Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-114-935/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-03
Bylos Nr.
AN2-114-935/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02201-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ugnius Trumpulis (pirm.)
Pareiškėjas
A. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-114-935/2020 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02201-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate buvo gautas A. K. pranešimas, jog UAB „Mano aplinka“ priklausanti motorinė transporto priemonė 2018 m. gruodžio 17 d., apie 02.30 val., važiuodama šaligatviu V. Mykolaičio-Putino g., Vilniuje, ties namu Nr. 8, galiniu padargu kliudė Advokatų kontorai priklausančius laiptus ir nuskėlė laiptų akmenį.

2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresniosios specialistės 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresniosios specialistės (toliau – ir policijos pareigūnė) 2019 m. balandžio 2 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas ir pareiškėjos A. K. skundas buvo netenkintas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniame skunde pareiškėja A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį bei Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio vyresniosios specialistės 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmė ta pati policijos pareigūnė, kuri atliko A. K. pranešime nurodytų aplinkybių tyrimą, t. y. policijos pareigūnė priėmė nutarimą dėl savo pačios atlikto tyrimo. ANK 593 straipsnio nuostatos nenumato subjektui, kuris atliko tyrimą, teisės priimti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Be to, skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėjos nurodytų aplinkybių tyrimą atliko policijos pareigūnė, kuri pagal savo pareigas ir kvalifikaciją gali atlikti paiešką, bet ne eismo įvykio tyrimą.

6. A. K. įsitikinimu, policijos pareigūnė neatliko išsamaus jos nurodytų aplinkybių tyrimo, neatliko visų būtinų veiksmų, kurių metu būtų gauti duomenys, leidžiantys nustatyti objektyvią tiesą. Pareiškėja pabrėžia, jog ANK 567 straipsnio nuostatos įpareigoja konkrečias aplinkybes tiriantį pareigūną imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos visos reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju policijos pareigūnė neatliko įvykio vietos bei transporto priemonės apžiūros, kurių metu būtų gauta tyrimui reikšminga informacija. Be to, esant liudytojo ir transporto priemonę vairavusio asmens parodymų prieštaravimams, nebuvo atliktas joks veiksmas, kurio metu būtų galima išsiaiškinti prieštaravimų priežastis bei jas pašalinti.

7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priėmė nesurinkusi bei neįvertinusi visų reikšmingų duomenų, todėl jos padaryta išvada, kad nebuvo padarytas joks administracinis nusižengimas, negali būti pripažinta pagrįsta. Policijos pareigūnė negalėjo padaryti išvados, jog nei traktorius, nei galinis padargas nekliudė laipto, nes tokį faktą gali nustatyti tik specialių žinių turintis asmuo – ekspertas.

8. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išklausęs eksperto K. G. paaiškinimus, iš kurių matyti, jog vaizdo įraše užfiksuotas pravažiuojantis traktorius laiptų kampą galėjo liesti ir pažeisti tik kokia nors išsikišusia detale, tačiau to vaizdo įraše nematyti, nes šis vaizdas galėjo likti tarpukadryje, nusprendė skirti trasologinę ekspertizę. Prieš skiriant ekspertizę pirmosios instancijos teismas pavedė pareigūnams atlikti traktoriaus KIOTI 35 priekabos apžiūrą, įvykio vietos apžiūrą, apžiūros rezultatus fiksuojant apžiūros protokoluose bei padarant fotonuotraukas keliomis projekcijomis, naudojant mastelinę liniuotę. Apeliantė aiškina, jog 2019 m. liepos 18 d. apžiūrai pateiktas sniego valymo mechanizmas buvo visiškai kitos spalvos negu užfiksuotas vaizdo įraše ir byloje esančiose UAB „Mano aplinka“ 2019 m. gegužės 29 d. pateiktose įvykyje dalyvavusio traktoriaus ir sniego valymo mechanizmo fotonuotraukose. Apžiūroje dalyvavęs traktoriaus vairuotojas S. D. nurodė, kad prietaisas buvo perdažytas, o jo šepetys pakeistas nauju. Vairuotojas taip pat paaiškino, jog apžiūrimo naujo šepečio šeriai yra ilgesni, o nuo šepečio šerių ilgio priklauso traktoriaus prievado apsaugos detalės ir ant jos esančių varžtų ir paties prievado aukštis nuo žemės. Nuleidus šepetį valymui, traktoriaus prievado apsaugos detalės padėtis žemės paviršiaus atžvilgiu tiesiogiai priklauso nuo šepečio diametro. Jeigu šepečio šeriai trumpesni, užlinkę, traktoriaus prievado apsaugos detalė yra žemiau. Vis tik pirmosios instancijos teismas, skirdamas ekspertizę, nevertino byloje užfiksuotų duomenų, iš kurių matyti, kad 2019 m. liepos 18 d. apžiūros metu fotonuotraukose užfiksuotas traktoriaus prievadas, šepetys yra pasikeitę, lyginant su įvykyje dalyvavusiu ir 2019 m. gegužės 29 d. pateiktose fotonuotraukose užfiksuotu prievadu bei šepečiu, taip pat neįvertino aplinkybės, kad sąlytis vaizdo įraše gali nesimatyti. A. K. pažymi, jog ekspertui buvo užduotas klausimas, ar įvykyje dalyvavęs ir 2019 m. gegužės 29 d. pateiktose nuotraukose užfiksuotas šepetys yra tas pats, kuris užfiksuotas 2019 m. liepos 18 d. apžiūros metu darytose fotonuotraukose, tačiau į šį klausimą ekspertas negalėjo atsakyti. Į klausimą ekspertas negalėjo atsakyti, kadangi pateiktos nuotraukos buvo neinformatyvios. Pirmosios instancijos teismas ekspertui nepateikė 2019 m. gegužės 29 d. pateiktų skaitmeninių spalvotų nuotraukų. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neobjektyviai vertino ekspertizės akte išdėstytus teiginius bei padarytas išvadas.

9. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą dėl dar vienos ekspertizės atlikimo. Nepriklausomas ekspertas, atlikęs tyrimą, ekspertizės akte nurodė, kad 2019 m. liepos 18 d. fotonuotraukose užfiksuoto traktoriaus prikabinamojo valymo įrenginio šepetys yra kitoks nei tas, kuris nufotografuotas UAB „Mano aplinka“ 2019 m. gegužės 29 d. pateiktose fotonuotraukose. Ekspertas įvertinęs byloje esančius matavimus, nustatė, jog eismo įvykyje dalyvavusio traktoriaus valymo įrenginio apsaugos dangčio apatinis varžtas buvo maždaug 7-8 cm nuo žemės paviršiaus. Laipto pažeidimo epicentras yra 8 cm aukštyje nuo atraminio paviršiaus, kuris turi nuolydį žemyn žiūrint nuo laiptų. Ekspertas padarė išvadą, kad analizuojant tiriamojo padargo prievado dangčio parametrus ir lyginant juos su laiptų pažeidimu bei vertinant vaizdo įrašą techniniu požiūriu tikėtina, jog dėl šio padargo apsaugos dangčio apatinio varžto galvutės galimo kontakto su laiptų kampine dalimi galėjo susidaryti užfiksuotas laiptų pažeidimas. Vis tik pirmosios instancijos teismas šios eksperto išvados nevertino, nenurodė jokių argumentų ar motyvų, kodėl ji atmetama bei nevertinama.

10. Pareiškėja nurodo, kad liudytojų A. P., D. M. parodymai bei nepriklausomo eksperto išvada visiškai patvirtina, jog traktorius valydamas sniegą šepečio apsauginės dalies apatiniu varžtu kliudė laiptus ir juos apgadino. Tokiai išvadai neprieštarauja ir ekspertizės aktas, kuris buvo surašytas pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog nebuvo kontakto, kadangi tarp laipto ir traktoriaus galinio padargo yra pakankamai žymus tarpas, nėra paliesta sniego danga, esanti tarp laipto ir traktoriaus galinio padargo, nėra matomos jokios laipto nuolaužos pravažiavus traktoriui, yra nepagrįsti. A. K. aiškina, jog šepetys valo sniegą, sniegas iš po besisukančio ir paviršių liečiančio šepečio virsta į šonus, todėl akivaizdu, kad tarp laiptų ir šepečio, šepečiu pravažiavus, liko purus ir aukštesnis sniego ruoželis, kuriam apsaugos dangtis, nors apsaugos tvirtinimo varžto galvute ir lietė laipto kampą, nesutrukdė susidaryti, nes apsaugos dangtis neliečia žemės ir po juo sniegas, kuris ištiško iš po šepečio, liko. Tas pats susidaręs puraus sniego ruoželis uždengė ir nutrupėjusias detales. Aplinkybė, kad liudytojas A. P. laipto apgadinimus pastebėjo ne tą pačią dieną, o po poros dienų, nereiškia, kad traktorius, važiuodamas pro laiptus, su savo valymo įrenginiu nekliudė laiptų.

11. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus ir nešališko visų aplinkybių tyrimo bei priimdamas procesinį sprendimą nesivadovavo įstatymu, nepagrįstai atsisakė vertinti nepriklausomo eksperto išvadą. Skundžiamoje nutartyje teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino byloje esantį vaizdo įrašą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjos A. K. skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi pagrįstai paliko galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresniosios specialistės 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, ir A. K. skundo netenkino.

13. ANK 593 straipsnyje yra nurodyti administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai. Aptariamame ANK straipsnyje iš tikrųjų, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nėra nurodyta pareigūno, kuris atliko administracinio nusižengimo tyrimą, teisė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Vis tik tai nereiškia, jog pareigūnas, kuris atliko administracinio nusižengimo tyrimą, esant vienam iš ANK 591 straipsnyje numatytų pagrindų, negali priimti sprendimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes ANK 593 straipsnyje yra nustatyta tik tai, kokius procesinius veiksmus pareigūnas gali atlikti siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Klausimus, susijusius su tyrimo pabaiga, reglamentuoja ANK XXXI skyriaus nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tyrimą atlikusio pareigūno teisė/pareiga nutraukti administracinio nusižengimo teiseną yra numatyta ANK 608 straipsnio 6 dalyje, kurioje yra nustatyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 591 straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, t. y. institucijos atstovė, atlikusi tyrimą ir nustačiusi aplinkybę, numatytą ANK 591 straipsnio 1 punkte, kuri reiškia, jog administracinio nusižengimo protokolas negali būti surašytas, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Čia pabrėžtina, jog ANK 591 straipsnio 1 punkte yra imperatyviai nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tai reiškia, kad, nustačius minėtą aplinkybę, yra galimas tik vienas elgesio variantas – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tokiu atveju administracinio nusižengimo protokolas nėra surašomas ir joks bylos nagrinėjimas nevyksta.

Žemesnės instancijos teismas

14. Niekuo nepagrįstas apeliantės teiginys, jog tyrimą atliko policijos pareigūnė, kuri pagal savo pareigas ir kvalifikaciją gali atlikti tik paiešką, bet ne eismo įvykio tyrimą. Iš viešai prieinamų duomenų apie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio vyresniųjų specialistų atliekamas funkcijas matyti, jog jie tiria ir nagrinėja Kelių eismo taisyklių pažeidimų, eismo įvykių administracines bylas, skiria administracines nuobaudas ir t. t.

15. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su teiginiu, kad policijos pareigūnės atliktas tyrimas nebuvo išsamus, jo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Tokius teiginius akivaizdžiai patvirtina faktas, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, atliko papildomus veiksmus, kurių metu buvo gauti bylai reikšmingi duomenys. Vis tik tai, jog policijos pareigūnė pareiškėjos nurodytas aplinkybes ištyrė neišsamiai, dalis reikšmingų aplinkybių buvo nustatyta tik nagrinėjant pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teisme, savaime nereiškia, kad policijos pareigūnės 2019 m. balandžio 2 d. nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, turėjo ar turi būti panaikintas. Policijos pareigūnės atlikto tyrimo trūkumai buvo ištaisyti nagrinėjant A. K. skundą pirmosios instancijos teisme. Čia pabrėžtina, jog A. K. apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo atliktu surinktų duomenų vertinimu, tačiau nėra keliami klausimai, susiję su byloje surinktų duomenų pakankamumu, siekiant tinkamai įvertinti nustatytas aplinkybes bei priimti teisingą sprendimą.

16. ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 7 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, jog, norint bet kurią pavojingą visuomenei ir priešingą teisei veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, ar tai nebuvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, o gal buvo kitos priežastys, dėl kurių šis asmuo nebuvo pajėgus teisingai orientuotis kilusioje situacijoje. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kaltu dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

17. Šioje byloje yra nustatyta ir dėl to nekyla jokių ginčų, kad 2018 m. gruodžio 17 d., apie 02.30 val., UAB „Mano aplinka“ priklausantis traktorius, kurį valdė D. M., su valymo padargu šaligatviu pravažiavo pro pastato, esančio V. Mykolaičio-Putino g. 8, Vilniuje, laiptus ir po poros ar kelių dienų buvo pastebėtas šių laiptų pakopos kampo apgadinimas. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad laiptų pakopa buvo sugadinta 2018 m. gruodžio 17 d., apie 02.30 val., D. M. vairuojamo traktoriaus traukiamu valymo padargu.

18. Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog jis 2018 m. gruodžio 17 d., apie 02.00 val., buvo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) . Pro langą jis pamatė pravažiuojantį traktorių, kuris nuo šaligatvio valė sniegą. Tuomet liudytojas išgirdo stiprų trenksmą. Po kelių dienų jis pamatė nuskeltą laiptų pakopos dalį ir suprato, kad laiptus apgadino pro juos pravažiavęs traktorius su valymo padargu (b. l. 31). Tokias pačias aplinkybes liudytojas nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 9). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tokie liudytojo paaiškinimai nei juos vertinant atskirai, nei kartu su kitais byloje užfiksuotais duomenimis, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, kad laiptai iš tikrųjų buvo apgadinti būtent 2018 m. gruodžio 17 d. apie 02.00 val.

19. Liudytojo A. P. parodymai leidžia daryti tik prielaidą, kad traktoriaus tempiamas valymo padargas galėjo kliudyti laiptus, tačiau šio fakto nepatvirtina. Kita vertus net jeigu ir būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog liudytojo girdėtą stiprų garsą sukėlė laiptų ir valymo padargo kontaktas, tai dar nereiškia, kad šio kontakto metu buvo padaryti kokie nors apgadinimai laiptams. Čia būtina pažymėti, kad laiptų apgadinimas buvo pastebėtas tik praėjus porai ar kelioms dienoms po liudytojo nurodytų įvykių, todėl neatmestina reali tikimybė, kad laiptų pakopa galėjo būti apgadinta kitu metu bei esant kitoms aplinkybėms, nei subjektyviai įvertino A. P.. Pastebėtina ir tai, kad iš liudytojų D. M. bei S. D. paaiškinimų matyti, jog jie įvykio vietoje darbines funkcijas atliko ne vieną kartą.

20. Be to, vertinant liudytojo A. P. parodymų patikimumą būtina atsižvelgti į tai, kad savo paaiškinime liudytojas nurodė, jog jo kalbintas traktoriaus vairuotojas jam teigė, kad jo kolega iš kitos pamainos sakė, jog sugadino laiptus. Vis tik tokias A. P. nurodytas aplinkybes paneigia liudytojo D. M. bei S. D. paaiškinimai. D. M. nurodė, kad jis savo kolegai nėra sakęs, jog apgadino laiptus, o S. D. tvirtino, kad jis apskritai nebendrauja su D. M. ir šis jam nepasakojo, jog apgadino laiptus. Taigi liudytojo A. P., kuris yra susijęs su pareiškėja tarnybiniais ryšiais, parodymų objektyvumas, o tuo pačiu ir patikimumas kelia abejonių.

21. Byloje esančiame vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip traktorius su valymo padargu pravažiuoja pro pat laiptus. Šiame vaizdo įraše nėra užfiksuota jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pro laiptus pravažiuojančio traktoriaus traukiamas valymo padargas kaip nors kontaktuotu su laiptais. Ekspertas K. G., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kategoriškai nurodė, kad vaizdo įraše traktoriaus ir jo valymo agregato kontakto su laipto kampu nėra užfiksuota. Tuo pačiu paaiškino, jog toks kontaktas galėjo likti užkadryje. Pravažiuojantis traktorius laiptų kampą galėjo liesti tik kokia nors išsikišusia detale, pavyzdžiui, traktoriaus prievado apsaugos varžtu, tačiau vaizdo įraše nesimato joks mechaninis traktoriaus priekabos poslinkis, kuris yra neišvengiamas nuo kinetinio smūgio (b. l. 47). Taigi akivaizdu, jog vaizdo įraše užfiksuoti duomenys taip pat nepatvirtina, jog tarp traktoriaus valymo padargo ir laiptų pakopos buvo koks nors kontaktas.

22. Siekiant pašalinti kilusias abejones, byloje buvo paskirta trasologinė ekspertizė, kurios rezultatai iš esmės patvirtino eksperto K. G. paaiškinimus, duotus pirmosios instancijos teisme. Ekspertizės akte Nr. 11-1536 (19) nurodyta, kad pagal vaizdo įrašą nustatyti, ar mechaninis valytuvas, pakabintas prie traktoriaus šiam valant sniegą, atsitrenkė į apatinio laipto kairįjį kampą, negalima. Mechaniniam valytuvui užkliuvus už apatinio laipto kampo šepečio pavaros apsauginio dangtelio apatine sritimi, čia esančių tvirtinimo varžtų galvutės, dėl tampriųjų deformacijų traktoriaus „Kioti CK35“ hidraulinėje padargų pakabinimo sistemoje ir traktoriaus galinių ratų padangų šlyties, valytuvui pasilinkus į šalį, būtų praslydę pro laiptų kampą palikdamos tikėtina nežymius slydimo pėdsakus (b. l. 67-72). Čia pastebėtina, jog ant laiptų nėra užfiksuota jokių slydimo pėdsakų.

23. A. K. tvirtina, kad ekspertizės akte Nr. 11-1536 buvo vertinamas traktoriaus valymo padargas, kuris iš tikrųjų įvykio metu nebuvo naudojamas, todėl šiame ekspertizės akte padarytomis išvadomis neturėjo būti vadovaujamasi, o turėtų būti remiamasi duomenimis užfiksuotais eksperto išvadoje Nr. MV 2019-71. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir eksperto išvadoje Nr. MV 2019-71 užfiksuoti duomenys nepatvirtina to, kad 2018 m. gruodžio 17 d., apie 02.30 val., valymo padargu buvo kliudyta ir apgadinta laiptų pakopa. Iš tikrųjų iš eksperto išvados Nr. MV 2019-71 matyti, kad joje yra nurodoma, jog tikėtina, kad laiptų pažeidimas galėjo būti padarytas dėl konkretaus įrenginio prievado išorinio dangčio apatinio varžto galvutės galimo kontakto su laiptų apatinės pakopos kampine dalimi, kurio metu galėjo nuskilti laiptų kampinės dalies fragmentas. Taigi nekyla abejonių, kad tuo atveju, jeigu įrenginio prievado išorinio dangčio apatinio varžto galvutė kontaktavo su laiptų apatinės pakopos kampine dalimi, laiptai galėjo būti apgadinti. Vis tik hipotetinė tikimybė, kad laiptų apgadinimas galėjo būti padarytas konkrečiu valymo padargu, nereiškia, jog laiptų apgadinimas buvo padarytas tirtomis aplinkybėmis, kad tarp padargo ir laiptų nustatytomis aplinkybėmis apskritai įvyko koks nors kontaktas.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti faktai, leidžia teigti, jog eksperto išvadoje Nr. MV 2019-71 nurodoma varžto galvutė, kuria galėjo būti apgadinta laipto pakopa, įvykio metu iš tikrųjų buvo toliau nuo laiptų nei įrenginio prievado išorinio dangčio dviejų galinių aukščiau esančių varžtų galvutės, nes šis prievadas įvykio metu savo plokštuma judėjo ne lygiagrečiai laiptų plokštumai (laiptų plokštuma I ? I prievado išorinio dangčio plokštuma), o buvo pakrypęs įstrižai, t. y. priekinė jo dalis buvo nukreipta nuo laiptų (laiptų plokštuma I ? / prievado išorinio dangčio plokštuma) (pasukimo kampas yra akivaizdžiai matomas ekspertizės akte Nr. 11-1536 (19) esančiame 5 paveikslėlyje (b. l. 69)). Šis faktas taip pat kelia abejonių dėl to, kad laiptų pakopa buvo apgadinta 2018 m. gruodžio 17 d., apie 02.30 val.

25. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, dėl aplinkybės, jog laiptų pakopa buvo apgadinta 2018 m. gruodžio 17 d. sniegą valančio traktoriaus valymo padargu, kyla pagrįstų abejonių, kurių pašalinimui buvo išnaudotos visos galimybės, todėl šios abejonės vertintinos galimo kaltininko D. M. naudai. Taigi konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi pagrįstai paliko galioti policijos pareigūnės 2019 m. balandžio 2 d. nutarimą, o A. K. skundo netenkino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ugnius Trumpulis