Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-12 · Civilinė byla Nr. 2A-3049-115/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-28Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-12
Bylos Nr.
2A-3049-115/2012
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00236-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
Labdaros, paramos fondo Širvintų parapijos
Civilinė byla Nr. 2A-3049-115/2012Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00236-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 11.9.13.; 16.2.4.; 121.14.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namams ir Širvintų šv. Arkangelo Mykolo parapijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Nustatyta, kad ieškovas 2012 m. vasario 22 d. atsakovo buvo atleistas iš Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų valdytojo pareigų.

Šalies argumentai

Ieškovas teismo prašė pripažinti jo atleidimą neteisėtu ir grąžinti jį į buvusias pareigas; iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos: po 3000 litų už kiekvieną pilną mėnesį ir po 136,36 litus už kiekvieną darbo dieną; iš atsakovo priteisti 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas galėjo nutraukti neterminuotą darbo sutartį su ieškovu tik dėl svarbių priežasčių, prieš tai jį raštu įspėjęs prieš du mėnesius bei negalėjo to padaryti ir atleisti iš darbo ieškovo jo laikino nedarbingumo laikotarpiu. Atsakovas yra ne pelno siekianti organizacija, savo veikla ir sandara yra artima viešajai įstaigai, todėl Širvintų parapijos globos namų valdytojo darbo santykiams taikomi tokie patys teisės aktai kaip ir viešosios įstaigos vadovo, todėl analogiškai ir ieškovui, netaikomas atšaukimo institutas, kurio taikymas darbo teisėje vertinamas kaip darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Kadangi teisės aktuose nėra nustatyti specialūs darbo sutarties su Širvintų parapijos globos namų vadovu nutraukimo pagrindai, todėl ieškovo darbo sutarties nutraukimui taikytini bendrieji DK įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Širvintų parapijos globos namų steigėjas yra Širvintų bažnyčios taryba, todėl tik jos kompetencijai priklauso atleisti iš pareigų fondo vadovą, todėl abejotina, ar parapijos klebonas be Bažnyčios Tarybos raštiško sprendimo, galėjo priimti skundžiamą sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Atsakovas neteisėtai atleisdamas ieškovą iš darbo pažeidė jo orumą, viešai pažemino ir sumenkino jo reputaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad labdaros fondo vadovui, kaip ir uždarosios bendrovės vadovui, skirtingai nei viešosios įstaigos vadovui taikomas atšaukimo institutas. DK nėra išsamiai nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai, darbo sutartis gali būti nutraukta ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju ieškovas dirbo Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų vadovu. Labdaros ir paramos fondų veiklą reglamentuoja Labdaros ir paramos fondų įstatymas. Šio įstatymo 8 str. 2 d. 3 p. suteikia dalininkų susirinkimui atšaukti fondo vadovą, t.y. jame, kaip ir Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas vadovo atšaukimo institutas, kurio nenumato Viešųjų įstaigų įstatymas. Taigi, Labdaros ir paramos fondų įstatyme - nustatytas teisinis reglamentavimas skiriasi nuo Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyto reguliavimo, todėl šioje byloje nėra pagrindo remtis ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009. Pagrindo priešingai išvadai padaryti nesuteikia ir tai, kad labdaros fondų ir viešųjų įstaigų funkcijos ir tikslai panašūs. Šiuo atveju būtina remtis konkrečios įstaigos veiklą reglamentuojančių aktų nuostatomis – šiuo atveju Labdaros ir paramos fondų įstatymu.

Anot teismo, Labdaros ir paramos fondų įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę atšaukti vadovą, rodo, kad fondo ir jo vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl DK yra nustatytos išimtys su fondo vadovu sudaromoms darbo sutartims. Viena iš nurodytų išimčių yra ta, kad su fondo vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytais pagrindais. Labdaros ir paramos fondo vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą fondo vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti, o fondo vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu.

Teismo vertinimu, nuo labdaros ir paramos fondo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso fondo veikla ir kaip šiuo atveju, net išlikimas. Labdaros ir paramos fondo vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti fondo vardu, savo veiksmais fondui sukurti teises ir pareigas, tam tikra apimtimi disponuoti jo turtu. Dėl tokios vadovo pareigybės reikšmės būtinas labdaros ir paramos fondo steigėjo pasitikėjimas juo. Fondo steigėjui praradus pasitikėjimą vadovu ar nusprendus operatyviai koreguoti fondo valdymą bei konstatavus, kad kito asmens gebėjimai valdyti fondą didesni ir tai suteiks fondui daugiau naudos, įstatymas suteikia teisę atšaukti vadovą iš pareigų. Tokie valdymo organų teisiniai santykiai, kurių pagrindinis tikslas – veikti fondo naudai yra specifiniai, o tų santykių ypatumai lemia kitokius labdaros ir paramos fondo vadovo darbo sutarties pasibaigimo pagrindus nei numatyta DK.

Iš byloje esančių Širvintų parapijos globos namų įstatų 5.1 p. 2 pap. matyti, kad globos namų steigėjui suteikiama teisė skirti ir atleisti fondo vadovą. Nagrinėjamu atveju Globos namų steigėjas buvo Širvintų bažnyčios taryba. Kaišiadorių vyskupijos kurijos paaiškinime nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojančias Kanonų teisės kodekso nuostatas bažnyčių tarybų nėra ir egzistuoja tik Pastoracinės tarybos parapijoje, kurios turi ekonominės tarybos statusą. Šios tarybos turi tik patariamąjį balsą ir klebonas su jomis turi tartis tik spręsdamas dėl didesnių parapijai tenkančių ekonominių išlaidų. Remiantis Kanonų teisės kodekso reikalavimais ir Lietuvos vyskupų konferencijos nuorodomis, Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų steigėjas yra Širvintų šv. Arkang. Mykolo parapija, atstovaujama parapijai priskirto klebono – kunigo L. K.. Remdamasis tuo teismas darė išvadą, kad kunigas L. K. turėjo visas steigėjo teises ir galėjo atšaukti ieškovą iš fondo vadovo pareigų.

Teismas konstatavo, kad DK 131 str. 1 d. nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas fondo vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio fondo steigėjo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti fondo interesus. Tai paneigtų labdaros ir paramos fondo ir jo vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį, kurią patvirtina vadovo atšaukimo teisė, ir tikslus. Dėl šios priežasties DK 131 str. 1 d. 1 p. nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti ieškovas kaip fondo vadovas. Be to, atleidimo dieną ieškovas pasirašė raštą kaip vadovas ir dalyvavimo oficialiame susitikime, t.y. vykdė vadovo funkcijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. Š. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Skundą grindžia tokiais argumentais:

1. DK 129 str. 1 ir 2 d., 130 str. 1 ir 2 d. bei 131 str. 1 d. 1 p. yra numatyti aiškūs ir nedviprasmiški reikalavimai, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbiu priežasčių, prieš tai jį raštu įspėjęs prieš du mėnesius bei negali atleisti iš darbo, jo laikino nedarbingumo laikotarpiu. Byloje nenustatytos DK 129 str. 2 d. numatytos svarbios atleidimo aplinkybės. Aplinkybių, kad apeliantas iš darbo buvo atleistas iš anksto neįspėjus ir laikino nedarbingumo metu, neginčija patys atsakovai, su tuo sutinka ir teismas.

2. Teismas netinkamai taikė Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 str. 2 d. 3 p., nes neatsižvelgė į kitą jos dalį ir byloje esančius įrodymus. Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 str. 2 d. 3 p. nurodoma, kad fondo dalininkas gali skirti ir atšaukti vienasmenį valdymo organą, jeigu fondo įstatai nenumato kitaip. Labdaros ir paramos fondo Širvintų rajono parapijos globos namų įstatų 5.1. d. 2 p. nurodoma, kad fondo steigėjo kompetencijai priklauso skirti ir atleisti iš pareigų globos namų vadovą. Širvintų parapijos globos namų vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.1 p. nurodyta, kad globos namų vadovą skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų globos namų steigėjas. Dėl to, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti tą Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 str. 2 d. 3 p. nuostatos dalį, kuri reglamentuoja, kad fondo dalininkas fondo vadovą gali skirti ir atleisti iš darbo taip, kaip tai reglamentuoja fondo įstatai. Širvintų parapijos globos namų įstatuose fondo vadovo atšaukimas iš pareigų nenumatytas. Be to, atsakovo Širvintų Šv. Mykolo parapijos veikla reglamentuoja Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo, kurio 17 str. numatyta, kad religinės bendrijos ir centrai turi teisę priimti į darbą asmenis, su kuriais sudaroma darbo sutartis, o 18 str. numatyta, kad asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį religinėse bendruomenėse, bendrijose ar centruose, jų įstaigose taikomos teisės ir garantijos, nustatytos įstatymų.

3. Teismo argumentai, kad fondo ir jo vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, jam suteikiami platūs įgaliojimai veikti fondo vardu, dėl to yra būtinas labdaros ir paramos fondo steigėjo pasitikėjimas juo, taip pat yra nepagrįstas. Pats teismas netyrė aplinkybės dėl pasitikėjimo fondo vadovu.

4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad atsakovas Širvintų parapijos globos namai savo veikla ir sandara yra artimas viešajai įstaigai. Tokiu būdu buvo neatsižvelgta ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl viešosios įstaigos vadovo atleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Iš byloje esančių Širvintų parapijos globos namų įstatų 3.2., 4.3-4.6, 5.3.-5.4., 6.2.-6.3. p., Širvintų parapijos globos namų vidaus darbo tvarkos taisyklių 2.4., 4.2., 6.1-6.3. p. matyti, kad jokie pavedimo teisiniai santykiai tarp atsakovų ir apelianto atsiradę nebuvo. Santykių, susijusių su ES paramos gavimo tvarkymu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Pagal jokius teisės aktus į Širvintų parapijos globos namų valdytojo pareigas neįėjo paramos tvarkymas ir valdytojo atleidimas iš pareigų niekaip negalėjo būt susijęs su pavedimo teisiniais santykiais. Tą patvirtina ir Širvintų parapijos globos namų socialinio darbuotojo pareiginių nuostatų 1.7 p. Dėl to, Širvintų parapijos globos namų valdytojo atžvilgiu netaikytos kasacinio teismo suformuluotos teismų praktikos nuostatos, liečiančios darbo teisinių santykių ir darbo socialinių garantijų reglamentavimą akcinių bendrovių vadovų atžvilgiu.

5. Teismas nepagrįstai rėmėsi Kanonų teisės kodekso reikalavimais, o ne Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Apeliantas teismo prašė iš atsakovų išreikalauti jų įstatus, tačiau atsakovai vietoj jų pateikė Kaišiadorių Vyskupijos kurijos 2012 m. gegužės 18 d. paaiškinimą. Iš Širvintų parapijos globos namų įstatų 1.1., 5.1. p. matyti, kad fondo steigėjas yra ne klebonas, o Bažnyčios Taryba ir tik jos kompetencijai priklauso atleisti iš pareigų fondo vadovą. Vienintelis įrodymas apie Bažnyčios Tarybos statusą yra Kaišiadorių Vyskupijos kurijos 2012 m. gegužės 18 d. paaiškinimas. Būtent juo teismas ir turėjo vadovautis, o ne Širvintų parapijos globos namų įstatų 5.1 p.

6. Neteisėtai atleisdamas apeliantą iš darbo atsakovo Širvintų Šv. Mykolo parapija pažeidė jo orumą, viešai pažemino ir sumenkino jo reputaciją, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra gimęs ir užaugęs Širvintose, čia palaidoti jo tėvai, su šiuo miestu apeliantas sieja savo tolimesnę ateitį, kad apeliantas yra pačios religinės bendruomenės narys. Apelianto atleidimas „meta šešėlį“ jo sąžiningumui, gebėjimui dirbti su ES parama ir t.t.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą grindžia tokiais atsikirtimais:

1. Teismas pagrįstai sprendė, kad DK 124 str. 1 d. 1 p., Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 str. 2 d. 3 p. bei Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų įstatų 5.1. p. 2 d. sudaro specialų teisinį pagrindą darbo sutarties nutraukimui, nes labdaros ir paramos fondo dalininkams suteikia absoliučią teisę nutraukti darbo sutartį su fondo valdyba, todėl bendrieji DK įtvirtinti darbo sutarties nutraukimo pagrindai šiuo atveju nėra taikomi.

Šalies argumentai

2. Apeliantas klaidingai – siaurinamai, sau palankia prasme interpretuoja ir aiškina Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytas fondų dalininkų įgaliojimus dėl vadovo atleidimo ir nepagrįstai akcentuoja vien lingvistinį atsakovo įstatų 5.1 d. 2 p. aiškinimą. Apeliantas teisės aktus aiškina atsietai, be to, nepagrįstai vadovaujasi Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatomis, kadangi šis teisės aktas tiesiogiai nereguliuoja teisinių santykių dėl byloje sprendžiamo ginčo.

3. Šioje byloje apelianto nurodoma kasacinio teismo praktika nėra pagrindo remtis, nes Labdaros ir paramos fondų įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas iš esmės skiriasi nuo Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyto reguliavimo. Apklausti liudytojai patvirtino, kad apelianto atleidimas buvo inicijuotas dėl nekompetentingo vadovavimo, vis blogėjančios fondo finansinės padėties. Apeliantas kaip bendrovės vadovas veikė nerūpestingai, nesąžiningai, neatidžiai ir nekvalifikuotai, kas lėmė atsakovo sprendimą nutraukti darbo sutartį. Nustatyta, kad apelianto santykiai su kunigu L. K., kaip fondo steigėjo atstovu, yra konfliktiški, todėl reikalavimas dėl grąžinimo į ankstesnes pareigas yra atmestinas.

4. Apelianto argumentai dėl neteisingo materialinės teisės normų taikymo remiantis Kanonų teisės reikalavimais yra deklaratyvūs, niekuo neparemti. Šiuo metu Širvintų bažnyčioje tokio organo, kaip bažnyčios taryba, nėra, o parapijose gali veikti tik ekonominės tarybos, turinčios patariamąjį balsą. Atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo, atmestini ir argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką ir palūkanų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Pagrindinis tarp šalių kilusio ginčo aspektas yra tai, ar labdaros ir paramos fondo valdytojas gali būti atšaukiamas iš pareigų jį paskyrusio asmens nuožiūra, ar jis gali būti atleidžiamas iš pareigų tik laikantis DK nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo tarpusavio santykius nustatė specialusis Labdaros ir paramos fondų įstatymas, reglamentuojantis juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra labdaros ir paramos fondas (toliau – fondas), steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus.

Pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 str. 2 d. 3 p. visuotinis dalininkų susirinkimas, kaip aukščiausias fondo organas, renka (skiria) kolegialaus valdymo organo narius bei vienasmenį valdymo organą, kolegialaus valdymo organo pirmininką ir revizorių bei juos atšaukia, jeigu fondo įstatai nenustato kitaip. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas nustatė, kad fondo visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį fondo valdymo organą sieja ne darbo, bet pavedimo teisiniai santykiai, nebent fondo įstatuose būtų nustatyta kitaip. Todėl pirmosios instancijos teismas teisus, kad Labdaros ir paramos fondų įstatyme - nustatytas teisinis reglamentavimas skiriasi nuo Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyto reguliavimo, nes viešosios įstaigos ir jo vadovą tarpusavio santykius reguliuoja išimtinai darbo teisės normos (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 5 d.). Kadangi Labdaros ir paramos fondų įstatyme numatyta visuotinio dalininkų susirinkimo teisė atšaukti fondo vienasmenį valdymo organą iš pareigų, darytina išvada, kad su fondo valdytoju sudaryta darbo sutartis, kaip ir bendrovės bei jos vadovo tarpusavio santykių atveju, nutraukiama ne DK, bet CK ir Labdaros ir paramos fondų įstatymo nustatytais pagrindais (DK 124 str. 1 d., Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 str. 2 d. 3 p.).

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto atleidimo iš fondo valdytojo pareigų teisėtumo klausimą, privalėjo taikyti Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 str. 2 d. 3 p. numatytą išimtį, kad fondo vienasmenio valdymo organo skyrimo ir atšaukimo tvarka nustatyta fondo įstatuose gali skirstis nuo nustatytos fondo įstatuose. Labdaros ir paramos fondų įstatymo 8 str. 2 d. 3 p. nustatyta vienasmenio vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka pagal normos hipotezę nėra taikoma tais atvejais, kai fondo įstatai nustato kitokią tvarką. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas suteikė labdaros ir paramos fondų steigėjams santykinai plačią diskreciją nusistatyti individualią valdymo organų skyrimo ir atleidimo iš pareigų tvarką. Tačiau iš Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namai įstatų akivaizdžiai matosi, jog įstatuose nustatyta fondo vienasmenio valdymo organo skyrimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos įstatyme.

Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų įstatų 5.1. p. 2 pap. nustatyta, kad fondo steigėjo kompetencijai priklauso Širvintų parapijos globos namų administracijos vadovo skyrimas ir atleidimas iš pareigų, jo atlyginimo nustatymas. Fondo steigėjas buvo Širvintų bažnyčios taryba. Kadangi Širvintų bažnyčios taryba yra Lietuvos Respublikoje veikiančios religinės bendrijos vidaus valdymo organas, jo kompetenciją, sudarymo tvarką, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje garantuojamą religinių bendruomenių ir bendrijų veiklos autonomiją, nustato pati bendrija, bet ne įstatymų leidėjo išleisti teisės aktai. Todėl vienintelis šaltinis, remiantis kuriuo turi būti nustatoma Širvintų bažnyčios tarybos veikimo ir įgaliojimų apimtis, yra religinės bendrijos vidaus aktai. Kaišiadorių vyskupijos kurijos 2012 m. gegužės 18 d. paaiškinime nurodyta, kad remiantis Bažnytinės teisės nuostatomis (Kanonų teisės kodekso 532 kan.) visas iš Širvintų bažnyčios tarybos veiklos kilusias teises ir pareigas perėmė Širvintų šv. Arkang. Mykolo parapija, kurios vienasmenis valdymo organas yra vyskupo paskirtas parapijos klebonas – kunigas L. K.. Taigi kunigas L. K. veikiantis kaip Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namai steigėjas turėjo teisę tiek pagal Labdaros ir paramos fondų įstatymą, tiek pagal Labdaros ir paramos fondo Širvintų parapijos globos namų įstatus atšaukti apeliantą iš fondo valdytojo pareigų. Nors atsakovo steigėjas yra religinė bendrija, tačiau apeliantas klaidingai traktuoja tai, kaip pagrindą taikyti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 17, 18 str., nes globos namai nėra nei religinė bendrija, nei religinis centras (Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 4 str.), o jų veiklos tikslas yra ne konkretaus tikėjimo tiesų įgyvendinimas, bet socialinio pobūdžio paslaugų teikimas. Todėl atsakovo veikla nėra reglamentuoja Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuo labdaros ir paramos fondo vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso fondo veikla ir kaip šiuo atveju, net išlikimas. Todėl yra būtinas šį organo skiriančio subjekto pasitikėjimas juo. Kilus ginčui dėl fondo vadovo atšaukimo teisėtumo esminę reikšmę turi patikrinimas, ar nebuvo pažeistos atleidimo procedūros, o ne dėl kokių priežasčių vadovą paskyręs subjektas jį atšaukia, nes jį skiriančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti, kaip ir bendrovių ir jų vadovų santykių atžvilgiu. Dėl to pirmosios instancijos teismas neprivalėjo atskirai tirti aplinkybių, susijusių su fondo steigėjo pasitikėjimu jo vadovu.

Kadangi atsakovo ir apelianto tarpusavio vidiniuose santykiuose vyravo pavedimo santykiai fondo vadovo laikinas nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi atšaukti jį iš pareigų, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti fondo vadovą absoliutumui. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad DK 131 str. 1 d. 1 p. nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė garantija, kuria gali pasinaudoti apeliantas kaip fondo vadovas. Be to, šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad atleidimo dieną apeliantas pasirašė raštą kaip vadovas ir dalyvavimo oficialiame susitikime, t.y. vykdė vadovo funkcijas.

Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog apeliantas iš fondo vadovo pareigų buvo atšauktas teisėtai, teisėjų kolegija atskirai dėl apeliacinio skundo argumentų dėl neturtinės žalos priteisimo nepasisako.

Teisėjų kolegijos nuomone aukščiau paminėta patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai bei išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, iš esmės tinkamai išaiškino ir pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas, ir turėjo pagrindo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (CPK 178, 185 str.). Keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas AuruškevičiusGoda Ambrasaitė – BalynienėRūta Burdulienė