- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-1356-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- UAB „SAAS įranga“
- Ieškovas
- UAB „Bostra“
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1356-115/2009
Teisėjas Alma Pilipaitienė Procesinio sprendimo kategorijos:
2009 m. gruodžio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „SAAS įranga“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarčių, kuriomis atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymai dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkinti civilinėje byloje Nr. 2-6523-130/09 pagal ieškovo UAB „Bostra“ ieškinį atsakovui UAB „SAAS įranga“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovas UAB „SAAS įranga“ pateikė prašymą užtikrinti galimų 910.193,35 Lt nuostolių atlyginimą, įpareigojant ieškovą pateikti banko garantiją 910.193,35 Lt sumai. Nurodė, kad 2009-05-14 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, sutriko visi atsakovo mokėjimai, įmonė privalo skolintis, kad išvengtų labai didelių nuostolių, susijusių su statybinės technikos praradimu. Atsakovas šiuo metu privalo vykdyti savo įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartis; laiku nesumokėjus įmokų, atsakovas neteks visų jau sumokėtų už įrangą įmokų ir privalės grąžinti įrangą, kas reikštų įmonės veiklos nutraukimą ir įmonės bankrotą. Nepatenkinus prašymo dėl nuostolių užtikrinimo, būtų pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, ieškovas įgytų procesinį pranašumą prieš atsakovą vien dėl to, jog jam atsiranda reali galimybė naudotis pasunkėjusia finansine atsakovo padėtimi, kadangi areštavus atsakovo pinigines lėšas, būtų sudėtinga pasirūpinti tinkamu proceso vedimu, procesinių veiksmų atlikimu, atstovavimu byloje, o dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arešto atsakovas negalėtų tinkamai vykdyti savo veiklos, sudarinėti jam reikalingus sandorius, taip būtų sudaryta galimybė diskriminuoti atsakovą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi (II t.,b.l. 3-4) atsakovo UAB „SAAS įranga“ atmetė atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2009-05-14 nutartimi teismas patenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovui priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, 54.089,46 Lt sumai, leidžiant atsakovui iš visų jo turimų sąskaitų atlikti privalomus mokėjimus valstybei bei VSDFV ir atlikti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Teismo nuomone, įrodymų, kad lizingo bendrovės ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų, gindamos savo teises, pagal su atsakovu sudarytas finansinio lizingo sutartis, atsakovas nepateikė, o savo nuostolius, galinčius atsirasti dėl piniginių lėšų arešto, įrodinėja tik teorine galimybe. Teismas pažymėjo, jog byloje turi būti pakankamai duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t.y. ieškovas negalėtų atsiradusių nuostolių atlyginti (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.). Atsakovas nepateikė duomenų apie ieškovo finansinę būklę, todėl teismas nurodė, kad ieškovo finansinės būklės negali įvertinti ir konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo jų patiriamų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Teismas sprendė, kad atsakovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio pakeitimo ar panaikinimo, 2009-05-14 nutartis dėl arešto apskųsta nebuvo, atsakovas neprašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „SAAS įranga“ pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Bostra“ 66.349,69 Lt patirtus nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašė atidėti žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi civilinėje byloje buvo areštuotos jo sąskaitos, todėl visiškai negali disponuoti savo lėšomis bei apmokėti žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartimi (II t., b.l. 1-2) atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkino. Įpareigojo atsakovą per 10 kalendorinių dienų nuo šios nutarties gavimo dienos sumokėti 1.990 Lt žyminį mokestį už teismui pateiktą priešieškinį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žyminis mokestis pagal atsakovo priešieškinio pareiškime reiškiamus reikalavimus sudaro 1.990 Lt. 2009-05-14 nutartimi areštavus atsakovo pinigines lėšas 54.089,46 Lt sumai, nutartimi leista atsakovui iš visų jo turimų sąskaitų atlikti privalomus mokėjimus valstybei bei VSDFV ir atlikti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Nors atsakovas pateikė teismui DnB NORD banko pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovo turimos sąskaitos šiame banke yra areštuotos pagal antstolio patvarkymą, teismas sprendė, jog minėta pažyma nepatvirtina, kad 2009-05-14 nutarties pagrindu yra faktiškai areštuotos visos atsakovo piniginės lėšos, esančios atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose bei kasoje, ir dėl to atsakovas negali sumokėti žyminio mokesčio už priešieškinį. Atsakovas nepateikė duomenų, kad neturi sąskaitų kituose bankuose ir kitose kredito įstaigose. Atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina, jog areštuotos ir atsakovo kasoje esančios piniginės lėšos. Teismas sprendė, kad atsakovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo nepagrįstas pakankamais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tokio prašymo pagrįstumą, todėl nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 1.990 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą (II t., b.l. 7-8), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 nutartį, kuria atmetė atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsakovas nurodė, jog nors areštavus pinigines lėšas, 2009-06-22 nutartimi leista atsakovui iš visų jo turimų sąskaitų atlikti privalomus mokėjimus valstybei bei VSDFV ir atlikti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, taip pat atsiskaityti su ieškovu, tačiau lizingo įmokos nėra nei viena iš teismo leistų mokėjimo rūšių. Teismas darė neteisingą išvadą teigdamas, kad užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą ieškovas gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Mano, kad teismas galėjo įvertinti šias galimybes, nes teismui buvo žinoma, kad atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui dėl neįvykdytų savo sutartinių įsipareigojimų, o tai leidžia manyti jog būsimų nuostolių, jiems atsiradus, padengimas bus apsunkintas, nes šis nuostolių padengimas bus lydimas ieškinio dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl ieškovo neteisėtų veiksmų.
Atsakovas pateikė teismui lizingo mokėjimo grafikus, kurių privalu laikytis atsiskaitymuose su lizingo bendrovėmis - jų nesilaikant seka sankcijos - delspinigiai, įspėjimai, sutarčių nutraukimai ir įrangos atsiėmimas. Nurodo, jog atsakovas neprašė teismo iš karto priteisti būsimus nuostolius, o prašė užtikrinti būsimus nuostolius ieškovui nesukeliant finansinių sunkumų, o tik pateikiant bankinę garantiją. Mano, kad tokia priemonė nesužlugdytų ieškovo finansinės veiklos. Pažymėjo, jog šiuo metu atsakovas gauna pastovius priminimus iš lizingo bendrovių dėl vėlavimo atsiskaityti pagal lizingo sutartis. Mano, kad šioje civilinėje byloje nepatenkinus atsakovo prašymo buvo pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, nes ieškovas įgijo procesinį pranašumą prieš atsakovą vien dėl to, jog jam atsirado reali galimybė naudotis pasunkėjusia finansine atsakovo padėtimi areštavus pastarojo pinigines lėšas.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė teismui atskirąjį skundą (II t.,b.l. 16-17), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 nutartį, kuria atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkintas. Atsakovas nurodė, jog nors areštavus pinigines lėšas, nutartimi leista atsakovui iš visų jo turimų sąskaitų atlikti privalomus mokėjimus valstybei bei VSDFV ir atlikti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, taip pat atsiskaityti su ieškovu, tačiau žyminis mokestis nėra nei viena iš teismo leistų mokėjimo rūšių. Todėl atsakovas nors ir turėdamas atsiskaitomoje sąskaitoje 1.990,49 Lt, negali sumokėti žyminio mokesčio. Atsakovas kitų sąskaitų kituose bankuose ar kredito įstaigose neturi, todėl įrodymų kad jų neturi pateikti negalėjo, be to jeigu atsakovas turėtų sąskaitų kituose bankuose ar kredito įstaigose, tai jos taip pat būtų areštuotos antstolio. Kasos likutis tiek prašymo pateikimo dieną (2009-06-08), tiek skundo surašymo dieną (2009-07-03) sudaro - 4,03 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuriuo skundžiama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 nutartis atmesti atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, prašo netenkinti atskirojo skundo (II t.,b.l. 29-31). Nurodė, kad iš atsakovo pateiktos UAB „SEB lizingas“ 2009-06-19 pažymos matyti, jog atsakovas neturėjo lėšų atsiskaityti dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl minimas įrodymas nepatvirtina, kad dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirtų kokius nors nuostolius. Be to, kitame savo atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad 2009-06-09, kai pateikė teismui priešieškinį, bei vėliau neturi net ir l.990,49 Lt žyminiam mokesčiui už priešieškinį sumokėti, taigi, neaišku, kokiu būdu atsakovas ruošėsi apmokėti sąskaitas lizingo bendrovėms, kai iš UAB „SEB lizingas“ 2009-06-19 pažymos matyti, jog neapmokėtų sąskaitų suma gerokai viršija mokėtiną už priešieškinį žyminį mokestį. Ieškovas mano, kad įmokos lizingo įmonėms gali būti daromos ne tik pavedimu, tačiau ir grynaisiais pinigais. Teigia, kad šiuo metu civilinėje byloje Nr. 2- 6523- 130/09 jokio priimto priešieškinio nėra, todėl pirmosios instancijos teismas ir neturėjo vertinti kokio nors atsakovo pateikto rašto ar dokumento. Vadovaujantis CPK 143 str. l d. bei 137 str. l d., procesines pasekmes sukelia ne priešieškinio pateikimas teismui, o priešieškinio pareiškimas ir priėmimas. Šiuo atveju Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas atsakovo pareikšto priešieškinio nepriėmė, taigi, ir jo buvimu teisėtai nemotyvavo savo 2009-06-22 nutarties. Pagal CPK 147 str. 1 d., ieškovo teigimu, yra 3 sąlygos, būtinos nagrinėjant klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, t.y. 1) turi būti įmanoma realiai prognozuoti pagal byloje esančius duomenis, kad atsakovas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patiria ar gali patirti nuostolius; 2) turi būti įmanoma nustatyti, kad atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas; 3) visi atsakovo teiginiai dėl nuostolių patyrimo ir jų atlyginimo apsunkinimo turi būti pagrįsti objektyviais įrodymais. Ieškovo nuomone, atsakovas neįrodė nei vienos iš aukščiau nurodytų 3 sąlygų, todėl šalių lygiateisiškumo principas ir negalėjo būti pažeistas jau vien dėl to, kad atsakovo pozicija nėra pagrįsta įrodymais.
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuriuo skundžiama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 nutartis netenkinti atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, prašo netenkinti atskirojo skundo (II t.,b.l. 29-31). Ieškovas nurodė, kad priimdamas 2009-05-14 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus miesto 3- asis apylinkės teismas apskritai neprivalėjo nurodyti jokių išmokų, kurias atsakovui būtų leidžiama daryti iš areštuotų sąskaitų. Be to, apie tai, kad atsakovas savo poziciją byloje bandys ginti reikšdamas priešieškinį, pirmosios instancijos teismui priimant 2009-05-14 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo ir negalėjo būti žinoma, todėl šis atskirojo skundo argumentas nėra pagrįstas. Pažymėjo, kad duomenis apie sąskaitų, esančių AB „DnB NORD bankas“ bei įmonės kasos būklę atsakovas pateikė tik su atskiruoju skundu, gi pagal CPK 84 str., prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turėjo būti motyvuotas. Taip pat pirmosios instancijos teismas 2009-06-22 nutartyje teisingai nurodė, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie sąskaitas kituose bankuose, nes kiekviena kredito įstaiga, jeigu jai yra pateikiamas atitinkamas prašymas, turi galimybę informuoti atsakovą apie tai, kad šis neturi sąskaitos atitinkamame banke.
Atskirasis skundas, kuriuo skundžiama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 atmesti atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netenkintinas.
Atskirasis skundas, kuriuo skundžiama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 nutartis netenkinti atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 nutarties atmesti atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo
Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. CPK 147 str. 1 d. nurodyta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas siekė, jog būtų garantuojama ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyra, šalių lygiateisiškumas, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumas bei šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. CPK 147 str. nurodyta teismo taikoma priemonė užtikrina galimų atsakovo nuostolių atlyginimą.
Ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybei, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad skirdamas CPK 147 str. 1 d. nurodytas priemones teismas nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, t. y. reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo motyvuodamas tuo, jog įrodymų, kad lizingo bendrovės ėmėsi kokių nors konkrečių veiksmų, gindamos savo teises, pagal su atsakovu sudarytas finansinio lizingo sutartis, atsakovas nepateikė, o savo nuostolius, galinčius atsirasti dėl piniginių lėšų arešto, įrodinėja tik teorine galimybe. Taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo, jų patiriamų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, nes atsakovas nepateikė įrodymų apie ieškovo finansinę būklę. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Nagrinėjimu atveju atsakovo prašymas užtikrinti jo nuostolius CPK 147 str. pagrindu buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali laiku sumokėti įmokų lizingo bendrovei ir dėl to ateityje galimai turės nuostolių. Teisėjų kolegija pažymi, jog šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 str.), atvirkščiai, iš pateikto 2009-06-19 UAB „SEB lizingas“ įspėjimo (II t.,b.l. 14-15) matyti, atsakovas jau nuo 2009 m. kovo 28 d., t.y. dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2009-05-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, atsakovas vėlavo atsiskaityti su lizingo bendrove.
Atsakovo argumentas, jog pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui dėl neįvykdytų savo sutartinių įsipareigojimų, o tai leidžia manyti, jog būsimų nuostolių, jiems atsiradus, padengimas bus apsunkintas, nes šis nuostolių padengimas bus lydimas ieškinio, nesudaro pagrindo manyti, kad dėl priešieškinio pateikimo ieškovas nesugebės atlyginti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to atsakovas nepateikė įrodymų apie ieškovo finansinę būklę, iš kurių būtų galima pagrįstais spręsti, jog ateityje galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo, atlyginimas būtų neįmanomas (CPK 178 str.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti apie patiriamus ar preliminarius būsimus nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmetė.
Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus naujus įrodymus, atsakovas turi teisę prašyti, jog ieškovas pateiktų galimų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Taip pat pagal CPK 147 str. 3 d., įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-06-22 nutarties netenkinti atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo.
Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų finansinė padėtis bei būtinybė užtikrinti asmeniui realią teisę į teisminę gynybą sudaro prielaidas įstatyme įtvirtinti žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo institutą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio (priešieškinio), apeliacinio (kasacinio) skundo pareiškimą, prašymą dėl proceso atnaujinimo atidėjimas palengvina asmeniui, teismine tvarka ginančiam pažeistas teises ir teisėtus interesus, įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Tačiau, pažymėtina, kad viena iš žyminio mokesčio instituto funkcijų yra drausminti ieškovą, kad nebūtų reiškiami nepagrįsti reikalavimai.
Vadovaujantis LR CPK 84 str., teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad nors atsakovas pateikė teismui DnB NORD banko pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovo turimos sąskaitos šiame banke yra areštuotos pagal antstolio patvarkymą, tačiau minėta pažyma nepatvirtina, kad 2009-05-14 nutarties pagrindu yra faktiškai areštuotos visos atsakovo piniginės lėšos, esančios atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose bei kasoje.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu pagal turimus duomenis nėra labai gera – iš UAB „SAAS įranga“ apyvartos žiniaraščio matyti, jog įmonės kasos likutis – 4,03 Lt (II t., b.l.22-23). O kaip matyti iš pateiktų AB „DnB NORD bankas“ rašto ir sąskaitų išrašų, atsakovo turimos šiame banke sąskaitos yra areštuotos pagal antstolio R. Vižainiškio patvarkymą (II t., b.l. 20-26), nes pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2009-05-14 nutartimi teismas patenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovui priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, 54.089,46 Lt sumai, leidžiant atsakovui iš visų jo turimų sąskaitų atlikti privalomus mokėjimus valstybei bei VSDFV ir atlikti atsiskaitymus, susijusius su darbo užmokesčio mokėjimu, taip pat atsiskaityti su ieškovu. Taigi, darytina išvada, jog atsakovas negali disponuoti piniginėmis lėšomis ir sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, o tai riboja atsakovo teisę į teisminę gynybą.
Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog atsakovas yra juridinis asmuo, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, taigi, ateityje iš tos veiklos gaus pajamų ir gali būti pajėgus sumokėti žyminį mokestį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovui turint laikinų finansinių sunkumų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atidėti atsakovui UAB „SAAS įranga“ terminą sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo dienos (LR CPK 84 str.).
Be to, iš atsakovo UAB „SAAS įranga“ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 2 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6523-130/09, kuria atmestas atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymas dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6523-130/09, kuria atsakovo UAB „SAAS įranga“ prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkintas, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atidėti atsakovui UAB „SAAS įranga“ terminą sumokėti 1.990 Lt žyminį mokestį už priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš atsakovo UAB „SAAS įranga“ valstybei 2,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.