Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V., jo atstovui advokatui E. P. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2016-12-18, apie 9.28 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 52, vairavo automobilį Subaru Outback, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,04 promilės girtumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. V. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad tik dėl tam tikrų aplinkybių vairavo automobilį.

Atstovas paaiškino, kad A. V. atžvilgiu galėtų būti taikomas ATPK 30¹ straipsnis ir skirti kuo mažesnę nuobaudą. Jo darbas yra susijęs su teise vairuoti, asmuo nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir A. V. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2), patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesterio patikra galioja iki 2017-04-10 (b. l. 3), tarnybiniai pranešimai (b. l. 4, 5), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 9-14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą administracinių nusižengimų kodekso straipsnį tik tokiu atveju, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymų Administracinių nusižengimų kodekse numatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. A. V. padaryta veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Įvertinus ATPK 126 straipsnio 1 dalies ir ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijas, tai, kad abiejose straipsnių sankcijose numatyta tokia pati nuobauda, laikytina, kad Įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos leidžia veikos neperkvalifikuoti ir skirti ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą. Esant nurodytoms aplinkybėms, byla dėl A. V. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas girtumas, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

A. V. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė- nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, A. V. skirtina bauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 24 straipsnio 3 dalis, 27 straipsnis, 30 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog A. V. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonės neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą A. V., atsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skiria minimalią nuobaudą numatytą ATPK 126 str. 1 d. straipsnio sankcijoje. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, A. V. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaiviame stovyje automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis A. V. atžvilgiu netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 27 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 126 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16064237122.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.