- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 1-1261-926/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nukentėjusysis
- V. K., R. K.
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskis
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Rimkevičiūtei, nukentėjusiosioms V. K. ir R. K., kaltinamajam M. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 kl. išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nedeklaravęs gyvenamosios vietos, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. 2013-03-19 apie 20.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tyčia abiem rankom sugriebė savo buvusiai sugyventinei V. K. už kairės rankos riešo, užlenkė jį, lauždamas ranką, ir tyčia, panaudodamas savo fizinę jėgą, vieną kartą stūmė V. K., tokiais savo veiksmais padarydamas kraujosruvas kairiame dilbyje, sukėlusias nežymų V. K. sveikatos sutrikdymą, be to, tyčia kumščiu vieną kartą smogė R. K. į galvą ties kakta ir smilkiniu, dėl ko ši petimi ir ranka atsitrenkė į duris, tokiais savo veiksmais sukeldamas R. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintuose parodymuose jis nurodė, kad V. K. yra buvusi jo sugyventinė, su kuria turi dukterį, o R. K. yra jos mama. 2013-03-19 vakare, tikslaus laiko neatsimena, atėjo adresu Ivinskio g. 30, Kaune. Prieš tai gėrė alkoholį, todėl buvo neblaivus. Atėjo norėdamas įsitikinti, jog V. K. jam melavo sakydama, kad neturi naujo draugo, nes girdėjo, kad ji jau gyvena su kitu vyru. Jis pasibeldė į duris. Nors duris pradarė, tačiau iš vidinės durų pusės buvo užkabintas kablys ir įeiti jam neleido. Matydamas, kad gražiuoju neįeis, jis, neklausdamas leidimo, jėga pastūmė duris, taip ištraukdamas kablį, kuris jas laikė. Tokiu būdu pateko į butą. Jis pyko ant V. K., todėl, panaudodamas savo fizinę jėgą, tyčia sugriebė savo buvusiai sugyventinei V. K. už kairės rankos riešo, tyčia ją stūmė, stengdamasis nustumti ją toliau nuo durų. Taip pat vieną kartą stūmė jos motiną R. K., tačiau kur jai pataikė – nebeatsimena. Po šio stūmimo R. K. krito, atsitrenkdama į duris. Supranta, kad tokie jo veiksmai sukėlė V. K. ir R. K. fizinį skausmą, galėjo padaryti ir sužalojimus. Mušdamas savo buvusią sugyventinę V. K., girdint jos motinai R. K., pagrasino V. K. užmušti, „pakasti gyvą“ ir padegti jos „lūšną“. Tą pasakė būdamas įsiutęs, pykdamas ant jos. V. K. išsigando, tačiau iš tikrųjų tikslo ją nužudyti ar padegti jos namus jis neturėjo. Buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalsti. Dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi (b.l. 38, 42).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė visiškai įrodyta:
Nukentėjusiosios V. K. parodymais. Ji nurodė, kad 2013-03-19 20.30 val. namuose buvo ji, jos mama ir jos dukrytė. Išgirdusi beldimą į duris, ji paklausė kas beldžiasi. Atsakė, kad Marius. Iš balso suprato, kad pastarasis yra girtas, todėl neįleido. Marius ėmė traukti duris, o ji laikė. Po to kaltinamasis įėjo į koridorių, tačiau koridoriuje buvo dar vienos durys. Ji su mama laikė ir tas duris, bet Marius mamą stūmė ir trenkė. Jai sugriebė už riešo ir užlenkė. Sakė, kad užmuš, pakars, sudegins namus ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, bet kad taip padarys, ji tikrai nepatikėjo. Porą kartų anksčiau kaltinamasis jos atžvilgiu yra smurtavęs, tačiau ji niekur nesikreipė. Grasinimai buvo pasakyti tarp kitų necenzūrinių žodžių, jis jokių veiksmų nesiėmė, neieškojo jokių daiktų, ketindamas įgyvendinti savo grasinimus. Nori kaltinamajam dovanoti, nes Marius yra jos dukros tėvas. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji nuoširdžiai patikėjo.
Nukentėjusiosios R. K. parodymais. Ji nurodė, kad 20.30 val. atėjo Marius, pasibaladojo į duris, bet jos jo neįleido, kadangi buvo vienos. Marius buvo stipriai išgėręs. Ji gavo smūgį ranka į galvą tada, kai Marius stūmė duris. Marius įėjęs vartojo visokius necenzūrinius žodžius. Jai asmeniškai negrasino, tik jos dukrai. Sakė, kad pakars, kad namus padegs. Marius jos atsiprašė, ji jam dovanoja.
Protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad V. K. 2013-03-19 apie 20.45 val. pranešė, kad jos neblaivus sugyventinis M. G. išplėšė iš lauko durų kablį, įėjęs į butą grasino ją nužudyti, laužė kairės rankos riešą, sukeldamas jai fizinį skausmą (b.l. 2).
Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Ivinskio g. 30-1, Kaune. Įėjimo durų vidinėje pusėje matyti skylės, ant grindų guli metalinis kablys su sulenktu vinimi. Grumtynių pėdsakų bute nesimato (b.l. 4-6).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele Nr. 1315058054-1-1, kurioje nurodyta, kad 2013-03-19 22.10 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, sumuštos dvi moterys. R. K. diagnozė: galvos plaukuotos dalies ir kairio antakio sumušimas (b.l. 13).
Specialisto išvada Nr. G732/13(02), kurioje nurodyta, kad V. K. nustatytos kraujosruvos kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais), galimai dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-03-19. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į buką paviršių turintį daiktą (-us) (b.l. 15).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1030, kuriame nurodyta, kad 2013-03-19 22.59 val. M. G. nustatytas 2,93 promilių girtumas ( b.l. 28).
Veikos kvalifikavimas pagal BK 140 str. ir įrodymų vertinimas
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolu) neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis M. G., smurtaudamas prieš V. K., t. y. sugriebdamas už kairės rankos riešo, užlenkdamas jį, lauždamas ranką, stumdamas ją, bei smurtaudamas prieš R. K., t. y. kumščiu smogdamas į galvą ties kakta ir smilkiniu, V. K. nežymiai sužalojo, o R. K. sukėlė fizinį skausmą, todėl M. G. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.
Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad M. G. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Protokole užfiksuota, kad 2013-03-19 22.59 val. kaltinamajam nustatytas 2,93 promilių girtumas (b. l. 28). Taigi kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo metu ir jo įtaka kaltinamojo veiksmams abejonių nekelia.
Veikos kvalifikavimas pagal BK 145 str. ir įrodymų vertinimas
M. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-03-19 apie 20.45 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodžiu tiesiogiai sakydamas savo buvusiai sugyventinei V. K., kad ją „pakas“, „užmuš“, „susidoros“, „padegs jos namus“, grasino ją nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kadangi prieš pagrasindamas ir iš karto po to, kai pagrasino, jis panaudojo prieš V. K. fizinį smurtą.
BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.
Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, M. G. pripažino nukentėjusiajai V. K. sakęs, jog su ja susidoros, užmuš, padegs namus, tačiau parodė, jog sakydamas tai minties nužudyti nukentėjusiąją neturėjo. Nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad M. G. jai sakęs, kad jis padegs namus, ją užmuš, bet ji iš karto suprato šiuos grasinimus kaip nerealius. Antra vertus, negalima nesutikti su kaltinamojo gynėjo argumentais, jog kaltinamasis, sakydamas tokio turinio žodžiu, nebuvo pasiėmęs nei vieno įrankio, kuriuo savo garsinimą galėjo įgyvendinti. Pavyzdžiui pasiėmęs peilį, jei jau būtų grasinęs papjauti, ar degtukus, kad galėtų padegti. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, išsakyto grasinimo turinį, darytina išvada, jog M. G. veikoje nėra BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, todėl kaltinamasis M. G. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1 p.).
Kaltinamasis M. G. neteistas (b.l. 52), baustas administracine tvarka (b.l. 53-54), nedirbantis (b.l. 55), registruotas darbo biržoje (b.l. 56), priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų gydytojų nestebimas (b. l. 60, 62).
Atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiosioms susitaikius yra visos sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 dalyje. M. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų bei su jomis susitaikė, pažadėjo daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, yra neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad M. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl baudžiamoji byla nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiosioms susitaikius, teisiamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d.
Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis naudojo smurtą prieš šeimos narį, t. y. savo buvusią sugyventinę, M. G. skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d., 5 d., BK 38 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.
nusprendė:
Baudžiamąją bylą dėl M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) padarytos nusikalstamos veikos – nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 str. 1 d.) – nutraukti kaltininkui M. G. ir nukentėjusiosioms V. K. ir R. K. susitaikius.
M. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 1 d.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str. M. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per šešis mėnesius.
M. G., kaltinamą pagal BK 145 str. 1 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.