Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. E. ieškinį atsakovui E. D. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Neringos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir jaunimo reikalų skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. E. 2015 m. liepos 16 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. D. dėl nepilnamečiui sūnui N. D., gim. 2005 m. kovo 27 d., priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimu, kuris buvo iš dalies pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi, iš atsakovo nepilnamečiui šalių sūnui N. D. buvo priteistas 300 Lt dydžio kasmėnesinis išlaikymas. Ieškovė prašo išlaikymo dydį padidinti iki 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovo 1 390,18 EUR išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovo E. D. atstovas pateikė teismui prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą, kadangi ieškovė I. E. savo ir nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą yra deklaravusi Neringos mieste.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi atsakovo atstovo prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė I. E. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, nurodydama jog gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovas - (duomenys neskelbtini), Neringa. Ieškovės teigimu, ji persikraustė gyventi į Vilniaus miestą, ieškosi darbo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nepilnametis sūnus N. D. mokosi Vilniaus Jeruzalės mokykloje, lanko Vilniaus futbolo mokyklą „Audra“. Byloje pateiktos SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sąskaitos-faktūros, patvirtina, jog I. E. ir jos sūnus naudojasi Vilniaus transporto paslaugomis. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovės faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, o ne Neringos mieste, todėl, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 4 dalimi, ieškovė turėjo teisę pateikti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovas E. D. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir patikslinto ieškinio teismingumo klausimą spręsti iš esmės. Nurodo, jog ieškovės ieškinys yra pareikštas, pažeidžiant ieškinio teismingumo taisykles, t.y. ne pagal ieškovės deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl laikytina, kad bylą nagrinėja neteisėtos sudėties teismas. Priimant ieškinį pažeistos ir materialinės teisės normos, nes ieškovė tiksliai nenurodė, kur ji nuolatos gyvena ir kokie jos socialiniai ryšiai Vilniaus mieste. Aplinkybės, kad N. D. mokosi, lanko užklasinę veiklą bei naudojasi viešuoju transportu Vilniuje, negali paneigti fakto, kad ieškovės ir sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Neringoje. N. D. čia praleidžia savo laisvadienius ir atostogas su tėvu. Atitinkamai oficialus ieškovės faktinės gyvenamosios vietos statusas negali būti paneigtas laikino apsigyvenimo Vilniaus miesto apylinkėse.

Ieškovė I. E. atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra Vilniuje ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai apie tai, jog vaikas mokosi Vilniaus vidurinėje mokykloje, lanko futbolo mokyklą, esančią Vilniuje, ieškovė registruota Vilniaus darbo biržoje, ieškovės sutuoktinio vardu yra sudaryta gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartis. Gyvenamosios vietos klausimą atsakovas klaidingai tapatina su deklaruota gyvenamąja vieta.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

CPK 29 straipsnis nustato bendrą taisyklę, jog ieškiniai yra pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnyje išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Tai yra viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų. Teismingumas ieškovo pasirinkimu nustatomas bylose, kuriose yra ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, todėl ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos. Teismingumas ieškovo pasirinkimu numatytas ir šeimos bylose. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Palengvinant kreipimosi į teismą tvarką, siekiama užtikrinti mažiau socialiai apsaugotų asmenų, atstovaujančių ir ginančių nepilnamečių asmenų interesus, teises ir interesus.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ieškiniui, kurio vienas iš reikalavimų – padidinti nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydį, taikomos alternatyvaus teismingumo taisyklės. Šį ieškinį ieškovė, remdamasi CPK 30 straipsnio 4 dalimi, pareiškė savo gyvenamosios vietos – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tuo tarpu atsakovas ginčija aplinkybę, jog ieškovė gyvena Vilniuje ir nurodo, jog jos bei nepilnamečio šalių vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra Neringos mieste. Pateikia teismui tai pagrindžiantį rašytinį įrodymą – pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Tačiau, kaip iš esmės teisingai nurodo ieškovė, atsakovas gyvenamąją vietą klaidingai tapatina su deklaruota gyvenamąja vieta.

Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamu atveju šalių sūnus N. D. nuo 2015 m. sausio 18 d. mokosi Vilniaus Jeruzalės mokykloje, nuo 2015 m. vasario 1 d. lanko Vilniaus futbolo mokyklą „Audra“. Byloje esančios SĮ „Susisiekimo paslaugos“ sąskaitos-faktūros, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartis, Vilniaus teritorinės darbo biržos pažyma, Vilniuje esančių parduotuvių, teatrų bilietai, patvirtina, jog I. E. ir N. D. nuolatos gyvena Vilniaus mieste. Tuo tarpu atsakovas nesutikimą su nurodyta gyvenamąja vieta grindžia vien tik ieškovės ir nepilnamečio sūnaus deklaruota gyvenamąja vieta bei aplinkybe, jog sūnus savo laisvadienius bei atostogas leidžia Nidoje. Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes, kaip jau minėta, įstatymas nereikalauja reikšti ieškinį pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovės gyvenamoji vieta laikytina vieta, kurioje ji faktiškai dažniausiai gyvena, t.y. Vilniuje, kas yra įrodyta į bylą pateiktais pakankamais įrodymais. Atsakovas šios aplinkybės įstatymų nustatyta tvarka nepaneigė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.