. 21, Klaipedos r., o pacia pirkimo – pardavimo sutarti praše nutraukti. 2011-05-23 teismo posedyje ieškove patikslino savo reikalavima ir nurode, kad prašo priteisti iš atsakovu 287 968 Lt AB DnB NORD bankui dengiant isipareigojimus pagal kreditavimo sutarti Nr. 0200-2009-55737, likusia suma gražinant ieškovei.
Ieškove nurode, kad nusipirko iš atsakovu netinkama gyventi nama. Atlikus namo termovizini tyrima nustatyta, kad namas yra netinkamos kokybes ir jame negalima gyventi, jam reikalingas kapitalinis remontas. Del to, jog name negalima gyventi ir jam reikalingas kapitalinis remontas, ieškove nebuvo informuota, nors atsakovai ilga laika gyveno parduotame name ir negalejo nežinoti apie jo trukumus. Ieškove nurodo, jog esant esminiam sutarties pažeidimui ji turi teise nutraukti sutarti ir reikalauti gražinti pinigus, sumoketus už nama.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko praše ji atmesti ir nurode, kad ieškove pirko ne gyvenamaji nama, o žemes sklypa sodininku bendrijoje su sodo pastatu ir priklausiniais. Atsakovai nesutinka su ieškoves nurodomomis aplinkybemis, jog ji nebuvo informuota apie perkama turta. Ieškove prieš sudarant pirkimo – pardavimo sandori turejo galimybe ji apžiureti ir ivertinti jo kokybe. Be to, atsakovai nurodo, jog ivertine galimas ieškoves išlaidas, nekilnojamaji turta pardave pigiau nei tuo metu kainavo analogiškas turtas.
Treciasis asmuo A. C. su ieškiniu nesutiko, praše ji atmesti. Nurode, jog jis nebuvo savo tevu igaliotas atlikti veiksmu, susijusiu su pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu. Pasak treciojo asmens, jis tik aprode ieškovei nama ir suteike visa informacija, susijusia su perkamu turtu.
Atsiliepimas
Treciasis asmuo notare A. K. nurodo, kad su sutarties turiniu šalys sudarant sandori buvo supažindintos. Taip pat prieš pirkimo – pardavimo sandorio sudaryma ieškovei buvo išaiškinta sudaromo sandorio esme ir teisiniai padariniai. Šalims buvo perskaityta visa sutartis. Taip pat notare nurodo, kad ji tvirtindama sandori laikesi visu teises normu.
Treciasis asmuo AB DnB NORD bankas palaike atsakovu pozicija ir paaiškino, jog perkant nama nebutina jame gyventi. Ieškovei buvo suteiktas kreditas sodo namui isigyti. Be to, dauguma dokumentu irodo, jog perkamas namas buvo sodo namas.
Šalies argumentai
Ieškove teismo posedyje paaiškino, kad ji ieškojo pirkti gyvenamaji nama, apžiurejo atsakovu nama, jie patvirtino, kad jame galima gyventi, ir paaiškino, kad nama statesi sau, jis yra šiltas. Taciau paaiškejo, kad žiema jame gyventi neimanoma, nes antrame aukšte nera daugiau nei 13 laipsniu. Namo stogas ir II aukšto sienos nera apšiltinti. Nekviete specialisto, nes atsakovais pasitikejo, jie buvo pažistami. Projekta atsakovai parode, taciau jame buvo nurodyta, jog yra oro tarpas, nors A. C. sake, kad ten yra polistereno.
Atsiliepimas
Atsakove St. Celediniene teismo posedyje paaiškino, kad sodo nama projektavo architektas, ji state sau ir naudojo sertifikuotas medžiagas. Laikinai planavo persikelti gyventi sunaus šeima, taciau pasikeite aplinkybes. Jie pardave tai, kas buvo ivardyta sutartyje, nieko neslepe, buvo ieškovei parodytos visos sistemos, ji buvo ispeta del vandens. Visi priekaištai del namo prasidejo tada, kai pareikalavo apmoketi vekseli, nes ieškove liko skolinga už perkama nama. Jie tame name nuolat negyveno, židinys buvo suprojektuotas taip, kad šildytu II a., taciau to nepakako ir buvo irengtas katilas.
Treciasis asmuo A. C. teismo posedyje paaiškino, kad nama state sau pagal supaprastinta projekta. Tarp plytu yra 10 cm polistireno sluoksnis. Apžiurint nama atsake i visus klausimus ieškoves sugyventiniui. Prieš pirkima pakviete i pirti, dar karta viska parode. Paaiškino ieškovei, kad name niekada negyveno, visada sake, kad tai yra sodo namas, kuris buvo patobulintas. Nuleido kaina 20 000 Lt del galimu defektu. Jis parode projekta, inventorine byla. Ieškove jam pasake, kad jeigu atsisakys vekselio, tai ir šios bylos nebus.
Treciasis asmuo notare A. K. teismo posedyje paaiškino, kad perskaite šalims visa sutarti nuo pirmo iki paskutinio punkto.
Treciojo asmens AB DnB NORD banko atstove adv. pad. L. Sakalauskiene teismo posedyje paaiškino, kad ieškovei buvo pasiulytos tinkamos priemones patikrinti perkama turta. Kredito suma buvo suteikta sodo namui isigyti, nes visi dokumentai parodo, kad tai buvo sodo namas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ginco sandoriu 2009-01-29 atsakovai pardave ieškovei žemes sklypa ir jame esancius sodo pastata bei jo priklausinius už 320 000 Lt(t.1, b.l. 8). Iš ieškinyje destomu faktiniu aplinkybiu, ieškoves paaiškinimo nustatyta, kad ši sandori ieškove ir prašo naikinti CK 1.91 str. nurodytu pagrindu del apgaules bei nurodo, jog reiškia ieškini del atsisakymo nuo sutarties del esminiu jos salygu pažeidimo. Taciau pagal CPK 178 str. nustatytas irodinejimo naštos paskirstymo taisykles privalejo irodyti, jog sandoriu sudarymo metu jos valia formavosi ydingai del atsakovu apgaules bei kad atsakovai pažeide esmines ginco sutarties salygas .
Pagal civiliniu istatymu galiojimo laike taisykle ginco sandorio teisetumas turi buti nustatytas pagal jo sudarymo metu galiojusias teises normas, t.y. butina nustatyti, ar sandorio turinys, jo subjektu veiksnumas, valia ir forma atitiko jo sudarymo metu galiojusiu istatymu reikalavimus. Ieškove prašo naikinti ginco sandori pagrindais, turinciais valios trukumu. Be valios teisetumo, sandorio sudarymo metu vertintini ir kiti sandorio elementai – subjektai, sandorio turinys ir forma. Taciau šiuo atveju svarbiausia reikšme turi sandorio šaliu valia, kuria išreiške sandorio šalys. Sutarties esme yra šaliu susitarimas, t. y. ju valios sutapimas, kuris paprastai pasiekiamas šalims apsikeiciant oferta ir akceptu. Paprastai šalys del sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne karta pasikeicia savo pasiulymais, juos operatyviai modifikuoja. Šaliu veiksmai, ju nurodomos faktines aplinkybes irodo, jog ieškove pirko kietuoju kuru šildoma sodo tipo nama, kuriame ketino nuolat gyventi, ir namo tipas buvo išviešintas viešame Nekilnojamojo turto registre bei pažymetas pirkimo-pardavimo sutartyje.
Ieškinyje ieškove nurodo aplinkybes, jog ji buvo apgauta del perkamo namo rušies bei jo kokybes – namo šildymo ir ventiliacijos sistemos. Priešingai, bylos medžiaga irodo, kad sandoriu sudarymo metu namo rušis- sodo pastatas - buvo nurodyta ginco sutarties 1 punkte, nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje, viešo registro pažymejime (t.2, b.l.8) ir namo projekte (t.2, b.l. 35) . Byloje nera jokiu irodymu, jog šie dokumentai nebuvo ieškovei žinomi iki sandorio sudarymo bei jo sudarymo metu. Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys nuo ju irašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenugincyti istatymu nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto kadastro istatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro istatymo 4 straipsnis). Nurodyti duomenys, kaip viešojo registro duomenys, yra oficialieji rašytiniai irodymai, turintys didesne irodomaja galia (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Visu pirma sandoris sudarytas 2009-01-29 ir jo sudarymo metu ieškove buvo 34 metu amžiaus. Iš jos paaiškinimo nustatyta, kad tuo metu ji buvo nešcia, taciau byloje nera irodymu del jos sveikatos bukles sandorio sudarymo metu. Be to, ieškovei neprašant sandorio naikinti 1.89 str. nurodytu pagrindu, ieškoves sveikatos bukles sandorio sudarymo metu analizuoti nera teisinio pagrindo. Ieškoves liudytojo V. S. parodymais irodyta, jog jis kartu su ieškove apžiurejo perkama nama apie 2-3 kartus, namas jam buvo žinomas, atsakovu jis pasitikejo, liudytojo W.L. S. parodymais irodyta, jog jis, budamas statybininkas, perkama nama apžiurejo iš išores (t.2, b.l.15-19). Šiais liudytoju parodymais irodyta, jog ieškove turejo galimybe iki sandorio sudarymo pasinaudoti kitu asmenu, specialistu patarimais ivertinant namo bukle. Ginco sandoris buvo sudarytas sausio menesi, t.y. šildymo laikotarpiu, todel ieškove turejo realia galimybe išsiaiškinti temperatura perkamame name šildymo sezono metu. Be to, ginco sutarties 12.1 p. ieškovei buvo pasiulyta atlikti namo energinio naudingumo sertifikavima, taciau ji nepageidavo (t.1, b.l.10). Iš treciojo asmens notares paaiškinimo nustatyta, kad šis sutarties punktas sandorio šalims buvo perskaitytas. Iš esmes ieškove reiškia ieškini del atsisakymo nuo sutarties, taciau nurodo ieškinyje ir sandorio naikinimo pagrinda - apgaule.
Apgaule - tai sandori sudarancio asmens suklaidinimas del esminiu sudaromo sandorio aplinkybiu. Apgaule, formuojant šaliu valia, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šaliu tycia suklaidino kita šali tam, kad pastaroji sudarytu ši sandori. Tokiu atveju vienos sandorio šalies valia sudaryti sutarti suformuojama del kitos sandorio šalies nesažiningu veiksmu itakos. Iš ieškoves paaiškinimo nustatyta, kad ji irodineja atsakovu apgaule del namo rušies ir jo tinkamumo gyventi nuolat, taciau ivertinus ginco namo iregistravimo dokumentus darytina išvada, jog ieškoves irodinejamos aplinkybes del atsakovu apgaules yra neirodytos, nes atsakovai buvo išviešine namo tipa-sodo namas ir parode ieškovei, jog namas šildomas kurenant malkas. Pamineti Nekilnojamo turto registro duomenys irodo, kad ieškove pirko sodo nama. Jos pateiktas skelbimas (t.1, b.l.147) irodo, jog ir skelbime buvo nurodytas parduodamo namo tipas-sodo namas. Iš atsakoves paaiškinimo nustatyta, jog jie ginco nama state ukio budu gyventi sau, statybos darbus vykde treciasis asmuo A. C., taciau jie nuolat šiame name negyveno, nors patvirtina skelbime nurodoma aplinkybe, jog jame galima gyventi. Ši paaiškinima irodineja liudytoju R. C., L. N. , R. N., J. K. parodymais (t.2, b.l. 196-198), nuotraukomis (t.1, b.l.165-171). Ieškove nepaneige atsakovu paaiškinimo, išdestyto atsiliepime i ieškini (t.1, b.l. 58) del papildomo radiatoriaus pastatymo, katilines modernizavimo. Ieškove nurodo, kad atsakovai ja apgavo, nes skelbime nurode, kad namas apšiltintas 15 cm polistireno, taciau pirkimo-pardavimo sutartyje tos aplinkybes kaip esmines sutarties salygos neaptare, todel ši aplinkybe nevertintina kaip apgaule, nes atskirai šalys sutartyje jos neaptare. Todel šiuo atveju negalima padaryti išvados, kad ieškove atsakovai apgavo del esminiu sandorio aplinkybiu: sandorio dalyko-sodo tipo namo.
Sutartis yra dvieju ar daugiau asmenu susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys isipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji igyja reikalavimo teise (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Civiliniu santykiu dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygus ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teise savo nuožiura nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kai sutarties šalys susitaria del visu esminiu sutarties salygu, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms istatymo galia (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Del to vienašališkai keisti sutarties nuostatu ar nutraukti sutarti neleidžiama, išskyrus istatyme ar sutartyje numatytus atvejus, laikantis istatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217, 6.223 straipsniai). Šioje byloje gincas kyla del šaliu notarine tvarka sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties dalyko bei ieškoves teises atsisakyti vykdyti jos sudarytos sutarties, todel analizuotini šaliu civiliniu teisiu gynimo budai pirkejui atsisakius vykdyti sudaryta nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarti ir šiuos santykius reglamentuoja CK 6.392-6.401 str. bei bendrosios pirkimo –pardavimo nuostatos CK 6.305-6.349 str. CK 6. 396 str. nustatyti reikalavimai nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties dalykui. Sudarius pirkimo–pardavimo sutarti atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – pardavejo ir pirkejo tarpusavyje susijusios teises ir pareigos; jas vykdydamos šalys pasiekia rezultata, kurio tikejosi sudarydamos sutarti, o pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose pirkejo pareiga yra sumoketi sutarta kaina, o pardavejo - perduoti pirkejui nuosavyben sutartyje nurodyta daikta. Esmines nekilnojamo daikto pirkimo pardavimo sutarties salygos yra išvardintos CK 6.396 str., 6.397 str., 6.400 str. Šiuo atveju ieškovei iškelus ginca del sutarties dalyko-parduoto nekilnojamojo daikto tipo - darytina išvada, kad sutartyje pagal CK 6.396 str. reikalavimus buvo nurodyti duomenys apie nekilnojamaji daikta-sodo pastatas- ir jo paskirtis pažymeta kita (sodu)(t.1, b.l.8). Šie duomenys perrašyti iš ieškovei parodytos prieš sandori nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos( t.2, b .l.8), projekto(t.2, b.l.35) bei namo tipas nurodytas paminetame skelbime(t.1, b.l.147).Pardavejo pareiga perduoti pirkejui tik daikta , del kurio šalys susitare, todel pamineti irodymai neleidžia padaryti ieškoves irodinejamos aplinkybes, jog šio sandorio šalys buvo susitarusios del gyvenamojo namo perdavimo. Šiuo atveju irodyta, kad ieškoves perkamo namo paskirtis yra sodo, ir atsakovu pareiga buvo perduoti tokios paskirties nama, ieškoves pateiktas termovizinis tyrimas (t.1, b.l.13-40) neirodo, jog nupirktas namas negali buti naudojamas pagal savo paskirti - sodo.
Iš ieškoves atsakovei priteistini 2000 Lt išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi (t.1, b.l.173, CPK 93 str.1d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškini atmesti.
Priteisti iš Ingos D. S. Celedinienei 2000 Lt išlaidu, turetu advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmoketi.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipedos apygardos teisma.