Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

2016 m. kovo 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P.T. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 15-IL-85-00430-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas P.T. yra nuo 1992 06 16 medžiotojas ir jam Klaipėdos apskrities VPK yra išdavęs leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus - (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo skyriuje gauta informacija, kad P.T. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-56367-15, kuriame kaltinamas padaręs nusikaltimą, matytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas 2015 m. nu lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 15-IL-85-00430-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ nusprendė panaikinti pareiškėjui P.T. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus -(duomenys neskelbtini). įpareigoti P.T. per 1 mėnesį pateikti pasiūlymą dėl ginklų realizavimo nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą informuotas pareiškėjas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteismins tyrimas Nr. 01-1-56367-15 kaltininkui ir nukentėjusiąjai V.T. susitaikius, šis nutarimas patvirtintas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad P.T. 2015 10 11 apie 00.10 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu sumušė V.T. –sudavė du smūgius į veidą, po to kieme kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, tuo padaydamas (duomenys neskelbtini) lūžį (duomenys neskelbtini) danties srityje ir sukeldamas nukentėjusiąjai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais P.T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui). P.T. teisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino. Nutarimo bei teismo nutarties įstatymo nustatyta tvarka neginčijo.

Atsakovas, priimdamas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 15-IL-85-00430-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog B, C kategorijų ginklų, šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnis numato leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Šioje byloje svarbu yra nustatyti, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę ir, remiantis jais, priėmė sprendimą, t. y. neveikė ultra vires. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Aukščiau nurodytu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-56367-15 nustatyta ir įrodyta, jog pareiškėjas, būdamas neblaivus, padarė smurtinio pobūdžio veiką, pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Pareiškėjas, darydamas smurtinio pobūdžio veikas, kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pareiškėjo teigimas, kad jo veika sutuoktinės atžvilgiu nesusijusi su ginklo laikymu, nepaneigia jo grėsmės kėlimo kitų asmenų saugumui.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešioti) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas, kaip minėta, būdamas neblaivus padarė smurtinio pobūdžio veiką. Tokie pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

Visuma faktinių aplinkybių (kurios nustatytos skundžiamame sprendime ir kurias patvirtina byloje surinkti įrodymai) įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Kaip minėta, duomenys Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra ir teisėjų kolegija, įvertinusi jau minėtus rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2015 11 13 nutarimas Nr. 01-1-56367-15 nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 33-1-00064-14 (b.l. 56-60) buvo pakankamas teisėtam sprendimui priimti. Institucija taip pat išpildė minėtoje teisės normoje jai numatytą pareigą skundžiamą sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklą motyvuoti. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus dokumentus: ūkininko pažymėjimą, paraiškas gauti tiesiogines išmokas, deklaracijas, teismo posėdyje kaltės neigimą, kai jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu, vertinti kaip nepriekaištingą reputaciją nėra pagrindo, nes byloje esantys įrodymai, anksčiau teistas, nors ir teistumas išnykęs, devynis kartus baustas administracine tvarka, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį neigiamai. Tiek pareiškėjo nurodytos aplinkybės, tiek liudytojos sutuoktinės V.T. nenuoseklūs parodymai negali būti pagrindu panaikinti atsakovo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 15-IL-85-00430-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ ir leisti P.T. laikyti (nešiotis) ginklus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Išdėstytų motyvų pagrindu, darytina išvada, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įvertinęs duomenis apie pareiškėjo padarytus teisės normų pažeidimus, pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Išanalizavus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 15-IL-85-00430-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, jo priėmimo metu nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo P.T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.