- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- eI3-2035-505/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03075-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijos, Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų
- Trečiasis asmuo
- V. E.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
dalyvaujant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui G. V., atsakovių Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos atstovui advokato padėjėjui A. P., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. E.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovėms Trakų rajono savivaldybės administracijai ir Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. E., dėl administracinio akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 2 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) vienija medžiotojus, vykdančius medžiokles Trakų rajono ribose, kur suformuotas pareiškėjo medžioklės plotų vienetas. Pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), pareiškėjui - plotų naudotojui, yra numatyta pareiga atlyginti laukinių žvėrių padarytą žalą pasėliams. Ūkininkas V. E. 2024 m. balandžio 25 d. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisiją (toliau – ir Komisija), kad ši nustatytų laukinių gyvūnų padarytą žalą jo daugiametei pievai. Komisija nustatė, jog šernai sukniso 4,09 ha plotą, o 3 ha dalyje visiškai sunaikino daugiametę pievą. Akcentavo, kad 2024 m. gegužės 15 d. Komisijos pirmininkas el. paštu atsiuntė pareiškėjos pirmininkui surašytą Komisijos sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja privalo sumokėti 630 Eur dydžio žalą ūkininkui V. E.. Pareiškėjo atstovo įsitikinimu, buvo pažeisti aktualūs teisės aktai, kadangi Komisija nustatė tik pažeidimo padarymo vietas, nustatydama vietos koordinates, tačiau nematavo kiekvieno pažeisto ploto, kaip tai yra aiškiai numatyta Metodikoje. Paaiškino, kad neatitinka realybės Komisijos teiginys, kad 3 ha pievos plotas yra visiškai sunaikintas, kadangi šis plotas šernų yra paknistas tik pavienėse vietose. Teigė, jog Komisija nesurinko jokių įrodymų apie pažeisto ploto apskaičiavimą - nėra nei pažeisto ploto apskaičiavimo schemos, nei foto nuotraukų, nei bet kokių kitų įrodymų apie žalos egzistavimą, o tai yra savarankiškas pagrindas Sprendimui panaikinti. Akcentavo ir tai, kad Komisija nevertino, kad teritorijoje, kurioje yra padaryta žala, pareiškėjo medžiotojai neturi teisės medžioti, kadangi didžioji dalis teritorijos, kurioje tariamai padaryta žala, patenka į 200 metrų nuo gyvenamojo namo plotą, o pagal Metodikos 9 punktą žala negali būti nei apskaičiuojama, nei atlyginama. Nors pareiškėjo pirmininkas apžiūros metu atkreipė Komisijos dėmesį į šią situaciją, tačiau Komisija nusprendė į tai neatsižvelgti. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracija ir Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat jų įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja teisės aktus ir nepagrįstai sutapatina sąvokas - „draudžiama medžioti“ ir „draudžiama šaudyti“. Paaiškino, kad kaip yra žinoma Medžioklės įstatymo paskirtis - nustatyti visuomeninis santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu. Medžioklė - medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Medžiojimas - laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšis, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Pastebėjo, kad iš tokio medžioklės reglamentavimo galima daryti išvadą, kad medžioklė apima visą seką veiksmų, tokių kaip laukinių gyvūnų sekimą, tykojimą, persekiojimą ir šaudymą ar gaudymą. Tai reiškia, kad medžioklės sąvoka yra platesnė nei šaudymo sąvoka ir jos skiriasi. Šaudymas yra vienas iš medžioklės būdų.
Medžioklės įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyti medžioklės plotai ir teritorijos, kuriose medžioklė yra draudžiama. Šiame straipsnyje nėra įtvirtintos nuostatos, kad medžioti draudžiama arčiau kaip 200 metrų iki gyvenamųjų sodybų ar naudojamų pastatų. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įgyvendindamas Medžioklės įstatymo nuostatas 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 yra patvirtinęs Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau – ir Medžioklės taisyklės), kurios nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus. Medžioklės taisyklių III skyriuje nustatyti reikalavimai dėl medžioklės įrankių, priemonių, medžioklės būdų ir terminų. Šio skyriaus 10 punkte nurodyti įrankiai ir priemonės, kuriais leidžiama naudotis medžiojant, o 11 punkte nustatyti leistini medžioklės būdai. Medžioklės taisyklių 11.1 punkte nustatyta, kad vienas iš medžioklės būdų yra varant - kai medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų, stovinčių ant žemės arba esančių tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose, ar kitose tikėtinose medžiojamųjų gyvūnų pasirodymo vietose, gena varovai su medžiokliniais šunimis ar be jų arba tik medžiokliniai šunys. Medžiotojų, varovų ir šunų skaičius neribojamas (medžiojant šiuo medžioklės būdu taikomas Medžioklės taisyklių 15.1 papunktyje nustatytas laiko apribojimas). Kitas Medžioklės taisyklių leistinas medžiojimo būdas yra tykojant - kai medžiojamųjų gyvūnų laukiama tam skirtame medžioklės bokštelyje, slėptuvėje, valtyje, specialiai įrengtoje priedangoje ar bejos. Tykojamus medžiojamuosius gyvūnus galima vilioti natūralios kilmės masalu (masalo kiekis ne daugiau kaip 100 kg), iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais, krykštėmis. Tykojamus šernus leidžiama apšviesti Medžioklės taisyklių 10.2.6 punkte nurodytomis priemonėmis. Medžioklės bokštelis statomas ne arčiau kaip 200 m nuo besiribojančio medžioklės plotų vieneto ribos, jei besiribojančių medžioklės plotų naudotojai nesusitarė kitaip. Ši nuostata netaikoma, kai medžioklės bokšteliai smulkiajai medžiojamajai faunai medžioti statomi medžioklės plotų vienetuose, suformuotose žuvininkystės tvenkinių teritorijoje. Medžioklės taisyklių 15.2.5 papunktyje nurodyta, kad šernus galima medžioti visus metus. Medžioklės taisyklių X skyriuje nustatyti saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimai. Akcentavo, jog šio skyriaus 72.11 papunktyje, kuriuo remiasi pareiškėjas, yra nurodyta, kad draudžiama šaudyti arčiau kaip 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja. Tai reiškia, kad Medžioklės taisyklių 72.11 papunktyje nurodytas imperatyvus draudimas medžiotojams šaudyti arčiau kaip 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų dėl saugaus elgesio medžioklės metu, o tai kartu reiškia, kad šis Medžioklės taisyklių 72.11 papunktis nedraudžia arčiau kaip 200 metrų atstumu nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų medžioti kitais būdais. Pavyzdžiui - varant iš tokių medžioklės plotų medžiojamuosius gyvūnus link medžiotojų, stovinčių ant žemės arba esančių tam skirtuose bokšteliuose, medžiotojų linijoje ar jos flanguose. Pažymėjo, jog vien tas faktas, kad ūkininko pažeistų pasėlių vieta, kuri yra arčiau kaip 200 metrų nuo jo gyvenamosios sodybos rodo tai, kad (duomenys neskelbtini) netinkamai vykdo Medžioklės įstatyme ir Medžioklės taisyklėse įtvirtintas pareigas. Pats pareiškėjas pripažįsta ūkininko pasėliams šernų padalytos žalos faktą, tik netinkamai traktuodamas Medžioklės taisyklių 72.11 papunkčio reikalavimus siekia išvengti atsakomybės. Mano, kad Komisija pagrįstai nustatė ūkininko deklaruotose plotuose šernų išknistų (pažeistų) pasėlių - daugiamečių pievų plotus, kurių naudotojas yra pareiškėjas. Tokiose teritorijose, t. y. arčiau kaip 200 metrų atstumu nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, nei Medžioklės įstatymas, nei Medžioklės taisyklės nedraudžia medžioti. Tik dėl saugaus elgesio medžioklės metu draudžia medžiotojams taikyti vienų iš medžioklės būdų - šaudymą. Atsakovių atstovo nuomone, pažeistų pasėlių plotas ūkininko V. E. deklaruotame žemės sklype nustatytas ir apskaičiuotas kvalifikuoto matininko naudojant tikslias matavimo priemones LKS -94 valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra pagrindo abejoti matininko nustatytu šernų pažeistu daugiametės pievos 3,00 ha plotu. Mano, kad pareiškėjo skundas visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, todėl turi būti atmestas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. E. teismo posėdžio metu palaikė atsakovių Trakų rajono savivaldybės administracijos ir Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo Komisijos poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 2 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2024 m. vasario 28 d. Trakų rajono Žemės ūkio skyriui pateikė pranešimą apie šernų daromą žalą jo pasėliams (daugiametei pievai), o 2024 m. balandžio 24 d. pateikė prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo ir atlyginimo.
Komisijos 2024 m. balandžio 26 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktu Nr. 2/2024 (toliau – ir Apžiūros aktas) buvo užfiksuota, kad žemės sklypo savininko (ūkininko) V. E. 4,09 ha žemės sklype (daugiametė pieva), esančiame (duomenys neskelbtini), šernai sukniso 4,09 ha plotą, pakenkimo plotas (3 ha), kurio pakenkimo intensyvumas (73 %); daugiametė pieva 5 metų, šienaujama, prižiūrima.
Komisija Sprendimu, vadovaudamasi Metodika, medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą 3 ha plote, esančiame (duomenys neskelbtini), įvertino 630 Eur suma ir nusprendė teikti pareiškėjui šią sumą apmokėti. Sprendimo priėmimo pagrindas – Apžiūros aktas.
Pareiškėjas skunde teigia, jog prašomas panaikinti Sprendimas priimtas pažeidžiant Medžioklės įstatymo 18 straipsnio, Metodikos 9 punkto nuostatas, nes Komisija neatliko pažeistų vietų matavimo, todėl sunaikintas plotas buvo apskaičiuotas akivaizdžiai neteisingai; Komisija nurodė, kad 3 ha sklypo dalyje pieva yra sunaikinta visiškai, tačiau didžiojoje sklypo dalyje, kurioje yra nustatyta žala, pareiškėjui (medžioklės plotų naudotojui) yra uždrausta medžioti, taigi Komisija neturėjo teisės dėl tos dalies apskaičiuoti žalos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą konstatavęs, kad komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos apskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014; kt.).
LVAT yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek galimai teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus (2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2019 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-106-629/2019; kt.).
Medžioklės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 07 01 iki 2024 05 01) 18 straipsnio, numatančio medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimą, 1 dalis nurodo, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.
Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija.
Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnį komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje. Tokios žalos apskaičiavimas apima ne tik galutinį konkrečios aritmetinės išraiškos pateikimą administraciniame akte, bet ir aiškų, suprantamą nurodymą, kaip paskaičiuotas pasėlio pakenkimo intensyvumas, kaip skaičiuojama derliaus netekimo žala, taip pat aptarimą aplinkybių, paneigiančių teisę į žalos atlyginimą.
Pagal Metodikos (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 09 28 iki 2025 01 01) 6.1 papunktį, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams ? žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami.
Pagal Metodikos 7 punktą, žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas:
plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis);
pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas suskaičiuojamas pagal Metodikos 7.2 papunktyje nurodytą formulę (Metodikos 7.2 papunktis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu, pažymi, kad Medžioklės įstatymas ir Metodika nepreziumuoja medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos fakto, ji turi būti nustatyta žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo pagrindu inicijuotos administracinės procedūros metu, kuri užbaigiama komisijos, kaip viešojo administravimo sistemos subjekto, įformintu galutiniu sprendimu, kurio turiniui taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai.
Komisija, sudaryta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. P2E-463„Dėl Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos sudarymo“. Šiuo įsakymu taip pat patvirtintas Komisijos darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas). Pagal Reglamento 11 punktą padarytą žalą pinigine išraiška apskaičiuoja Komisijos pirmininko pavedimu paskirtas Komisijos narys pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką ir ji pateikiama tvirtinti Komisijos posėdyje, kuris yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių.
Pagal Reglamento 19 punktą Komisijos atliktas darbas apskaičiuojant žemės ūkio pasėliams ar miškui padarytą žalą laikomas baigtu, kai surašomas sprendimas dėl žalos, padarytos medžiojamųjų gyvūnų, nuostolių atlyginimo.
Iš minėtų Medžioklės įstatymo, Reglamento nuostatų darytina išvada, kad nuostolių apskaičiavimo komisija, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame nurodyta kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių šalinančių žalos atlyginimą. Jei tokios išimtys yra, apie tai sprendime pažymima bei pridedami patvirtinantys įrodymai. Būtent toks nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Vertindamas tokio sprendimo teisėtumą, teismas kartu turi įvertinti ir šio sprendimo priėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ar priimtų tarpinių (procedūrinių) aktų teisėtumą.
Kaip matyti iš Komisijos Sprendimo, kuris Reglamento 19 punkto požiūriu yra galutinis teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas dėl žalos atlyginimo, turinio, jame nurodyta, kad Komisija nustatė, kad daugiametė pieva išknista šernų. Komisija rėmėsi Apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog daugiametės pievos bendras plotas 4,09 ha, pažeidimas nustatytas 4,09 plote, sunaikinta 73 procentai arba 3.00 ha, tačiau nei Apžiūros akte, nei Sprendime nėra nurodyta kas ir kokiomis priemonėmis atliko matavimus ir kaip buvo nustatytas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų (iš žvėrių pažeistų vietų situacijos schemos matyti, kad geodezininkas L. K., tačiau Apžiūros akte duomenų nėra). Taigi nors Komisija ir atliko pažeistų vietų matavimus, tačiau Sprendime nėra jokių motyvų kaip buvo nustatytas (apskaičiuotas) pakenktas plotas.
Minėta, kad pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Komisija rėmėsi Apžiūros aktu, kuriame nurodyta, jog daugiametės pievos bendras plotas 4,09 ha, pažeidimas nustatytas 4,09 plote, sunaikinta 73 procentai arba 3,00 ha, tačiau nei Apžiūros akte, nei Sprendime nėra nurodyta motyvų kokiais objektyviais įrodymais (vaizdo medžiaga, fotofiksacija) remiantis buvo nustatytas pasėlio pakenkimo intensyvumas, t. y. ar plotai yra pakenkti vienodai intensyviai, nes kaip teigia pareiškėjas šernai pievą pakniso tik pavienėse vietose (Metodikos 7.2 papunktis). Atsakovės pateikė teismui vietos apžiūros fotofiksaciją, tačiau nuotraukų duomenys (fiksavimo laikas) yra skirtingi.
Sprendime nurodyta, kad Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2024 m. sąrašo patvirtinimo“ nustatė, kad daugiamečių žolių pasėlių, kultūrinių pievų ir ganyklų atnaujinimo kaina yra nuo 140,00 iki 220,00 Eur/ha. Žala skaičiuojama „140,00 Eur x 1,5 cof = 210,00 Eur/ha ir 210,00 Eur x 3 ha = 630,00 Eur. Ūkininkui V. E. padaryta žala yra 630,00 Eur“. Tačiau pagal Reglamento 11 punktą padarytą žalą pinigine išraiška apskaičiuoja Komisijos pirmininko pavedimu paskirtas Komisijos narys pagal Metodiką ir ji pateikiama tvirtinti, tačiau nagrinėjamu atveju toks žalos apskaičiavimo aktas pagal Reglamento 5.1 papunktį (Reglamento 1 priedas) teismui nėra pateiktas, o žalos apskaičiavimo motyvai, nurodyti atsiliepime į skundą, nėra pagrindas pripažinti Sprendimą motyvuotu.
Pareiškėjas skunde teigia, kad apžiūroje dalyvavęs pareiškėjos atstovas Komisijai nurodė, kad šalia ginčo žemės sklypo stovi gyvenamasis namas, todėl vadovaujantis Medžioklės taisyklių 72.11 papunkčiu (draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja) didžiojoje dalyje teritorijos, kurioje buvo nustatoma žala, medžiotojai net negalėjo medžioti, todėl vadovaujantis Metodika žala yra visiškai neapskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu medžioklės plotų naudotojui yra uždrausta vykdyti medžioklę teritorijoje, kurioje buvo padaryta žala.
LVAT yra ne kartą konstatavęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos apskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju, Sprendime nėra jokių motyvų ar nustatant ir apskaičiuojant žalą buvo įvertinta pareiškėjo nurodyta išimtis, numatyta Medžioklės taisyklių 72.11 papunktyje, šalinanti žalos atlyginimą.
Tai reiškia, jog esant minėtam teisiniam reglamentavimui, Komisijos Sprendime tik nurodyta kokiomis teisės normomis grindžiamas 630 Eur žalos paskaičiavimas, tačiau nenurodytos visos aplinkybės (nustatytos faktinės aplinkybės nėra aiškiai apibrėžtos) ir įrodymai, motyvai jai pagrįsti, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių, todėl akivaizdu, kad žalą turintis mokėti asmuo- (duomenys neskelbtini), ir teismas, nagrinėjantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padarytos laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, negali aiškiai suvokti žalos dydžio atsiradimo pagrindo bei jos aplinkybių, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą.
Įvertinus skundžiamo administracinio akto neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimams tuo aspektu, kad sprendimas yra abstraktaus pobūdžio, nes kaip, jau minėta, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu, Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr. 2 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“ pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne vieną kartą yra išaiškinta, kad teismo teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą iš esmės yra išimtinio pobūdžio. Ši teisė pripažintina tik tais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė iš naujo atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo. Administracinis teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti tam tikros institucijos iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta, tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytam) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011; kt.). Tačiau reikia pažymėti, kad teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų ir išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009; kt.).
Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ginčijamo administracinio akto panaikinimas savaime suponuoja poreikį administracinėje procedūroje priimti naują sprendimą, nes kitu atveju administracinė procedūra dėl asmens pateikto skundo (prašymo) liktų neužbaigta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-525/2018; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1120-602/2018; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4159-261/2021; 2023 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1024-624/2023; 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2428-1047/2023; 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1259-442/2023; 2024 m. kovo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-586-821/2024; kt.). Skundžiamo sprendimo panaikinimas suponuoja institucijos, kaip viešojo administravimo subjekto, kuriam taikomas gero administravimo principas, pareigą išnagrinėti klausimą iš naujo pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti naują administracinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-250-822/2024).
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos jos naudai 2 250,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais prašė priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėją atstovavo advokatas G. V. (2024 m. birželio 12 d. atstovavimo sutartis). Pateiktame prašyme (reg. Nr. DOK-16845) nurodoma, jog prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro: 1 306,80 Eur už skundo parengimą teismui, 798,60 Eur už dalyvavimą ir pasirengimą teismo posėdžiui, 145,20 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą.
Prie prašymo pareiškėjo atstovas pateikė 2025 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitą – faktūrą VLG Nr. 2024-32, 2024 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą VLG Nr. 2024-15, bei sąskaitos išrašus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2024 m. birželio 17 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjos atstovės darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjo atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 2 335,90 Eur Vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 2 335,90 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 5 839,75Eur suma (2335,90 x 2,5 = 5839,75). Kadangi prašoma priteisti 1 306,80 Eur suma skundo teismui parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista pareiškėjui iš atsakovės.
Taip pat prašoma atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje.
Rekomendacijų 8.19 punkte įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.
Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kita vertus, nurodyta laiko apvalinimo tvarka yra aktuali, kai teisinės paslaugos teikiamos ilgiau nei pusę valandos, tačiau ja negali būti paneigiama suinteresuoto asmens teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai teisinės paslaugos trukmė mažiau nei 30 min., kadangi atstovas advokatas atvykdavo ir dalyvaudavo posėdžiuose. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas advokatas G. V. 2025 m. balandžio 8 d. dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 50 min. Taip pat pasirengimas teismo posėdžiui truko 3 val. 30 min.
Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2024 metų IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis (2 335,90 Eur). Todėl už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje galima priteisti suma yra 1 167,95 Eur (0,1 x 2335,90 x 5 = 1167,95). Kadangi prašoma priteisti 798,60 Eur suma už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista pareiškėjui iš atsakovės.
Pareiškėjas prašo priteisti jam 145,20 Eur už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą.
Už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai numatytas koeficientas – 0,4, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo darbo užmokesčio apskaičiavimui (Rekomendacijų 8.16 p.). Pareiškėjo atstovas advokatas rengė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 2025 m. balandžio 5 d. Už minėto prašymo parengimą gali būti priteisiama iš atsakovės pareiškėjui 934,36 Eur (2335,90 x 0,4). Kadangi prašoma priteisti 145,20 Eur suma už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista pareiškėjui iš atsakovės.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą (1 306,80 Eur + 798,60 Eur + 145,20 Eur), į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė 2 250,60 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios pareiškėjui (duomenys neskelbtini) priteistinos iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.
Panaikinti Trakų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams nuostolių apskaičiavimo komisijos 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 2 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo“.
(duomenys neskelbtini) prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti.
Priteisti iš atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo (duomenys neskelbtini) naudai 2 250,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų administracinį teismą.