Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) AO „Nacionalnaja kompanija Kazakstan temir žoly“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-02 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4127-910/2014 pagal ieškovo Kazachstano nacionalinės kompanijos „Kazachstan Temir Žoly“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – UAB DK „PZU Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas Kazachstano nacionalinė kompanija „Kazachstan Temir Žoly“ 2013-08-02 padavė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 101 314,41 Lt nuostoliams, atsiradusiems traukiniui nuvažiavus nuo bėgių dėl nekokybiško vagonų remonto, atlyginti (t. 1, b. l. 16-20).

2014-10-17 teisme gautas ekspertizės aktas (t. 3, b. l. 1-18).

Į 2014-12-02 9:00 val. teismo posėdį ieškovo atstovai neatvyko. Prieš teismo posėdį gautas ieškovui atstovavusios advokatės pranešimas, kad advokatų kontora „Proventus I. K.-K., L. A. ir partneriai“, su kuria ieškovas buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį, nuo 2014-08-21 neturi įgaliojimų atstovauti ieškovui, o apie advokatų kontoros pasikeitimą ir naujos advokatų kontoros „ECOVIS Proventus Law“ įregistravimą ieškovas yra informuotas, taip pat jam paaiškinta, kad tam, jog advokatai, advokatų padėjėjai toliau atstovautų šioje byloje, turi būti pasirašyta nauja teisinių paslaugų (atstovavimo) sutartis, tačiau ieškovas Kazachstano nacionalinė kompanija „Kazachstan Temir Žoly“ nepasirašė tokios sutarties ir neinformavo dėl tolesnio bendradarbiavimo (t. 3, b. l. 29-30).

Prie nurodyto pranešimo pridėtas Kazachstano nacionalinės kompanijos „Kazachstan Temir Žoly“ įgalioto atstovo prašymas teismui atidėti bylos nagrinėjimą 2015 metų sausio-vasario mėn., nes ieškovo atstovai iki 2014-12-02 teismo posėdžio negavo vizų ir kitų dokumentų, būtinų atvykti į Lietuvą, tačiau jie nori tiesiogiai dalyvauti teismo posėdyje, kuriame bus nagrinėjamos ekspertizės išvados ir išklausoma teismo ekspertų nuomonė (T. 3, b. l. 31-32).

Atvykusi į teismo posėdį atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė nurodė, kad su ieškovo Kazachstano nacionalinės kompanijos „Kazachstan Temir Žoly“ įgaliotu atstovu K. M. bendravo telefonu penktadienį (2014-11-28) dėl kitos bylos, kuri nagrinėjama Kazachastane, ieškovo atstovas neužsiminė, kad ketina atvykti į Lietuvoje iškeltos bylos nagrinėjimą. Atsakovo atstovės duomenimis, vizų į Lietuvą išdavimas užtrunka apie dvi savaites. Atsakovo atstovė taip pat pažymėjo, kad posėdžio dieną, t. y. 2014-12-02, į Lietuvą yra atvykę Kazachstano nacionalinės kompanijos „Kazachstan Temir Žoly“ logistikos padalinio atstovai, kurie susitinka su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais dėl turimo bendro projekto. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, atsakovo atstovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes ieškovo atstovai į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Atsakovo atstovė taip pat prašė, atsižvelgiant į ieškovo procesinį elgesį, priteisti iš jo atsakovo patirtas išlaidas už teismo ekspertizę.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014-12-02 nutartimi nutarė išlaidas už ekspertizę priteisti iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2014-12-02 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-28 nutartimi, tenkindamas atsakovo prašymą, byloje paskyrė teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Geležinkelių transporto katedros mokslininkams. Teismas nutartimi įpareigojo atsakovą UAB „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 11 000,00 Lt užstatą už ekspertizės atlikimą. Atsakovas 2014-04-14 įmokėjo 11 000,00 Lt dydžio užstatą į teismo depozitinę sąskaitą. 2014-10-17 teisme buvo gautas ekspertizės aktas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-21 nutartimi atnaujino sustabdytą bylą ir paskyrė teismo posėdį 2014-12-02 9:00 val.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-02 nutartimi, palikęs ieškinį nenagrinėtą dėl ieškovo neatvykimo į 2014-12-02 teismo posėdį, tenkino atsakovo prašymą ir iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 11 000,00 Lt (3 185,82 EUR) išlaidų už teismo ekspertizės atlikimą, remdamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi.

CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Apeliantas savo nesutikimą su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu grindžia aplinkybėmis, jog apie 2014-12-02 teismo posėdį ieškovui nebuvo tinkamai pranešta, ekspertizę atliko suinteresuotas asmuo, ieškovas negavo ekspertizės akto ir taip buvo pažeistos ieškovo teisės. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo dalyką sudaro tik nutarties dalis, kuria buvo išspręstas išlaidų už ekspertizės atlikimą atlyginimo klausimas, apelianto argumentai apie netinkamą pranešimą apie posėdį jokios esminės reikšmės neturi. Tačiau sutikti, jog ieškovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, nėra pagrindo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad apie 2014-12-02 teismo posėdį buvo pranešta teismui žinomai ieškovo atstovei advokatei I. K.-K.. Nepaisant to, kad teisinių paslaugų sutartis tarp ieškovo ir jo atstovės nebegaliojo, tačiau iš ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį matyti, kad apie teismo posėdį jam buvo pranešta. Šią aplinkybę ieškovas patvirtina teismui pateiktame savo prašyme. Argumentai, susiję su ekspertizės atlikimu, taip pat nepagrįsti. Byloje nėra jokių ekspertizę atlikusios įstaigos suinteresuotumą patvirtinančių duomenų, ieškovas neprieštaravo eksperto kandidatūrai ir neteikė jam nušalinimų. Be to, ekspertizę atlikęs ekspertas G. V. prisiekė atlikti eksperto pareigą sąžiningai ir buvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 86-89 straipsniuose (t.3, b.l.2). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, nurodytais atsiliepime į atskirąjį skundą, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas nenustato teismui pareigos išsiųsti šalims ekspertizės aktą. Priešingai, pačios šalys turi pareigą domėtis ir rūpintis proceso eiga, turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (CPK 42 str.).

Apeliantas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 101 314,41 Lt nuostolių, atsiradusių traukiniui nuvažiavus nuo bėgių dėl nekokybiško vagonų remonto, atlyginimui. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimais, todėl siekdamas įrodyti savo atsikirtimus prašė paskirti ekspertizę. Teismas pažymi, kad teismo techninės ekspertizės išvados dėl vagonų nuvažiavimo nuo bėgių priežasčių nustatymo, yra reikšmingos ne tik atsakovo atsikirtimų, bet ir ieškovo reikalavimų pagrindimui. Ieškovas neatvyko į 2014-12-02 teismo posėdį, nenurodė svarbių priežasčių, nors apie teismo posėdį buvo informuotas, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ bylinėjimosi išlaidos už ekspertizę susidarė dėl ieškovo, iniciavusio procesą, kaltės, jo veiksmų sąlygoto ekspertizės paskyrimo ir atlikimo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bylinėjimosi išlaidas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamuoju atveju byloje nebuvo priimtas sprendimas ir ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl apelianto nepateisinamo neveikimo ir nesirūpinimo proceso eiga. Todėl daroma išvada, kad atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai patirtos bylinėjimosi išlaidos už ekspertizę pagrįstai priteistos iš ieškovo (CPK 94 str. 1 d.).

Apeliantas prašo tinkamai pranešti jam apie skundo nagrinėjimo laiką, pastarajam patvirtinant teismo pranešimų gavimą. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. CPK 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (specialiame interneto tinklalapyje – www.teismai.lt). Rašytinio bylos nagrinėjimo atvejais dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant (CPK 338 str.). Taigi, atsižvelgus į įstatymų nuostatas, apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.