Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-06-07 · Administracinė byla Nr. I1-4863-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
I1-4863-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00579-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4863-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00579-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, pataisos namai, atsakovės atstovas), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1-4).

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde ir atsikirtime (b. l. 37-39) į atsiliepimą nurodė, kad nuo 2021-01-18 iki 2021-02-08 buvo kalinamas Alytaus PN 5 lokalinio sektoriaus 1 kameroje ir Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose netinkamomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, gyvenimo sąlygos buvo labai ankštos, kadangi kamerose kalėdavo 4-9 asmenys, o patalpų plotas buvo 27-29 kv. m. Pažymėjo, kad didelę dalį patalpų užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Paaiškino, kad Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose langai buvo užkalti faneros plokštėmis, todėl nebuvo galimybės išvėdinti patalpą, kaupėsi drėgmė, į vidų nepatekdavo natūrali dienos šviesa. Nei minėtose patalpose, nei kitose kamerose neveikė mechaninė ventiliacija. Nurodė, kad dirbtinis patalpų apšvietimas buvo nepakankamas, dėl to pareiškėjui skaudėdavo akis, galvą. Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose neįrengtas sanitarinis mazgas, todėl pareiškėjas turėjo naudotis kibiru, kas sukėlė didelių nepatogumų, stresą, pažeminimą. Kameroje tvyrojo nemalonus kvapas, nebuvo galimybės nusiplauti rankas, be to, tuštintis teko kitų nuteistųjų akivaizdoje. Į tualetą buvo leidžiama nueiti tik tam tikru metu, lydint pareigūnams, o naktimis tualetu naudotis nebuvo galima, todėl pareiškėjas patyrė dideles kančias ir orumo pažeminimą. Dėl visų minėtų atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, sudarant netinkamas kalinimo sąlygas, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, nepatogumais, kančiomis, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą patenkinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime (b. l. 10-14) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad visose gyvenamosiose patalpose pareiškėjui buvo užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis gyvenamasis plotas. Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje pareiškėjas buvo laikomas iškart po atvykimo į pataisos namus, tris paras, užtikrinant COVID-19 plitimo prevenciją, kadangi naujai atvykusiems nuteistiesiems privaloma per 5 paras atlikti viruso nustatymo testą. Šioje patalpoje langai dengti grotomis, atidaromi iš vidaus. Sanitarinis mazgas įrengtas gretimoje patalpoje, į kurią pareiškėjas galėjo nueiti bet kuriuo paros metu. Sanitariniame mazge įrengtas tualetas, kriauklė, mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Sanitariniai mazgai 5 lokaliniame sektoriuje yra įrengti gyvenamosiose patalpose, visuose yra atskira oro šalinimo sistema, nerūdijančio plieno klozetas, kriauklė, o 12 būryje – ir dušo kabinos.

Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė. Pataisos namų pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nėra jokių duomenų apie jam kilusias neigiamas pasekmes. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2021-01-18 iki 2021-02-08.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas skundėsi per mažu gyvenamųjų patalpų plotu. Nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte reglamentuota, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose turi būti 3,1 kv. m, o kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m (2.2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje pateikti duomenys (b. l. 11, 17, 20) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 4 paras (nuo 2021-01-18 iki 2021-01-21) buvo kalinamas Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos gyvenamajame bendrabučio tipo kambaryje (Pirmojo aukšto plane pažymėtame Nr. I-10, b. l. 20). Šios patalpos plotas – 35,79 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, tačiau, kaip nurodė atsakovės atstovas, kartu su pareiškėju minėtu laikotarpiu kalėjo 3 asmenys. Teismas pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių tikslų nuteistųjų skaičių Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje, tačiau pareiškėjas skunde nurodė, jog visose gyvenamosiose patalpose buvo kalinama nuo 4 iki 9 asmenų. Taip pat nėra duomenų, jog nuteistųjų buvo laikoma daugiau, nei įrengta miegamųjų vietų. Taigi, padalijus minėtos patalpos plotą tiek iš atsakovės atstovo nurodyto skaičiaus (4 asmenys), tiek iš maksimalaus šioje patalpoje galinčių gyventi asmenų skaičiaus (10 asmenų), matyti, jog pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo didesnis, nei 3,1 kv. m (nuo 3,57 kv. m iki 8,9 kv. m).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuo 2021-01-21 iki 2021-02-08 pareiškėjas buvo paskirtas į 12 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas – 34,75 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 11, 15, 17). Nors byloje nėra duomenų, kiek tiksliai asmenų šioje patalpoje gyveno, tačiau pareiškėjas skunde patvirtino, jog realiai nebuvo kalinamas su daugiau nei 9 asmenimis. Taigi, padalijus patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, konstatuotina, kad pareiškėjui teko 3,8 kv. m, kas atitinka minėtas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 nuostatas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas nurodė, kad Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje langai buvo užkalti faneros plokštėmis, todėl nebuvo galimybės išvėdinti patalpą, kaupėsi drėgmė, į vidų nepatekdavo natūrali dienos šviesa. Nei minėtoje patalpoje, nei kitose kamerose neveikė mechaninė ventiliacija. Nurodė, kad dirbtinis patalpų apšvietimas nepakankamas, dėl to pareiškėjui skaudėjo galvą, akis.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.).

Atsakovės atstovas paaiškino, kad visos patalpos vėdinamos per atvirus langus. Šią aplinkybę, bei tai, kad Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje langas nebuvo užkaltas lentomis, patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos (b. l. 31, 26). Byloje taip pat pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-12-21 patikrinimo aktas Nr. (1-12 15.4.8)PA-9545 (b. l. 27-29), kuriame užfiksuoti kompleksinio visų pataisos namų patalpų patikrinimo rezultatai. Šiame akte konstatuota, jog visos Alytaus PN gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, o tualetuose ir dušuose įrengta mechaninė ventiliacija. Nors minėtas patikrinimas atliktas dar iki šios bylos ginčo laikotarpio pradžios, teismo vertinimu, aplinkybės, susijusios su pastatų konstrukciniais įrengimais (ventiliacijos sistema, langų įrengimas) negalėjo būti iš esmės pakitusios pareiškėjo kalinimo laiku. Juolab, kad nei viena ginčo šalis nenurodė, ir tokių duomenų nėra, jog pataisos namuose iki pareiškėjo kalinimo laikotarpio buvo atliekami esminiai statybos, rekonstrukcijos darbai, dėl kurių galėtų pasikeisti visų patalpų vėdinimo sistemos. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti pataisos namų neteisėtus veiksmus dėl netinkamo vėdinimo pareiškėjo gyvenamosiose patalpose. Teismas taip pat akcentuoja, kad Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nereglamentuojamas natūralaus apšvietimo koeficientas, bet to, iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad dienos šviesa į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas patekdavo per įrengtus langus, todėl pareiškėjo argumentai dėl natūralaus apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų (b. l. 26, 31) matyti, kad abejose ginčo patalpose buvo įrengtas dirbtinis apšvietimas. Nors pareiškėjas teigia, kad jis buvo nepakankamas, byloje nėra tokių duomenų. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, tačiau net pripažinus, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose esantis dirbtinis apšveitimas nesiekė Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuoto koeficiento, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Skunde teigiama, kad pareiškėjui labai skaudėjo galvą ir akis, tačiau iš byloje esančio Medicininio pažymėjimo (b. l. 22) matyti, jog dėl tokių nusiskundimų pareiškėjas į gydytoją nesikreipė. Dėl to jo teiginiai vertintini kritiškai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą dėl galimai netinkamo gyvenamųjų patalpų apšvietimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad dėl to pareiškėjui kilo neigiamų pasekmių, prilygstančių teisminėje praktikoje suformuotai neturtinės žalos sąvokai, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas skundėsi, jog Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje nebuvo galimybės naudotis tualetu. Atsakovės atstovas šia aplinkybę neigė ir į bylą pateikė patalpų planą (b. l.20), iš kurio matyti, jog pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas, tačiau joje kalintys nuteistieji galėjo naudotis patalpoje Nr. I-6 įrengtu sanitariniu mazgu. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuteistieji bet kuriuo paros metu galėjo išsikviesti pareigūną, kad būtų nuvedami į tualetą. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje buvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas. Pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai laiku neateidavo ir į iškvietimus nereaguodavo, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad nenustatyta, jog pareiškėjas dėl nepatogumų, naudojantis sanitariniu mazgu, būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Skunde taip pat nenurodyta, kada konkrečiai, kuriuo laiku, kokie pareigūnai vėluodavo ateiti pagal iškvietimą.

Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo patektais duomenimis. Šioje administracinėje byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Kaip minėta, vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl kalinimo sąlygų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio viseto, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė