Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1506-324/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-05
Bylos Nr.
2A-1506-324/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-19080-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Arvydas Žibas
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
R. A.
Trečiasis asmuo
L. A.
Advokatai
Darius Mockūnas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1506-324/2011;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-19080-2009-9;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė;
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovui advokatui Dariui Mockūnui, atsakovui R. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A., trečiojo asmens L. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-128-192/2011 pagal R. A. ieškinį atsakovui R. A., trečiajam asmeniui L. A. dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo formą, priteisiant L. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir S. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodė, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai išaugo. Dukters S. mėnesio maitinimo normą sudaro 300 Lt, išlaidos aprangai ir apavui mėnesiui sudaro 280 Lt, mokslui – 30 Lt, sveikatai (vaistai, vitaminai) – 40 Lt. Sūnaus L. mėnesio maitinimo normą sudaro 300 Lt, išlaidos aprangai ir apavui mėnesiui sudaro 263 Lt, mokslui – 38 Lt, sveikatai (vaistai, vitaminai) – 40 Lt. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti po 200 Lt dukters S. ir sūnaus L. išlaikymui iki jų pilnametystės. Šių pareigų atsakovas nevykdo. Antstolės G. B. 2009 m. spalio 1 d. pažymoje Nr. 0021/07/01283 nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas 2009 m. spalio 1 d. yra 8 800 Lt (atsakovas 2009 m. spalio 3 d. sumokėjo 500 Lt). Išlaikymo vaikams negavimas periodinėmis išmokomis neatitinka vaikų interesų. Atsakovas neturi nuolatinių pajamų, kurios užtikrintų realų įsiskolinimo padengimą. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė pagal UAB „EREC“ nekilnojamojo turto vertintojo V. P. išvadą 2009 m. spalio 1 d. sudarė 33 333,34 Lt. Atsakovas sūnaus L. išlaikymui nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. turėtų sumokėti 8 510 Lt, o dukters S. išlaikymui nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 24 d. – 25 125 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Laikė, kad išlaikymo įsiskolinimas 2011 m. kovo 1 d. sudarė 9 300 Lt. Konstatavo, kad išlaikymo įsiskolinimas yra ženkliai mažesnis nei atsakovo turimo turto vertė, o buto dalis, kurią prašoma priteisti vaikų naudai, pakeičiant išlaikymo formą, yra vienintelė atsakovo turima gyvenamoji vieta. Įvertinęs atsakovo teiginius, kad nuo 2011 m. balandžio mėnesio jis turės pastovų darbą ir gaus pastovų 1500 Lt darbo užmokestį, padarė išvadą, kad atsakovas yra motyvuotas ir turės galimybę padengti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą ir teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Sprendė, jog ieškovė neįrodė teismui, kad atsakovas visiškai ir piktybiškai neteikia vaikams išlaikymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. A. ir tretysis asmuo L. A. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nurodžius, kad ieškovei teko didesnė buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, t.y. 2/3 dalys, o atsakovui tik 1/3 dalis, padaryta nepagrįsta išvada, kad didesnė turto dalis ieškovei teko todėl, kad su ja po santuokos nutraukimo pasiliko du nepilnamečiai vaikai.

Nepasisakyta dėl sūnaus L. ir dukters S. išlaikymo dydžio pakeitimo.

Klaidinga išvada, jog ieškovė neįrodė teismui, kad atsakovas visiškai ir piktybiškai neteikia vaikams S. ir L. išlaikymo, tai paneigia vykdomosios bylos Nr. 0021/07/01283 medžiaga, antstolės 2011 m. kovo 22 d. pažyma, byloje pateikti visi rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojos antstolės G. K. paaiškinimai. Atsakovo skola už abu vaikus 2011 m. kovo 1 d. sudaro 12 600 Lt. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, taikydamas teisės normas, turi vadovautis vaiko interesais. Atsakovas, neteikdamas savo nepilnamečiams vaikams išlaikymo, pažeidžia jų interesus. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006 yra nurodęs, kad pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalies ir 3.201 straipsnio 3 dalies nuostatas, esant priteistų periodinių išmokų vaikui išlaikyti esminiam įsiskolinimui, atsiranda pagrindas peržiūrėti nepilnamečiui teikiamą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir įsiskolinimą pakeisti kitu išlaikymo būdu – priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.

Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Atsakovas sutiko dukters išlaikymui mokėti po 300 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

CK 3.196 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.

Kasacinio teismo pažymėta, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikui išlaikyti kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.). Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei mokėjimams, nei skolos padengimui, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo. Turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančios 1/3 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 33333,34 Lt. Apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad išlaikymo įsiskolinimas 2011 m. kovo 1 d. sudarė 9 300 Lt, o ne 12 600 Lt, kaip nurodyta apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog išlaikymo įsiskolinimas yra ženkliai mažesnis, nei atsakovo turimo turto vertė. Be to, buto dalis, kurią prašoma priteisti vaikų naudai, pakeičiant išlaikymo formą, yra vienintelė atsakovo turima gyvenamoji vieta, todėl išlaikymo formos pakeitimas neproporcingai pažeistų atsakovo teises. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė paaiškino, kad po 2011 m. kovo 1 d. atsakovams vaikams pervedė 1 500 Lt. Atsakovas nurodė, kad nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. dirbs UAB „Skapa baltic“ baldų surinkėju, iki tol dirbo nelegaliai. Darytina išvada, kad, nors ir nereguliariai, tačiau atsakovas moka vaikams priteistą išlaikymą, stengiasi likviduoti išlaikymo įsiskolinimą, gauti pastovių lėšų, reikalingų vaikų poreikių patenkinimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nepagrindė, jog išlaikymo vaikams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini), priteisimas nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje, geriau atitiktų jų interesus. Be to, priteisus išlaikymą nurodytu nekilnojamuoju turtu, vaikams tektų savininkų prievolės prižiūrėti šį turtą, mokėti mokesčius. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ji viena sugebėtų užtikrinti kasdienių vaikų poreikių tenkinimą, jeigu jų išlaikymas iš tėvo būtų priteistas nurodytu nekilnojamuoju turtu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepilnamečių ginčo šalių vaikų interesus geriau atitinka ir jų poreikius operatyviausiai gali patenkinti periodinėmis išmokomis teikiamas išlaikymas, o ne išlaikymas nekilnojamuoju turtu, todėl sprendimas nekeistinas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šeimos santykių bylos priklauso nedispozityvių bylų grupei. Šiose bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo, nes šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas yra ir viešojo intereso gynimas. Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis), kt. Teismas, priimdamas sprendimus šeimos santykių bylose, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008, 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006).

Ieškiniu buvo prašoma pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo formą, priteisiant L. A. ir S. A. atsakovui nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Reikalavimas priteisti didesnį, nei Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą, ieškinyje nebuvo suformuluotas, todėl pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė, nors ieškinyje buvo nurodytos aplinkybės apie pasikeitusius ginčo šalių vaikų poreikius. Bylos nagrinėjimo metu vieno iš vaikų (sūnaus L.) išlaikymui periodinių mokėjimų prievolė pasibaigė ir liko tik įsiskolinimas už ankstesnį laiką, bet kitam vaikui (dukteriai S.) periodiniai mokėjimai dar turi būti teikiami. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas sutiko dukters S. A. išlaikymui mokėti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Dėl šių aplinkybių viešojo intereso ir proceso koncentracijos tikslu peržengtinos ieškiniu pareikštų reikalavimų ribos, o nesant dėl to apeliacinio skundo reikalavimo – ir apeliacinio skundo ribos (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1480 redakcijos CPK 320 str. 2 d.). Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimu šalių dukters išlaikymui priteistas išlaikymo dydis pakeistinas, iš atsakovo S. A. išlaikymui priteisiant po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo iki pilnametystės. Iš atsakovo valstybei priteistinas 50 Lt žyminis mokestis ( CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti iš esmės nepakeistą Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. sprendimą dėl išlaikymo formos pakeitimo.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, ją papildant tokiu būdu:

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje nr. 2-259-475/2008 iš atsakovo dukters išlaikymui priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) dukters S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. spalio 5 d. iki pilnametystės. Priteisti iš atsakovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 50 ( penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio valstybei.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėArvydas Žibas