- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-28
- Bylos Nr.
- 1A-341/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Kęstutis Jucys, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- Z., Z. Š.
- Advokatai
- Kęstutis Mikšys
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. Š. (Z. Š. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo Z. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Z. Š. nuteistas už tai, kad itin žiauriai nužudė R. S. : Z. Š. 2009 m. balandžio 7 d., apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie Kariotiškių sąvartyno, esančio Lentvario sen., Trakų raj., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į krūtinę, jį pagriovė, gulinčiam nukentėjusiajam tyčia sudavė kojomis daugybę smūgių (skaičiuojant dešimtimis) į įvairias kūno vietas - krūtinę, galvą, kaklą, rankas, po ko, paėmęs kastuvą, juo tyčia sudavė R. S. daugybinius smūgius (skaičiuojant dešimtimis) į krūtinę, rankas ir galvą bei koja spaudė nukentėjusiajam kaklą, tuo padarydamas ištisinę susiliejusią kraujosruvą su dauginiais odos nubrozdinimais krūtinėje ir kaklo priekiniame paviršiuje su paliežuvio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiais bei širdies sumušimu, muštinę žaizdą pasmakrėje, daugybinius nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, abiejose rankose, nubrozdinimus ir kraujosruvas nugaroje, ir tokiu būdu, elgdamasis itin žiauriai, padarė R. S. daugybinius kūno sužalojimus, tame tarpe kaklo organų sužalojimus ir krūtinės sumušimą, nuo kurių visumos R. S. įvykio vietoje mirė.
Šalies argumentai
Nuteistasis Z. Š. apeliaciniu skundu nesutina su apygardos teismo nuosprendžiu, nurodo, kad jis davė visiškai kitokius parodymus nei tie, kurie yra užfiksuoti byloje, dėl ko jis yra neteisingai nuteistas.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Z. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
Iš nuteistojo Z. Š. apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, tvirtina, kad jo parodymai byloje užfiksuoti klaidingai, dėl ko jis nepagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie nuteistojo teiginiai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis Z. Š. prisipažino nužudęs R. S. , nurodė, kad įvykio dieną, R. S. kažkur išėjus, jis pasivijo nukentėjusįjį, tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis, pargriovęs ant žemės R. S. , šiam sudavė daugybę smūgių rankomis ir kojomis į krūtinę, galvą, rankas, mušė ir spardė R. S. kur pakliuvo, po to pasiėmęs kastuvą, juo taip pat sudavė R. S. , tada vėl nukentėjusįjį spardė kojomis, sudavė daug smūgių. Pamatęs, kad R. S. negyvas, jis pabėgo į mišką, o po kiek laiko, grįžtant iš miško, jis buvo sulaikytas. Šie nuteistojo Z. Š. parodymai užfiksuoti 2010 m. kovo 17 d. teisiamojo posėdžio protokole (t. 1, b. l. 189 – 194). Lietuvos Respublikos BPK 261 str. 6 d. yra įtvirtinta nagrinėjimo teisme dalyvių teisė per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo su protokolu susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti protokolo neteisingumą ar neišsamumą. Nuteistasis Z. Š. teisiamojo posėdžio protokolui jokių pastabų nepareiškė. Todėl, nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad jis davė visiškai kitokius parodymus nei tie, kurie užfiksuoti byloje, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, priešingai – byloje esantys įrodymai: Z. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu duoti parodymai, liudytojo policijos pareigūno E. L. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada bei kiti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad Z. Š. davė teisingus parodymus apie tai, kaip itin žiauriai nužudė R. S. . Liudytojas E. L. nurodė, kad sulaikytas Z. Š. iš karto prisipažino nužudęs R. S. , taip pat netoli įvykio vietos buvo rastas kastuvas, kuriuo Z. Š. mušė R. S. . Parodymų patikrinimo vietoje metu Z. Š. parodė, kurioje vietoje ir kaip mušė R. S. , parodė, kaip sudavė nukentėjusiajam smūgį į krūtinę, spardė nugriuvusį ant žemės nukentėjusįjį, po to atsineštu kastuvu sudavė R. S. į krūtinę ir nugarą, vėl spardė kojomis (t. 1, b. l. 82 – 95). Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 559/09 (01) R. S. mirė nuo kaklo organų ir krūtinės sumušimo, pasireiškusio ištisine susiliejusią kraujosruva su dauginiais odos nubrozdinimais krūtinėje ir kaklo priekiniame paviršiuje su paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiais bei širdies sumušimu. Po patirtų sužalojimų įvyko reflektorinis širdies – kvėpavimo veiklos sutrikimas ir sustojimas, Sužalojimai krūtinėje su širdies sumušimu padaryti daugybiniais kartotinais smūgiais (skaičiuojamais dešimtimis) kietu, buku daiktu, turinčiu sąlyginai didelį plokščią kontaktuojantį paviršių ir nedidele mase. Tokio pobūdžio sužalojimus galima padaryti smūgiuojant kastuvu. Po širdies sumušimo įvyko gyvybei pavojingas reflektorinis širdies veiklos sutrikimas, dėl ko nukentėjusysis prarado sąmonę. Paliežuvinio kaulo ir skydinės kremzlės lūžiai padaryti kartotinai traumuojant kaklą iš priekio. Tokio pobūdžio kaklo organų sužalojimas sukėlė gyvybei pavojingą reflektorinį kvėpavimo veiklos sutrikimą (bronchų spazmas patvirtintas histologiniu tyrimu). Šie sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir tiesiogiai siejami su R. S. mirtimi. Muštinė žaizda pasmakrėje, daugybiniai odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, abiejuose rankose padaryti smūgiuojant (smūgių kiekis skaičiuojamas dešimtimis) kietais, bukais daiktais (pvz., rankomis, kojomis, kastuvu). Šie sužalojimai, imant atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. S. mirė nuo kaklo organų sužalojimų ir krūtinės sumušimo visumos ( t. 1, b.l. 23 - 30). Byloje nėra duomenų, kad įvykio dieną prieš nukentėjusįjį R. S. smurtą būtų vartoję kokie nors kiti asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo, kad visus teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, tame tarpe ir sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, padarė ne kas kitas, o, būtent, nuteistasis Z. Š. , daugybę kartų (skaičiuojant dešimtimis) smūgiuodamas gulinčiam nukentėjusiajam kojomis, kastuvu bei koja suspausdamas nukentėjusiajam kaklą. Kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu, nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nuteistojo Z. Š. nukentėjusiajam R. S. kojomis bei kastuvu suduotų smūgių skaičius – dešimtimis – bei nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekis patvirtina, kad nukentėjusysis prieš mirtį jautė dideles kančias, t. y. Z. Š. gyvybę R. S. atėmė itin žiauriai. Todėl pirmosios instancijos teismas nuteistojo Z. Š. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.
Bausmė Z. Š. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Z. Š. padaryta nusikalstama veika, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Z. Š. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas, niekur nedirbantis. Z. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, Z. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, paskyrė Z. Š. bausmę, mažesnę nei baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos mediana. Z. Š. paskirtoji bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
n u taria:
nuteistojo Z. Š. apeliacinį skundą atmesti.